- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-296-135-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00549-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- V. M.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-135/2011
Teisėja Aurelija Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00549-2010-3
2011 m. liepos 7 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir jam skirta 20 MGL (2600 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir jam skirta 25 MGL (3250 Lt) bauda;pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir jam skirta 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė 30 MGL (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta 500 Lt bauda, nesumokėta pagal 2007-03-23 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4400 Lt bauda.
Nuosprendžiu tenkintas Kauno apskrities vyriausiojo PK civilinis ieškinys ir iš nuteistojo V. M. priteistas 862,58 Lt žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus į tarnybinio automobilio „Škoda Oktavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogą, taip jį įlenkdamas ir apgadindamas, padarė Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui 862,58 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėto policijos pareigūno Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio D. K. nurodymo vykti į Kauno apskrities VPK Raseinių r. policijos komisariatą ir, panaudodamas D. K. atžvilgiu fizinį smurtą, jam pasipriešino, tai yra tris kartus stipriai kumščiais jį nuo savęs pastūmė, šiam pargriuvus ant žemės, taip sukėlė fizinį skausmą, t.y. tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui atliekančiam viešojo administravimo funkcijas. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus: Kauno aps. VPK Raseinių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulį D. K. ir vyresnįjį patrulį D. J. vadino „žūlikais, plėšikais“, grasino jiems „pridaryti rimtų problemų“, t. y. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus D. K. ir D. J.. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 290 str.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pripažintas kaltu, jis nepadarė ir yra nubaustas nekaltai. Nurodo, kad įvykio metu jis, dirbdamas savo laukuose, pamatė, kad kažkas, apsivilkęs šviesą atspindinčią liemenę, stabdo pravažiuojančias automašinas. Privažiavęs prie įvykio vietos, pamatė viduryje kelio stovinčią policijos automašiną be įjungtų šviesų, dėl to priėjo prie policijos darbuotojų ir jiems papriekaištavo dėl nesaugiai palikto automobilio, į ką jam policijos pareigūnas atsakė, kad jis (apeliantas) tamsiu paros metu be atšvaitų stovi ant kelio. Nurodo, kad jam, apeliantui, įspėjus policininkus, kad apie jų daromą pažeidimą bus pranešta jų viršininkui, policininkai puolė atimti telefoną ir uždėjo ant vienos rankos antrankį ir liepė sėsti į policijos automobilį. Nurodo, kad gera valia sėdo į automobilį, o policijos darbuotojai atėmė iš jo sūnaus, filmavusio įvykį, mobilaus ryšio telefoną, ištrynė nufilmuotą medžiagą ir, išjungę telefoną, jį atidavė. Apeliantas nurodo, kad tarp jo ir policijos darbuotojų įvyko žodinis konfliktas, su Raseinių PK darbuotojais jis turi nuolatinius konfliktus, kadangi yra nuolatos persekiojamas dėl to, kad nuolatos informuoja policijos departamentą ir budinčius pareigūnus apie policijos pareigūnų daromus pažeidimus. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju jis taip pat buvo nuvežtas į policijos komisariatą dėl to, kad įspėjo policininkus, kad skambins jų viršininkui. Nurodo, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas labai tendencingai.
Nurodo, kad buvo kaltinamas, jog tiriamas įvykis vyko 2010-09-24 21 val., kai tuo tarpu 21.30 val. jis jau buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir buvo išmatuotas jo girtumas, o nustatant automobilio apgadinimus, nebuvo kviečiamas ir 2010-10-14 atlikta automobilio apžiūra nuteistajam nedalyvaujant. Taip pat nurodo, kad civilinį ieškinį palaikė asmuo, kurio įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Nuteistojo nuomone, jo kaltė yra ta, kad jis negali praeiti pro pažeidimus darančius pareigūnus, dėl ko yra labai nemėgstamas policijos pareigūnų. Nurodo, kad jis ranka negalėjo taip apgadinti automobilio, automobilio neapgadino, o tik perspėjo policijos darbuotojus, nepadarė jokio pažeidimo, dėl ko būtų buvęs pagrindas gabenti jį blaivą, surakintą į policijos komisariatą. Nurodo, kad visą įvykį matė jo sūnus, tačiau teismas sūnaus parodymus vertino kritiškai, o kaip įrodymus vertino tik policijos pareigūnų parodymus. Tai rodo, nuteistojo nuomone, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir, neišsiaiškindamas visų aplinkybių, neatsižvelgdamas į faktinę padėtį, priėmė neteisingą sprendimą. Taip pat nurodo, kad teismas paskyrė per didelę bausmę, kuri paskirta nepagrįstai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. už tai, kad jis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal LR BK 290 str. už tai, kad, kad įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir pagal LR BK 187 str. 1 d. už tai, kad sugadino svetimą turtą.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnams jis nesipriešino, automobilio nedaužė, be pagrindo buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą ir mano, kad taip pareigūnai nori su juo susidoroti todėl, kad jis policijos pareigūnų vadovus informuoja apie galimai policijos pareigūnų daromus pažeidimus.
Kolegija nelaiko pagrįstais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą V. M. sulaikyti, o jam priešinantis, panaudoti specialiąsias priemones. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. 2010-09-24 apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini) priėjęs prie dirbusio policijos tarnybinio automobilio ir jo ekipažo, po įvykusio žodinio konflikto su policijos pareigūnais, policijos pareigūnams susėdus į tarnybinį automobilį, grįžo prie automobilio ir pradėjo daužyti per tarnybinio automobilio ,,ŠKODA OKTAVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogą, dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į policijos komisariatą. Iš transporto priemonės techninės apžiūros 2010-09-24 akto ir 2010-10-14 apžiūros protokolo matyti, kad automobilio ,,ŠKODA OKTAVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairėje stogo pusėje, maždaug ties automobilio viduriu, yra apie 22 cm pločio apie 1 cm gylio įlenkimas (b. l. 11 – 16, 25-27).
Nors nuteistasis V. M. ir jo sūnus D. M. teigė, kad policijos tarnybinio automobilio nuteistasis nedaužė ir neapgadino, policijos pareigūnų neįžeidinėjo ir sulaikomas nesipriešino (b. l. 8, 48-49, 53-55, 57-60, 113-114,154-155, 159), tačiau tokie jų parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinami kritiškai, kadangi jie nepatvirtinti jokiais bylos faktiniais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis ir neigia, kad apgadino automobilį, tačiau pradiniuose savo parodymuose jis nurodė, kad pabaksnojo į ant tarnybinio automobilio stogo buvusį plafoną klausdamas, kodėl jis nešviečia (b. l. 8, 48-49, 53-55, 57-60), o teismo posėdžio metu nurodė, kad pabeldė į mašinos stogą (b. l. 154). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirminiuose savo parodymuose ir akistatų metu nuteistasis nenurodė, kad įvykį filmavo jo sūnus D. M., o pareigūnai atėmė telefoną ir ištrynė įrašą, o apie tai nurodė tik teismo posėdyje (b. l.155). Pats D. M., apklausiamas liudytoju, yra parodęs, kad jis tik ruošėsi filmuoti, tačiau nenurodė, kad įvykį filmavo (b. l. 114, 159).
Išnagrinėjusi bylą, kolegija neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų D. K. ir D. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu bei A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie V. M. veiksmus apgadinant tarnybinį automobilį, jo sulaikymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams aplinkybes, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šie policijos pareigūnai turėtų suinteresuotumą duoti melagingus parodymus V. M. atžvilgiu, jog juos sietų konfliktiški santykiai, dėl ko policijos pareigūnai galėtų siekti V. M. pakenkti. Ir nors nuteistasis savo skunde tvirtina, kad yra policijos pareigūnų ,,persekiojamas“ siekiant jam pakenkti, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu jis pats atvyko prie policijos pareigūnų automobilio, sukėlė konfliktinę situaciją ir atliko nusikalstamus veiksmus, dėl ko ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad V. M. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras neatsižvelgė į jo pageidavimus, apgadintas automobilis apžiūrėtas jam nedalyvaujant, o civilinį ieškinį palaikė asmuo, kurio įgaliojimas pasibaigęs, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis V. M. atžvilgiu priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Apelianto skunde dėstomi motyvai dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš kart po įvykio nuteistasis pareigūnų veiksmus galėjo skųsti ir prašyti juos įvertinti, tačiau, sprendžiant iš bylos duomenų, jis to nedarė.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo V. M. nusikalstamus veiksmus pagal LR BK 187 str. 1 d., 286 str., 290 str. ir paskyrė jam adekvačią jo padarytiems nusikaltimams bausmę.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, kaltinamas 3 tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymu, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. baudą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. M. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, kadangi atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, o jos dydis nesiekia už nesunkius nusikaltimus numatytos šios bausmės vidurkio (BK 47 str. 3 d. 2 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.