- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2-59-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00432-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „APH“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „APH“ ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Arvi fertis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti LUAB „Arvi fertis“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „APH“ ir LUAB „Baltkalis“ 2017 m. sausio 31 d. sudarytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei LUAB „Arvi fertis“ 5 577 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „APH“, o atsakovei LUAB „Baltkalis“ grąžinti 5 577 000 Eur reikalavimo teisę į LUAB „Arvi fertis“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir: 1) pripažino LUAB „Arvi fertis“, UAB „APH“ ir LUAB „Baltkalis“ 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiu; 2) taikė restituciją ir grąžino ieškovei LUAB „Arvi fertis“ 5 577 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „APH“, o atsakovei LUAB „Baltkalis“ grąžino 5 577 000 Eur reikalavimo teisę į LUAB „Arvi fertis“; 3) priteisė iš atsakovės UAB „APH“ 8 257,50 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą atnaujino ir paskyrė LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriui M. M. 150 Eur dydžio baudą. Nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, nurodė, kad LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriui M. M. elektroniniu būdu buvo įteiktas 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau administratorius teismo siunčiamų dokumentų laiku nepriėmė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl to buvo priimtas sprendimas už akių, kurį būtina naikinti. Nustatęs, kad nemokumo administratoriaus bylos nagrinėjimo procese elgėsi pasyviai ne dėl svarbių priežasčių ir dėl to byloje buvo priimtas naikinamas sprendimas už akių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 7 dalimi, nusprendė, kad yra pagrindas nemokumo administratoriui paskirti 150 Eur baudą.
Šalies argumentai
4. 2024 m. lapkričio 28 d. LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratorius M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtą baudą. Prašyme nurodė, kad sprendžiant dėl baudos skyrimo nebuvo įvertinta aplinkybė, jog prašomas peržiūrėti teismo sprendimas už akių buvo panaikintas ne tik pagal LUAB „Baltkalis“ pareiškimą, bet ir pagal dar vienos šalies (atsakovės UAB „APH“) pareiškimą. Nemokumo administratoriaus manymu, tai lemia išvadą, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procesas buvo nulemtas ir priežasčių, kurioms LUAB „Baltkalis“ neturėjo objektyvios įtakos, t. y. sprendimas būtų panaikintas net ir tuo atveju, jeigu atsakovė LUAB „Baltkalis“ nebūtų prašiusi peržiūrėti sprendimo už akių. Teismo nutartyje nėra motyvų, kurie leistų nuspręsti, kad nesant atsakovės LUAB „Baltkalis“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovės UAB „APH“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų atmestas. Pasak nemokumo administratoriaus, nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovės LUAB „Baltkalis“ pozicija byloje nebuvo vienintelis pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, todėl nemokumo administratoriaus veiksmai negali būti laikomi susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryšiu su sprendimo už akių panaikinimu.
5. Nemokumo administratorius pažymėjo ir tai, kad nors teismas nutartyje nurodė, jog pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo nemokumo administratoriui buvo išsiųsti dar 2024 m. liepos 22 d., tačiau nemokumo administratoriui prieiga EPP prie atsakovei LUAB „Baltkalis“ iškeltos bylos, buvo suteikta tik 2024 m. rugsėjo 18 d., tada nemokumo administratorius ir susipažino su bylos dokumentais. Byloje nėra elektroninio pranešimo, patvirtinančio, kad atsakovei LUAB „Baltkalis“ ar jos atstovui būtų išsiųstas 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo, kai kitiems proceso dalyviams tokie pranešimai yra suformuoti, todėl nepašalintos abejonės, jog nesuformavus tokio pranešimo ir teismui nepatvirtinus jo išsiuntimo, atsakovė LUAB „Baltkalis“ procesinių dokumentų negavo, todėl negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų, kurios jai atsiranda gavus procesinius dokumentus – pateikti atsiliepimą, o tuo pačiu buvo apribota atsakovei teisė būti išklausytai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus M. M. prašymo dėl baudos panaikinimo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „APH“ vardu pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo teikė asmuo nurodantis, jog jis neturi įgalinimų veikti atsakovės UAB „APH“ vardu, todėl negalima išvada, jog nemokumo administratoriaus veiksmai negali būti susiję priežastiniu ryšiu su sprendimo už akių panaikinimu.
8. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog nemokumo administratorius 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimą atsidarė ir perskaitė tokiu būdu, jog tai atsispindėtų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO tik 2024 m. rugsėjo 18 d., parodo, kad nemokumo administratorius teismo siunčiamų dokumentų laiku nepriėmė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir dėl to buvo priimtas sprendimas už akių, kurį buvo būtina naikinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir panaikinti jam Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškių argumentų, kurie leistų tvirtinti, kad tik LUAB „Baltkalis“ veiksmai nulėmė, jog turėjo būti pradėtas sprendimo peržiūrėjimo procesas. Nutartyje nėra motyvų, kurie leistų nuspręsti, jog nesant LUAB „Baltkalis“ pareiškimo, UAB „APH“ pareiškimas būtų atmestas, jų nepateikta ir nagrinėjant prašymą dėl baudos panaikinimo, todėl tai, kad LUAB „Baltkalis“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nėra vienintelė sprendimo už akių priėmimo priežastis. Konstatavus, kad ir be LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus pareiškimo sprendimas už akių būtų panaikintas, nemokumo administratoriaus veiksmai negali būti laikomi tokiais pasyviais, dėl kurių būtų pagrindas skirti jam baudą.
9.2. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nieko nurodyta dėl argumentų apie privalomą elektroninį pranešimą, kuris turėtų būti pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – Aprašas) 22 punktą, ir turėtų patvirtinti, jog atsakovei LUAB „Baltkalis“ ar jos atstovui būtų išsiųstas 2024 m. liepos 22 d., nemokumo administratorius mano, kad galbūt tai turėjo įtakos, jog procesiniai dokumentai LUAB „Baltkalis“ nebuvo tinkamai įteikti. Kitiems proceso dalyviams tokie elektroniniai pranešimai buvo suformuoti, todėl galbūt tai lėmė, kad atsakovė LUAB „Baltkalis“ procesinių dokumentų negavo, todėl negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų, kurios jai atsiranda gavus procesinius dokumentus – pateikti atsiliepimo.
9.3. LUAB „Baltkalis“ nemokumo administratoriaus veiksmuose nėra tyčios ar tokio nerūpestingumo, kad jį galima būtų vertinti kaip veikimą prieš greitą procesą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir subjektyviąją nemokumo administratoriaus veiksmų pusę ir nustatęs, jog sprendimo peržiūrėjimo procesas nėra nulemtas subjektyvių nuo nemokumo administratoriaus priklausančių aplinkybių, neskirti jam baudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.
12. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
13. Proceso koncentruotumo principą užtikrinančios priemonės, skatinančios šalis procese veikti operatyviai ir jo nevilkinti, įtvirtintos ir CPK 285 – 288 straipsniuose. CPK 285 straipsnyje įtvirtintas sprendimo už akių institutas, suteikiantis teisę teismui priimti sprendimą už akių tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
14. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės pateikė argumentus ir įrodymus, kurie kelia abejonių 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių pagrįstumu, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi taip pat įvertino ir atsakovės LUAB „Baltkalis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. M. (toliau – apeliantas) atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, pripažino jas nesvarbiomis ir dėl to, vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 7 dalimi skyrė apeliantui 150 Eur dydžio baudą, kurią skundžiama nutartimi atsisakė panaikinti.
17. Remiantis CPK 288 straipsnio 7 dalimi, jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki 300 Eur.
18. Apelianto manymu, priežastys, lėmusios tai, kad atsakovė LUAB „Baltkalis“, atstovaujama apelianto, teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir dėl to byloje buvo priimtas sprendimas už akių, buvo svarbios, kadangi atsakovei LUAB „Baltkalis“ nebuvo tinkamai įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Pasak apelianto, aplinkybę, kad atsakovei LUAB „Baltkalis“ nebuvo tinkamai įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo patvirtina tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei LUAB „Baltkalis“ nesuformavo privalomo elektroninio pranešimo. Apeliantės teigimu, tokiu būdu buvo pažeisti Aprašo 22 punkte įtvirtinti reikalavimai.
19. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nustato Aprašas (Aprašo 1 punktas).
20. Vadovaujantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹ straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 2 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP) paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
21. Nagrinėjamu atveju CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta pareiga nemokumo administratoriams (į kurių sąrašą patenka ir apeliantas) gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė procesinius dokumentus atsakovės LUAB „Baltkalis“ atstovui – apeliantui, įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, kaip turinčiam pareigą gauti tokia forma teismo siunčiamus dokumentus. Nėra ginčo ir dėl to, kad procesinių dokumentų išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis metu apelianto LITEKO VEP paskyra buvo aktyvi.
22. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 22 d. buvo parengtas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame, nurodyta, kad teismo pranešimas kartu su ieškiniu elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) siunčiamas LUAB „Baltkalis“ atstovui – apeliantui. Iš LITEKO duomenų matyti, kad bylos kortelėje automatiškai užfiksuotas 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimo išsiuntimo apeliantui, kaip atsakovės LUAB „Baltkalis“ atstovui, momentas, užfiksuojant, kad teismo pranešimas buvo išsiųstas apeliantui teismo pranešimo parengimo dieną, t. y. 2024 m. liepos 22 d. 10:23 val. Taigi, skirtingai nei nurodė apeliantas, Aprašo 22 punkto reikalavimai išsiunčiant apeliantui minėtą teismo pranešimą buvo įgyvendinti, kadangi pirmosios instancijos teismui 2024 m. liepos 22 d. išsiuntus apeliantui minėtą teismo pranešimą, buvo užfiksuotas jo išsiuntimo momentas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias Aprašo 22 punkto reikalavimų laikymąsi, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad jam skirtas 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimas pirmosios instancijos teismo nebuvo apeliantui tinkamai išsiųstas ar išsiųstas kitą dieną, nei jis buvo parengtas.
24. Be abstraktaus pobūdžio abejonių, kad 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimas jam galėjo būti nesuformuotas ir tinkamai neįteiktas, apeliantas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė nei kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei baudos panaikinimo pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu (pvz., atitinkamo laikotarpio LITEKO VEP posistemio jo paskyroje gautų dokumentų sąrašo (momentinės nuotraukos), iš kurios galėtų būti nustatyta, kad atitinkamas teismo pranešimas jo paskyroje nebuvo matomas). Taigi jo nurodomų faktinių aplinkybių apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
25. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimas pirmosios instancijos teismo apeliantui buvo išsiųstas jo parengimo dieną (2024 m. liepos 22 d.), vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtinta taisykle, jis laikytinas tinkamai įteiktu apeliantui sekančią dieną po išsiuntimo, t. y. 2024 m. liepos 23 d.
26. Aplinkybės, kad su 2024 m. liepos 22 d. teismo pranešimo turiniu apeliantas susipažino tik 2024 m. rugsėjo 18 d., nelaikytinos svarbiomis CPK 288 straipsnio 7 dalies prasme, kadangi byloje nėra duomenų bei apeliantas neįrodinėjo ir neįrodė, kad laiku susipažinti su teismo pranešimo turiniu jam sukliudė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Vien tai, kad apeliantas nepakankamai rūpestingai ir atidžiai vykdė jam priskirtą pareigą laiku susipažinti su jam teismo skirtais procesiniais dokumentais ir dėl to praleido terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, negali būti laikoma svarbia priežastimi CPK 288 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta prasme, lėmusia sprendimo už akių atsakovės LUAB „Baltkalis“ atžvilgiu priėmimą.
27. Apibendrinant išdėstytą, skirtingai nei nurodė apeliantas, pripažįstama, kad apeliantas neįrodė, jog tinkamai atlikti byloje savo pareigų, kurios atsiranda gavus procesinius dokumentus (pateikti atsiliepimą į ieškinį) apeliantas negalėjo dėl svarbių priežasčių.
28. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jam skirti baudos ir dėl to, kad net jam, kaip atsakovės LUAB „Baltkalis“ atstovui, nepateikus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimas už akių vis tiek būtų panaikintas, kadangi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ir atsakovė UAB „APH“, kurios pareiškimas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas. Apelianto teigimu, tokios aplinkybės rodo, kad ne tik atsakovės LUAB „Baltkalis“, atstovaujamos apelianto, tačiau ir atsakovės UAB „APH“ veiksmai nulėmė, jog byloje turėjo būti pradėtas sprendimo peržiūrėjimo procesas.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai teismo teisei skirti baudą bylos šaliai teisiškai reikšmingos yra ne aplinkybės apie tai, kurios šalies pareikšto pareiškimo pagrindu buvo panaikintas sprendimas už akių, tačiau tai, ar šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo (ne)svarbios. Pagal CPK 288 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą būtent šalies pasyvumo priežasčių, lėmusių sprendimo už akių priėmimą, pobūdis (t. y. tai ar jos yra svarbios, ar nesvarbios), lemia teismo teisę taikyti aptarto pobūdžio baudą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apelianto, atstovaujančio LUAB „Baltkalis“, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys pripažintos nesvarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pritaikyti ir pagrįstai, nustatęs atsiliepimo į ieškinį pateikimo priežasčių nesvarbumą, pritaikė apeliantui baudą.
30. Apelianto manymu, kadangi jo veiksmuose nėra tyčios ar tokio nerūpestingumo, kad jį galima būtų vertinti kaip veikimą prieš greitą procesą, pirmosios instancijos teismas turėjo neskirti jam baudos. Su šiuo apelianto teiginiu nėra pagrindo sutikti.
31. Iš CPK 288 straipsnio 7 dalies formuluotės matyti, kad teisė teismui skirti bylos šaliai aptarto pobūdžio baudą nėra apribota ir (ar) priklausoma nuo pasyviosios bylos šalies kaltės formos nepateikiant atsiliepimo į ieškinį, siekio užvilkinti bylos nagrinėjimą (ne)buvimo ar kitų panašaus pobūdžio aplinkybių. Pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį, sprendžiant, ar egzistuoja teisinis pagrindas bylos šaliai taikyti baudą vertinamas tik šalies pasyvumo priežasčių, lėmusių sprendimo už akių priėmimą, (ne)svarbumas. Tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes (atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių nesvarbumą) pirmosios instancijos teismas ir įvertino bei skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad apeliantui paskirtos baudos nėra pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant baudos skyrimo pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį klausimą, apelianto teiginiai, kad tokių aplinkybių nustatymas būtų lėmęs kitokį skundžiamos nutarties rezultatą, atmetamas kaip nepagrįstas.
32. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje kilusio klausimo dėl baudos panaikinimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė pagrindų pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį panaikinti pirmosios instancijos apeliantui paskirtą baudą. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.