- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-2734-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08635-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- L. Č.
- Ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Paulius Alšauskas, Gintarė Girdzijauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2017 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovės L. Č. 16 000,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 360,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovė L. Č. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovės L. Č. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis šalies pasyvumą byloje.Teismas nustatė, kad atsakovei L. Č. buvo siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytais adresais. Atsakovės teigimu, atsakovė adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktiškai negyvena, todėl ji negalėjo gauti dokumentų siųstų šiuo adresu. Išsiuntus procesinius dokumentus kitu ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jie taip pat buvo grąžinti neįteikti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji šiuo adresu gyvena, tačiau ji nuo 2017 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. su šeima buvo išvykusi į užsienį. Atsakovė į bylą šiai aplinkybei pagrįsti pateikė sąskaitą, kad minėtu laikotarpiu buvo užsakytas viešbutis Ispanijoje, tačiau atsakovės pateiktas dokumentas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi jis nėra pateiktas valstybine kalba. Be to, procesiniai dokumentai siųsti atsakovei jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išsiųsti 2017 m. gegužės 9 d. ir grąžinti teismui 2017 m. gegužės 22 d., t. y. po atsakovės minimos kelionės į užsienį. Teismas, siekdamas informuoti atsakovę apie teisme iškeltą bylą, procesinius dokumentus išsiuntė ir atsakovės individualios veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau procesiniai dokumentai 2017 m. gegužės 29 d. grąžinti be įteikimo. Procesiniai dokumentai išsiųsti ir grąžinti teismui po atsakovės kelionės į užsienį, todėl atsakovės argumentus, kad ji negalėjo gauti dokumentų, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, kad ji 2017 m. gegužės viduryje turėjo grįžti į Ispaniją pasiimti automobilio, nes šios aplinkybės atsakovė nepagrindė rašytiniais įrodymais, atitinkančiais įstatymo reikalavimus, nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovės automobilis dalyvavo kokiame autoįvykyje.Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė, reikšdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad ji sutinka su tuo, kad gavo pareiškime nurodytas sumas iš ieškovo, tačiau nesutinka su tuo, kad neįvykdė ieškovo naudai įsipareigojimų nupirkti ieškovo pageidaujamas prekes ir jam perduoti. Atsakovė nurodė, kad ji už visą ginčo sumą yra perdavusi ieškovui užsakytas prekes. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad jose nurodytos prekės buvo užsakytos ieškovo vardu ir jam perduotos.Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir todėl, kad nustatė, jog atsakovė praleido terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neprašė šio termino atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. Č., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Procesinis terminas nelaikytinas praleistu, kadangi teismas sprendė dėl pirminio atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo ir nustatė vienintelį pažeidimą – pareiškimo neatitikimus tam tikroms CPK normoms, tačiau nelaikė, jog terminas yra praleistas ir neatsisakė priimti procesinių dokumentų, grąžindamas juos siuntėjams. Pirmosios instancijos teismui neatsisakius priimti pirminio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė neturėjo tikslo teismui teikti prašymo dėl termino atnaujinimo, kadangi pastarasis teismo nebuvo laikomas praleistu.
8.2. Atsakovė nebuvo realiai ir faktiškai informuota apie jos atžvilgiu vykstantį procesą, o tai yra vienas pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tinkamai neinformavus atsakovės apie jos atžvilgiu vykstantį procesą, buvo pažeista jos teisė į tinkamą informavimą, neįgyvendinti rungimosi ir lygiateisiškumo principai, paneigta teisė būti išklausytam. Kadangi atsakovė, būdama užsienyje, buvo vien tik formaliai informuota apie procesą, todėl yra būtinybė procesą atnaujinti ir tinkamai išklausyti atsakovę teismo posėdyje. Procesinių dokumentų įteikimas viešojo paskelbimo būdu, priimant sprendimą už akių, yra visiškai formalus veiksmas ir neatitinka Europos žmogaus teisių teismo formuojamos pareigos tinkamai pranešti apie vykstantį teismo procesą turinio.
8.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pagal tarp ieškovo ir atsakovės susiformavusią bendradarbiavimo praktiką, ieškovas atsakovei niekada neišduodavo jokių dokumentų, patvirtinančių, jog gavo užsakytas prekes, todėl tokių dokumentų atsakovė negalėjo pateikti, nes jų neturi. Realias faktines aplinkybes teismas galėtų išsiaiškinti teisingai, o ne formaliai, atnaujinęs bylos nagrinėjimą žodinio teismo posėdžio metu šalims duodant paaiškinimus ir užduodant klausimus.
8.4. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus – sąskaitas faktūras, prekių važtaraščius, elektroninį susirašinėjimą, kurie patvirtina tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką. Atsakovė savo sūnaus vardu užsakydavo ir įsigydavo ieškovo užsakytas prekes, t. y. sportinę avalynę, drabužius ir kt., kuriuos ieškovas išsirinkdavo iš atsakovės nurodytų katalogų. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. kovo 24 d., atsakovė nupirko prekių už 11 674,63 Eur, paskutinis pirkimo–pardavimo sandoris įvyko 2016 m. kovo 24 d., todėl vien jau tai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2016 m. kovo mėnesį jam tapo aišku, jog atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdys. Po 2015 m. rugsėjo 17 d. pinigų perdavimo (4 000 Eur) buvo įvykdyti užsakymai, pagal kuriuos išrašytos sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. sausio 6 d., bendrai 5 165,20 Eur sumai, po 2015 m. sausio 22 d. pinigų perdavimo (4 000 Eur), buvo įvykdytas užsakymas ir jau kitą dieną buvo pateikta 2016 m. sausio 23 d. sąskaita 1 816,79 Eur sumai, o po 2016 m. sausio 31 d. pinigų perdavimo (8 000 Eur) buvo atlikti užsakymai, pagal kuriuos išrašytos 2016 m. vasario 13 d. ir 2016 m. kovo 24 d. sąskaitos bendrai 4 692,85 Eur sumai. Kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. sausio 6 d. atsakovė ieškovo naudai išleido daugiau pinigų nei jai buvo perduota, ieškovas atsakovės išlaidas kompensavo sekančiais mokėjimais, perduodamas didesnes nei užsakymų kaina sumas, nes tarp šalių tai buvo įprasta praktika. Likusi suma iš 16 000 Eur yra atsakovės gautas atlygis už ieškovui teiktas paslaugas - ieškovo užsakymo priėmimą, tarpininkavimą įsigyjant prekes iš tiekėjų, jų pargabenimą, sandėliavimą atsakovės patalpose kol susikaupdavo sutartas kiekis ir perdavimą ieškovui, nes šis prekių tiekimas yra atsakovės komercinė veikla, kuri jai teikia pajamas. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų sąsajumo su byloje ieškovo pateiktais skolų rašteliais, neatsižvelgė, jog iš esmės sutampa skolos rašteliuose nurodytos sumos su pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. B., atstovaujamas advokato Pauliaus Alšausko, atsiliepimu į atsakovės L. Č. atskirąjį skundą, prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovė savo teiginių, jog procesinių dokumentų negavo dėl to, kad buvo išvykusi iš Lietuvos, nepagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovė pateikė viešbučio sąskaitą ne valstybine kalba, iš kurios matyti, kad atsakovės vardu laikotarpiu 2017 m. balandžio 9 d. – 2017 m. balandžio 14 d. buvo rezervuotas viešbučio kambarys, tačiau apmokėjimo kvitas patvirtina, kad sąskaita apmokėta ne atsakovės, o L. Č. vardu. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog būtent jos transporto priemonė ar ji pati kaip nors susijusi su autoįvykiu užsienio valstybėje, dėl kurio ji negalėjo atsiimti korespondencijos Lietuvoje. Atsakovė pati viešai skelbia, kad savo komercinę veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl jos teiginiai, kad ji teismo siųstų dokumentų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune gauti negalėjo, nes ten negyvena, yra nesąžiningi ir prieštaraujantys pačios atsakovės viešai skelbiamai informacijai.
9.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos pateiktos sąskaitos ir katalogai įrodo, kad atsakovės užsakytos prekės buvo perduotos ieškovui, taip pat, kad ieškovas jai niekada neišduodavo jokių dokumentų, patvirtinančių, jog gavo užsakytas prekes. Atsakovė yra prekių pardavėja ir ji, o ne ieškovas privalo išduoti prekių pardavimo (apskaitos) dokumentus ir jokiame teisės akte nėra numatyta pareiga ar net galimybė prekių pirkėjui išduoti dokumentų prekių pardavėjui, patvirtinančių prekių įsigijimą. Visuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė pati pripažįsta, kad ieškovui nėra išrašiusi jokių prekių perdavimą įrodančių dokumentų, atitinkamai pagal tuos, kuriuos atsakovė išrašė ir pateikė į bylą su atsakove ieškovas yra pilnai atsiskaitęs ir ginčo dėl šio atsiskaitymo atsakovė nekelia ir jo nagrinėjamoje byloje nėra.
9.3. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja abi aplinkybes.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes teismas jai tinkamai neįteikė procesinių dokumentų.Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti kartu su adresatu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams arba darbovietės administracijai, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius, šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui (CPK 129 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kuratorių teismas gali paskirti tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu (CPK 39 straipsnio 1 dalis). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Europos žmogaus teisių teismas (toliau - EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).Pagal EŽTT išaiškinimą dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus – ieškinį su priedais atsakovei siuntė ieškinyje nurodytais adresais – 2017 m. balandžio 25 d. išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neįteikti procesiniai dokumentai 2017 m. gegužės 5 d. grąžinti į teismą su atžyma „Neatsiėmė pašte“, o 2017 m. gegužės 9 d. išsiuntė atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neįteikti procesiniai dokumentai 2017 m. gegužės 22 d. grąžinti į teismą su atžyma „Neatsiėmė pašte“. Teismas, patikrinęs SoDros duomenis nustatė, kad atsakovė verčiasi individualia veikla. 2017 m. gegužės 9 d. atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kurie į teismą grąžinti, kadangi nurodytas netikslus adresas. Pakartotinai nei atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nei adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas teismas procesinių dokumentų nesiuntė. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad prekes pardavimui įsigyja užsienyje, todėl tikėtina nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovei nebuvo žinoma apie siunčiamus procesinius dokumentus, nes atsakovė buvo išvykusi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės tinkamai įteikti atsakovei procesinius dokumentus, taigi nebuvo ir CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų procesinių dokumentų įteikimui viešo paskelbimo būdu (atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nebuvo nežinomos), t. y. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti netinkamai. Konstatavus netinkamą procesinių dokumentų atsakovei įteikimą, darytina išvada, jog nebuvo pagrindo teismui atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo už akių teisėtumo
Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (žr. pvz. 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Todėl pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo argumentų vertinant šią aplinkybių grupę.Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį grindė argumentais, kad pasirašyti skolos raštai bus ieškovo žinioje tol, kol atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus – atsakovė užsienyje įsigis prekes ir pateiks jas ieškovui. Atsakovė pripažino, kad pagal pasirašytus skolos raštus paėmė 16 000 Eur, tačiau teigė, jog skolinius įsipareigojimus - pateikti ieškovui jo užsakytas prekes, yra įvykdžiusi. Atsakovė tiek savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad savo sūnaus vardu užsakydavo ir įsigydavo ieškovo užsakytas prekes, t. y. sportinę avalynę, drabužius ir kt., kuriuos ieškovas išsirinkdavo iš atsakovės nurodytų katalogų, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. kovo 24 d., atsakovė nupirko prekių už 11 674,63 Eur. Kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. sausio 6 d. atsakovė ieškovo naudai išleido daugiau pinigų nei jai buvo perduota, ieškovas atsakovės išlaidas kompensavo sekančiais mokėjimais, perduodamas didesnes nei užsakymų kaina sumas, nes tarp šalių tai buvo įprasta praktika. Likusi suma iš 16 000 Eur yra atsakovės gautas atlygis už ieškovui teiktas paslaugas - ieškovo užsakymo priėmimą, tarpininkavimą įsigyjant prekes iš tiekėjų, jų pargabenimą, sandėliavimą atsakovės patalpose kol susikaupdavo sutartas kiekis ir perdavimą ieškovui, nes šis prekių tiekimas yra atsakovės komercinė veikla, kuri jai teikia pajamas.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir į teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka.Nurodytos aplinkybės dėl netinkamo atsakovės informavimo apie procesą ir atitinkamai aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, sudaro pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.