- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1253-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03824-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2019 m. sausio 27 d., apie 19.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebęs už pečių stūmė į praviras buto duris savo žmoną J. L., taip smurtaudamas prieš šeimos narį - žmoną J. L., sukėlė jai fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tai įvyko, nes buvo susijaudinęs, susinervinęs dėl skyrybų. Tuo metu ir iki šiol su nukentėjusiąją yra susituokę, vedė bendrą ūkį. Kaltinime nurodytą dieną buvo išgėręs 4 butelius alaus. Grįžo iš darbo, ruošėsi išvesti šunį, žmona buvo namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Susibarė dėl skyrybų, suėmė ją už pečių ir išstūmė iš buto į laiptinės koridorių, jos nemušė, ji niekur negriuvo. Laiptinėje nėra į ką atsitrenkti, jų buto durys yra kraštinės (fotolentelėje b. l. 12 kaltinamasis parodė, kad durys kampinės). Durys atsidaro į kaimynų pusę. Nematė, kad žmona kur nors būtų atsitrenkusi. Buto durys buvo praviros, ją tik už pečių pastūmė, stipraus stūmimo į nugarą nebuvo. Buvo paėmęs ją iš už nugaros už pečių iš buto koridoriaus ir išstūmė į laiptinės koridorių. Su ja stovėjo prie pat durų, todėl pastumdamas ją paėjo tik vieną žingsnį, ją pastūmė vienu stūmiu. Žmona nesiskundė, kad jai skauda, ji pradėjo fotografuoti, sakė, kad kvies policiją, o jis (R. L.) išėjo su šunimi pasivaikščioti. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė žmonai skausmą. Žmonos atsiprašė ir prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad su žmona J. L. kartu gyvena apie 17 metų. Butas, kuriame gyvena, priklauso jam. Kartu su jais gyvena jų sūnus D. L. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Tarp jo ir žmonos šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Paskutinius 6 mėnesius žmona nuolatos negyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 27 d., apie 16 val. po darbo grįžo namo. Gamindamas valgyti išgėrė alkoholinių gėrimų – keturias skardines alaus 0,5 l. Namuose buvo vienas. Apie 19 val. namo grįžo žmona. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų. Kadangi tarp jų su žmona vyksta skyrybų procesas, butas priklauso jam, o žmona nuolatos nebegyvena namuose, pasakė jai, kad ji gali kraustytis visam laikui iš jam priklausančio buto. Konflikto metu supyko paėmė žmonos daiktus, striukę bei batus ir išmetė juos į laiptinę. Priėjęs prie žmonos abiem rankomis paėmė už pečių ir norėjo ją išstumti iš buto į laiptinę. Po konflikto apsirengė ir išėjo su šunimi į lauką. Kol lauke vedžiojo šunį, žmona iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir pristatė jį į policijos komisariatą. Jų konflikto sūnus nematė, jo namuose nebuvo. Jo žmona labai smulkaus kūno sudėjimo. Gal jis jai sukėlė fizinį skausmą. Tačiau to tikrai nenorėjo. Labai apgailestauja dėl šio įvykio. Norėtų atsiprašyti savo žmonos ir susitaikyti su ja (b. l. 27).
Teisme nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamojo atžvilgiu byla būtų nutraukta, jiems su kaltinamuoju susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad namo grįžo apie 19 val. Namuose buvo jos sutuoktinis R. L., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Tarp jos ir R. L. įvyko žodinis konfliktas dėl vykstančio skyrybų proceso. R. L. išmetė dalį jos daiktų į laiptinę. Jai būnant virtuvėje, R. L. sugriebė ją už pečių atitempė ją prie buto durų ir smarkiai stūmė į nugarą, dėl to ji rankomis atsitrenkė į praviras buto duris. Dėl R. L. veiksmų apie dešimt minučių ji jautė fizinį skausmą. Norėdama išvengti tolimesnių R. L. fizinių veiksmų pasišalino nuo buto durų ir iškvietė policijos pareigūnus. Kūno sužalojimai jai nepadaryti, nuo GMP atsisakė į Teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 7-10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. sausio 27 d., 19.55 val. pranešėja J. L. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog (duomenys neskelbtini), jos vyras ją ką tik įžeidinėjo, naudojo fizinį smurtą (apstumdė) ir išmetė pranešėjos daiktus pro duris. Pranešėja policiją pasitiks prie laiptinės (b. l. 5).
Prie bylos pateiktame vaizdo įraše matosi moteris (J. L.) stovinti tamsioje patalpoje, šalia lango. Vyras (vyr. patrulis G. G.) klausia moters, ar jai skaudėjo, kai stūmė? Moteris (J. L.) atsakė: „Gal truputi“. Vyras (vyr. patrulis G. G.): Nukritot ne? Moteris (J. L.): Ne. Į kaimynų duris....Vyras (vyr. patrulis G. G.): į kaimynu duris atsitrenkėt? Moteris (J. L.) linksi galva, pritardama. Vyras (vyr. patrulis G. G.): Ant žemės nepargriuvot ar pargriuvot? O daugiau smūgių kažkokių? Moteris (J. L.): Na šiandiena ne. Vyras (vyr. patrulis G. G.): Šiandiena nesudavė, o anksčiau? Moteris (J. L.) linksi galva pritardama. Vyras (vyr. patrulis G. G.): O kreipiatės į pareigūnus? Pareiškimą rašėte? Supratom, o šiandiena norėsite rašyti pretenzijas? Moteris (J. L.): Norėsiu. Vaizdo įrašas nutrūksta.
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 27 d., 21.29 val. R. L. buvo nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. L. smurtą vartojo savo žmonos, su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, atžvilgiu, todėl J. L. atitinka šeimos nario sąvoką.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. L. 2019 m. sausio 27 d., apie 19.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo žmoną tyčia rankomis sugriebęs ją už pečių stūmė į praviras buto duris. Kaip nurodė pati nukentėjusioji J. L., kaltinamasis ją smarkiai stūmė į nugarą, dėl šių kaltinamojo veiksmų ji rankomis atsitrenkė į praviras buto duris bei apie 10 minučių juto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji juto fizinį skausmą patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su į įvykio vietą atvykusiu pareigūnu. Pats kaltinamasis taip pat neneigė, jog savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismo posėdžio metu buvo pateikti du prašymai, vienas jų atskleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, kitas atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015, 2K-231-976/2017). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis 2K-231-976/2017).
Nagrinėjamu atveju R. L. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, padarytu nusikaltimu nukentėjusiajai buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas, jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Nors nukentėjusioji parodė, kad skausmą dėl kaltinamojo veiksmų jautė 10 minučių, vaizdo įraše kalbėdama su pareigūnu apie patirtą skausmą, jį apibūdino tik „gal truputį“ skaudėjo. Tai rodo, kad dėl skausmo lygio, jo tęstinumo nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs. Smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąja buvo panaudoti esant konfliktinei situacijai dėl skyrybų proceso, ką pripažino tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8090-897/2019 pagal ieškovės J. L. ieškinį R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir teisinių pasekmių, uzufrukto nustatymo. Civilinėje byloje ieškovė prašo nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Taigi, tarp sutuoktinių susiklostę konfliktiniai santykiai taip pat galėjo įtakoti nukentėjusiosios parodymų dėl patirto skausmo trukmės nuoširdumą ir objektyvumą. Byloje nustatyta, kad nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji pargriuvusi nebuvo, jokių kitų smurtinių veiksmų be stūmimo, kurio metu J. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, iš kaltinamojo pusės taip pat nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. L. neneigė faktinių aplinkybių ir savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, teigė nesiekęs sukelti žmonai fizinio skausmo, nors ir neneigė, kad jo veiksmais skausmas galėjo būti sukeltas, nukentėjusiosios atsiprašė. R. L. anksčiau neteistas (b. l. 41), baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai (2016 m.), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 39-40), vykdo individualią veiklą (b. l. 38), turi nepilnametį sūnų, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nukentėjusioji J. L. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, jog nusikalstama veika nesukėlė didelių pasekmių, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą ir nukentėjusiosios požiūrį į kaltinamojo veiksmus, darytina išvada, kad R. L. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir pagal objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų aspektu būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Dėl nurodytų priežasčių R. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Nustačius pagrindą atleisti kaltinamąjį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, teismas plačiau nepasisako dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.
Ikiteisminio tyrimo metu R. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. sausio 27 d. 20.20 val. iki 2019 m. sausio 28 d. 11.17 val., t. y. vieną dieną (b. l. 22, 23).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.