Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1616-230/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-05
Bylos Nr.
2S-1616-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07254-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
N. M.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1616-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07254-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2.; (S) 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei N. M., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas E. M. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei priteisto išlaikymo pakeitimo. Ieškovas be kitų reikalavimų ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatyti laikinąją sūnaus E. M. gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš atsakovės po 175 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis sūnaus E. M. išlaikymui. Patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą su juo, nes buvusi sutuoktinė N. M. grasina išsivežti sūnų į užsienį be jo sutikimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, prašymą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo atmetė, o dėl uždraudimo išvežti nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė N. M. išsivežti nepilnametį sūnų E. M. iš Lietuvos Respublikos be atskiro ieškovo E. M. leidimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-11667-214/2016.Teismas nustatė, kad atsakovė gyvena jos mamos 4 kambarių bute, augina savo dukrą K. bei šalių sūnų E., nuo 2016-04-29 registruota darbo biržoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje patvirtino, kad skyrius duomenų apie netinkamą vaiko nepriežiūrą neturi. Atsakovė teigia, kad ieškovas yra agresyvus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieškovas E. M. yra kaltinamas dėl veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. padarymo, dėl to, kad būdamas neblaivus ją sumušė. Atsakovė, sužinojusi apie ieškinį dėl E. M. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, grįžo į Lietuvą, ir planuoja gyventi Lietuvoje. Sūnus nuo 2016-04-27 gyvena su ja. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės nesirūpinimo vaiku nepateikė. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendė, jog nenustatyta aplinkybių, kad motina vaiku nesirūpintų ar rūpintųsi netinkamai, be to, ieškovo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla dėl smurto atsakovės atžvilgiu, todėl skubiai keisti nustatytos vaiko gyvenamosios vietos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio E. M. gyvenamoji vieta liko nustatyta su atsakove, ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą taip pat atmestas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas savo nutartyje rėmėsi tik atsakovės teiginiais, kurie nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, ir visiškai nevertino faktinės aplinkybės, jog sūnus šiuo metu gyvena su ieškovu, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, ieškovas sūnumi nuolat rūpinasi, tuo tarpu atsakovė sūnumi visiškai nesirūpina. Atsakovės išvykimas į užsienį rodo jos nesirūpinimą vaiko interesais. Teismas neatsižvelgė į tai, jog aplinkos, kurioje vaikas gyvena, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Vaikas turi turėti pastovius namus. Teismas taip pat neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie atsakovės motinystės įgūdžius ir tendenciją savo vaikų globą ir rūpestį jais patikėti savo motinai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas E. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytą sūnaus E. M. gyvenamąją vietą, nustatant, kad E. M. gyvenamoji vieta yra su tėvu E. M., ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu nustatytą išlaikymą sūnui E. M., priteisiant iš atsakovės N. M. po 175 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas jo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatyti laikinąją sūnaus E. M. gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš atsakovės po 175 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis sūnaus E. M. išlaikymui. Patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą su juo, nes buvusi sutuoktinė N. M. grasina išsivežti sūnų į užsienį be jo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, prašymą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo atmetė, o dėl uždraudimo išvežti nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė N. M. išsivežti nepilnametį sūnų E. M. iš Lietuvos Respublikos be atskiro ieškovo E. M. leidimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-11667-214/2016.CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi tarp ieškovo E. M. ir atsakovės N. M. buvo patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Šalys susitarė dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo pas tėvą E. M., taip pat susitarė, kad atsakovė mokės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. šalys gera valia susitarė dėl ieškovo reikštų reikalavimų ir laikinosios apsaugos priemonės šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti nebėra tikslingos. Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Todėl įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarčiai, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, nes tokias pasekmes jau sukuria pati teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuri yra vykdytinas dokumentas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo E. M. atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo E. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo atmestas, o dėl uždraudimo išvežti nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų tenkintas ir uždrausta N. M. išsivežti nepilnametį sūnų E. M. iš Lietuvos Respublikos be atskiro ieškovo E. M. leidimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-11667-214/2016, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, ieškovui E. M. grąžintinas už atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo E. M. prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutraukti.

Grąžinti ieškovui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. gegužės 16 d. per „Swedbank“, AB.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė