Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Martyno Jonučio apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas M. Jonučio skundas dėl Administracinės komisijos prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo M. Jonutis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Kostas Rapalis 2012 m. lapkričio 30 d. Martynui Jonučiui, asmens kodas 38110310095, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 69P-1995821-12 ir tuo pagrindu Administracinė komisija prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą už Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-8 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietose taisyklių 31, 37.10, 38 ir 80 punktų reikalavimų pažeidimus, taikant administracinę atsakomybę Martynui Jonučiui už tai, kad jo laikomas neregistruotas bulmastifo veislės šuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.30 val., ties Taikos g. 72 namu, Kretingos mieste, išbėgęs iš kiemo, užpuolė ir įkando Giedriaus Sasnausko Kaukazo aviganių veislės šuniui, tuo padarydamas G. Sasnauskui turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais Martynas Jonutis neužtikrino tinkamo šuns laikymo, tuo padarydamas G. Jonučiui turtinę žalą, neužregistravo šuns nustatyta tvarka ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje.

Skundžiama 2013 m. sausio 28 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino Martyno Jonučio skundą dėl Administracinės komisijos prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo panaikinimo – pakeitė Administracinės komisijos prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. J1-20 ir Martynui Jonučiui pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį paskyrė 50 Lt baudą, pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį – 500 Lt baudą. Remiantis ATPK 33 straipsniu, Martynui Jonučiui paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda, įpareigojant Martyną Jonutį atlyginti G. Sasnauskui 80 Lt turtinį nuostolį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

M. Jonutis apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisė pažeidimo padarymo, tačiau tvirtina, kad pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes šio pažeidimo nepadarė. Apelianto teigimu, G. Sasnauskui jokia žala nebuvo padaryta, nes jo šunys nebuvo sužaloti, tai, M. Jonučio teigimu, gali patvirtini įvykio vietoje buvę asmenys bei policijos pareigūnas. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui.

Remiantis byloje surinktais įrodymai nustatyta, kad M. Jonutis pažeidė „Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietose taisyklių“ 31, 37.10, 38 ir 80 punktų

reikalavimus, t. y. laikė neregistruotą šunį ir neužtikrino, kad nepažeis kitų asmenų interesų. Minėtose taisyklėse apibrėžiama, kad gyvūno savininku laikomas kiekvienas ne jaunesnis kaip 16 metų fizinis arba juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną; gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1978 redakcija) 2 straipsnio 15 punkte ir 2 straipsnio 14 punkte gyvūnų savininko ir gyvūno laikymo sąvoka apibrėžta analogiškai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. Jonučio skundą, patikrino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, motyvuotai juos įvertino bei pagrįstai nustatė, kad Administracinės komisijos prie Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarime M. Jonučio veiksmai, be kita ko, buvo tinkamai kvalifikuoti ir pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį bei pagrįstai priteista turtinė žala nukentėjusiajam G. Sasnauskui. Pats M. Jonutis tiek savo skunde, pateiktame Kretingos rajono apylinkės teismui, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad jo šuo pro atvertus vartus išsprūdo į gatvę, kad jam nepavyko sulaikyti savo šuns, kuris matė G. Sasnausko šunis, ir kad šunys puolė vienas kitą. Nors apeliantas tvirtina, kad G. Sasnauskui jokia žala nebuvo padaryta, nes pastarojo šuo nebuvo sužalotas, tačiau žalos padarymo faktą įrodo ne tik paties nukentėjusiojo G. Sasnausko parodymai, bet ir byloje pateiktas 2012-08-31 išrašas iš veterinarijos gydyklos UAB „Bonaveta“ gyvūnų gydymo žurnalo, kuriame nurodyta, kad G. Sasnausko Kaukazo aviganių veislės šuniui „Gaurei“ kairės kojos dilbyje yra šviežios kąstinės žaizdos, kurios buvo išvalytos, dezinfekuotos ir susiūtos. Kartu buvo pateikta UAB „Bonaveta“ elektroninio kasos aparato 80 Lt sumos čekio kopija. Šie duomenys rodo, kad 2012-08-31, t. y. iš karto po įvykio G. Sasnausko šuo buvo nuvežtas į veterinarijos gydyklą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad G. Sasnausko šuo galėjo būti sužalotas vėliau veislyne, kuriame jis laikomas kartu su kitais G. Sasnausko šunimis.

Apelianto skunde teigiama, kad byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nes pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, kadangi neapklausė kaip liudytojų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų. Tačiau pats M. Jonutis bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad be jo paties, jo mažamečio sūnaus ir nukentėjusiojo G. Sasnausko įvykio metu gatvėje nieko nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. Jonučio prašomi apklausti liudytojai negali duoti tokių parodymų, kurie galėtų būti laikomi objektyviais, nes pats M. Jonutis teisme paaiškino, kad kilus konfliktui jo prašomų apklausti asmenų įvykio vietoje nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas nukentėjusiojo G. Sasnausko atsiliepimas, kuriame prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei nukentėjusiojo įgalioto atstovo advokato Jono Petriko prašymas pridėti prie bylos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. kovo 7 d. pažymą Nr. 4.26-TPI-110 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 80 Lt – pritiesimo valstybei.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Iš paminėtos normos analizės išeina, kad kitiems asmenims, nenurodytiems minėtame straipsnyje, išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį ir Martyno Jonučio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.