- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-16548-989/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10743-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., J. S., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimo dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys K. T., J. S. (J. S.), valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. T. (A. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, palikimą priėmė; po S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties B. T., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, palikimą priėmė.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos J. T. ir suinteresuoto asmens K. T. tėvas B. T. (B. T.). Pareiškėja vienintelė kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Tik po tėvo mirties pareiškėja sužinojo, kad namas, kuriame ji gimė, užaugo ir gyvena, bei prie namo esantys ūkio pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra iki šiol registruoti kaip pareiškėjos prosenelio A. T. (A. T.), kuris gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybė. Anksčiau pareiškėjos tėvas ne kartą sakė pareiškėjai, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė, ir kad šį turtą jam po mirties paliko jo močiutė (pareiškėjos prosenelė) S. T.. Po pareiškėjos prosenelio A. T. (A. T.) mirties likusį palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė pareiškėjos prosenelė S. T., kuri gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. T. ir S. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. T. ir S. T. palikto turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjos J. T. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tolau – VMI) pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo jis sutiko su pareiškimu. Suinteresuotas asmuo J. S. nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jog po A. T. mirties likusį namą ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmė ir iki mirties prižiūrėjo S. T., o po jos mirties šį turtą valdė, jame gyveno su savo šeima B. T..
6. Suinteresuotas asmuo K. T. el. paštu pateikė teismui pranešimą, kad jai yra žinoma apie pareiškėjos (sesers) pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti. Suinteresuotas asmuo K. T. nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka ir atsiliepimo į bylą neteiks.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
8. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
9. Iš byloje esančių duomenų (VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenų, taip pat pateikto santuokos liudijimo) nustatyta, kad A. T. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su S. T.. Nustatyta, kad A. T. turėjo vaikus J. T., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), J. S., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), S. T., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenys patvirtina, kad dėl A. T. turto priėmimo po jo mirties nebuvo kreiptasi ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
10. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (mirusi našle), turėjo vaikus J. T., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), J. T., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), J. S., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), S. T., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenys patvirtina, kad dėl S. T. turto priėmimo po jos mirties nebuvo kreiptasi ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos J. T. ir suinteresuoto asmens K. T. tėvas B. T. (B. T.), kuris taip pat buvo ir suinteresuoto asmens J. S. brolis (e. b. l. 5-6).
12. Byloje surinkti duomenys (pareiškėjos gimimo liudijimas, A. T. ir S. R. (po santuokos – T.) santuokos liudijimas), VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. GR.3A-8159) patvirtina, kad A. T. ir S. T. buvo pareiškėjos tėvo B. T. seneliai, t. y. pareiškėjos J. T. proseneliai.
13. Į bylą pateiktas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad B. T. mirė (duomenys neskelbtini).
14. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad dėl B. T. palikimo priėmimo į notarą kreipėsi pareiškėja J. T.. Jau minėta, kad Testamentų registro duomenys taip pat patvirtina, kad dėl A. T. ir S. T. palikimo priėmimo Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
15. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad po pareiškėjos prosenelio A. T. (A. T.) mirties (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos prosenelė S. T. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) 1976 m. spalio 27 d., 1977 m. lapkričio 3 d., 1988 m. balandžio 17 d., 1991 m. balandžio 18 d. buvo apdraudusi turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad S. T. po A. T. mirties mokėjo vietinius mokesčius ir rinkliavas (trobesių mokesčius) už (duomenys neskelbtini), esantį turtą (1976 m. sausio 6 d., 1980 m. sausio 10 d. mokestiniai pranešimai).
16. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad po S. T. mirties už elektros naudojimą (duomenys neskelbtini), mokėdavo pareiškėjos tėvas B. T..
17. Nagrinėjamu atveju A. T. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), o S. T. – (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
18. Taigi aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad S. T. po A. T. mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, o po pareiškėjos prosenelės S. T. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties palikimą pradėdamas turtą (nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini)) faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu pradėjo pareiškėjos tėvas B. T.. Duomenų, kad aukštesnės eilės paveldėtojai būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo (1964 m. CK 573 straipsnis) byloje nėra. Testamentų registras taip pat patvirtina, kad nei dėl A. T., nei dėl S. T. palikimo priėmimo paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.
19. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. T. ir S. T. mirties jų palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą pretenduotų kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad po A. T. mirties S. T. faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, o po jos mirties – B. T. faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis yra laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. T. mirties S. T. priėmė palikimą, o po S. T. mirties palikimą priėmė B. T., todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
21. Vadovaudamasis nurodytais motyvais ir byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad po A. T. (A. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir po S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties B. T., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos J. T. pareiškimą.
Nustatytini juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. T. (A. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir po S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties B. T., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai J. T. nustatytinas palikimo priėmimo tikslais.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.