Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbęs UAB „M.“ dažytoju, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2006 m. liepos 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, bausmės subendrintos su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; bausmę atlikęs 2008 m. vasario 25 d.;

3) 2009 m. lapkričio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

4) 2010 m. kovo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; bausmę atlikęs 2011 m. rugsėjo 12 d.

5) 2012 m. sausio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų;

6) 2016 m. lapkričio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi pakeista arešto bausme pagal 2012 m. sausio 5 d. nuosprendį, ir nuteistas galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2017 m. kovo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atlikęs 2018 m. gegužės 4 d.,

8) 2018 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2019 m. liepos 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; bausmę atlikęs 2020 m. balandžio 30 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, pašalinių žmonių akivaizdoje dėl menkavertės priežasties, priėjęs prie M. J., koja sudavė vieną smūgį jam į galvą, dėl to M. J. nugriuvo ant žemės, po to, priėjęs prie A. P., ranka sudavė vieną smūgį jam į veidą, dėl to A. P. nugriuvo ant žemės, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam M. J. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius galvą, veidą, koją, gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. P. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, veidą, tuo nukentėjusiajam M. J. dėl odos nubrozdinimo kaktoje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke bei dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam A. P. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies kairės pusės srityje, muštinės žaizdos kaktos kairės pusės - kairio antakio srityje, odos nubrozdinimo apatinės lūpos dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų panirimo nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. Ji 2020 m. rugsėjo 29 d. ėjo į parduotuvę „G.“, esančią to paties namo pirmame aukšte. Išėjusi iš laiptinės, prie parduotuvės laiptų matė neblaivius M. J., A. P., L. P., M. A. bei blaivų G. D.. Tie asmenys prie parduotuvės laiptų gėrė alkoholinius gėrimus. Grįžusi iš parduotuvės, apie 19.30 val. per langą išgirdo, kad kieme vyksta konfliktas tarp A. P. ir M. A.. M. A. šaukė ant A. P., kam šis davė jo telefono numerį S. B.. M. A. ir toliau kabinėjosi prie A. P., sakė kad nuims jam akinius (A. P. nešioja akinius) ir trenks į veidą. Vykstant šiam konfliktui, tarp jų atsistojo M. J. ir pasakė, kad A. P. yra jo draugas ir jis neleis jo mušti. Tuomet M. A. nuo jų atsitraukė. M. J. pasitraukus nuo A. P., M. A. vis bandydavo priartėti prie A. P., bet jį vis užstodavo M. J.. Tuo metu ji trumpam pasitraukė nuo lango ir įvykių nestebėjo, o grįžusi prie lango pamatė, kad A. P. ir M. J. guli ant šaligatvio nejudėdami, atrodė praradę sąmonę. M. A. ėjo ratu apie juos ir spardė M. J. ir A. P. į galvas. M. A. kojomis sudavė ne mažiau kaip po septynis smūgius kojomis į galvą A. P. ir M. J.. Pamačiusi, kad M. A. spardo šiuos asmenis, pradėjo filmuoti savo telefonu, bet nufilmavo tik įvykių pabaigą (1 t., b. l. 165-168).

Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 29 d., vakare (duomenys neskelbtini) namo kartu su A. P., M. J., M. A. ir L. P. gėrė alų. Tarp M. A. ir A. P. kilo žodinis konfliktas. M. J. atsistojo tarp jų, norėdamas nutraukti konfliktą. Tada M. A. ranka sudavė vieną smūgį į veidą A., šis nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Tada iš karto M. A. spyrė vieną smūgį M. J. į galvą. Šis po smūgio parkrito ant žemės. Abiem vyriškiams gulint ant žemės, M. A. vaikščiodamas toliau spardė vyriškiams į įvairias kūno vietas, galvas. Kiek kartų spyrė, nežino. Taip pat M. A. gulinčiam M. J. ir A. P. rankomis sudavė kelis smūgius į galvas. Liudytojas su L. P. į konfliktą nesikišo, nes M. A. buvo agresyviai nusiteikęs. Nuo suduotų smūgių A. P. akiniai nukrito ant žemės, sulūžo. Po to M. A. nuėjo namo (1 t., b. l. 171-174).

Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. prie „G.“ gėrė su M., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, „M.“. „M.“ vardas gal M., pavardės nežino. Šį paskui sumušė. Dar prie jų buvo priėjęs G. D., o apie 18 valandą prisijungė ir A. P.. Jie visi, išskyrus G. D., gėrė alų. M. pradėjo ginčą su A. dėl kažkokių sandėliukų. M. ranka sudavė A. P., kiek smūgių sudavė, nežino, nes buvo labai girtas. A. P. ir M. M. A. nepuolė, jam negrasino. Dėl to girtumo atsimena tik tai, kad M. sudavė smūgius A. P., kad būtų mušęs M., neatsimena, bet šitą visą mušimą žino iš to, kad kitą dieną kaimynė J. K. jam parodė nufilmuotą tą įvykį. Prisimena, kad kai įvykio metu matė, jog muša A., pasijautė blogai. Jeigu būtų buvęs blaivesnis, būtų gynęs A., bet tuo metu jau pasirėmęs ant laiptelių prie „G.“, beveik miegojo. Kitą dieną matė, kad susiūtas A. P. antakis, yra mėlynė po akim. Girdėjo, kad M. dantis išmuštas, koja sužalota. A. po įvykio rodė, kad muštynių metu jam buvo sudaužytas telefonas. A. nešioja akinius, bet nepastebėjo, ar jie muštynių metu buvo sugadinti (1 t., b. l. 179).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).

M. A. pripažįsta, kad viešoje vietoje – šalia daugiabučio gyvenamojo namo dėl menkavertės priežasties - prikibo prie nukentėjusiųjų A. P. ir M. J. bei sudavė jiems smūgius rankomis ir kojomis, dėl to nukentėjusiajam M. J. dėl odos nubrozdinimo kaktoje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke bei dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam A. P. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies kairės pusės srityje, muštinės žaizdos kaktos kairės pusės - kairio antakio srityje, odos nubrozdinimo apatinės lūpos dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų panirimo nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Šias nukentėjusiųjų mušimo aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji A. P. ir M. J., ir liudytojai G. D., L. P., J. K.. Nukentėjusiųjų sužalojimus ir jų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvados.

Kaltinamojo įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu padaryta veika buvo pavojinga ne tik M. J. ir A. P., bet ir aplinkai ir aplinkiniams. Nėra abejonių, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje - erdvė prie daugiabučio gyvenamojo namo įėjimo, prie parduotuvės, nes į šią erdvę turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir atitinkamai joje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Būtent viešoje vietoje M. A. iš esmės be jokios priežasties prikibo prie A. P., kuris, kaip teisme paaiškino, jam nepatiko, nes yra dviveidis žmogus, o tada A. P. bandžiusiam užstoti M. J., netyčia užkliudžiusiam sugipsuotą kaltinamojo ranką, dėl šios menkavertės priežasties sudavė smūgį koja į galvą, taip pargriaudamas jį ant žemės, tada ranka sudavė smūgį A. P. į veidą, taip pargriaudamas ant žemės ir šį nukentėjusįjį, o paskui ant žemės gulinčius A. P. ir M. J. mušė rankomis ir kojomis, suduodamas ne mažiau kaip po tris smūgius kiekvienam. Kaltinamojo veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų A. P. ir M. J. sveikatą, sukėlė neigiamas emocijas šį agresyvų smurtą stebėjusiems liudytojams L. P., G. D., J. K.. Akivaizdu, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai viešoje vietoje sukėlė aplinkinių reakciją, nes J. K., būdama namuose, išgirdusi triukšmą, atsitraukė nuo savo reikalų ir netgi pradėjo įvykį filmuoti. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl kaltinamojo prieš A. P. ir M. J. dėl menkavertės priežasties panaudoto fizinio smurto pašaliniams asmenims buvo sukeltas išgąstis ar nesaugumo, nesmagumo jausmas. Agresyvus fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normalią jų kasdienę veiklą, neabejotinai keliant jiems išgąstį, nežymiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiesiems A. P. ir M. J., pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai mušant kitus asmenis viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamajam pagrįstai buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje. Kaltinamasis, viešoje vietoje atlikdamas agresyvius smurtinius veiksmus kitų asmenų atžvilgiu matant pašaliniams asmenims, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. A. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę M. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, dviejų žmonių sveikatą. M. A. teisiamas devintą kartą, dar tris kartus buvo nuteistas D. B. (2 t., b. l. 53-70, 71-72). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme M. A. atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, be to, nuo 2020 m. gruodžio 12 d. atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kuriame M. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 75-78). Jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 43-51, 181). Iš pataisos namų paleistas 2020 m. balandžio 30 d., tačiau ir vėl daro naujas nusikalstamas veikas, nors teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys rodo, kad M. A. linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, nepaisant anksčiau jam skirtų nuobaudų ir bausmių.

Kaltinamajam M. A. diagnozuota Impulsyvusis tipas F60.30 ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio žalingo vartojimo F10.1 (2 t., b. l. 35, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-109/2021 nurodyta, jog kaltinamajam M. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 40). Jis iki suėmimo kitame ikiteisminiame tyrime dirbo (2 t., b. l. 79). Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę, be to, jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, nes už A. P. gydymą sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, be to, jis nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, tai, kad jis pasikėsino į dviejų asmenų sveikatą, jo atlikti smurtiniai veiksmai pasižymėjo agresyvumu, didesniu pavojingumu (smūgiai suduoti rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – galvą), įvertinus jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, neizoliavus M. A. nuo visuomenės, nebus pasiekti, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo kaip nebereikalinga, nes jam kitoje baudžiamojoje byloje šiuo metu yra paskirtas suėmimas.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo vokas su CD laikmenomis, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, paliktinas saugoti prie bylos.

Dėl A. P. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės ir 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73). Nurodė, kad M. A. jį mušant, buvo sudaužytas A. P. telefono „Huawei P smart 2019 POT-LX1“ ekranas, sulaužyti akiniai. Telefono vertė yra 300 eurų, akinių vertė – 200 eurų. Be to, jam padaryta fizinė žala, sukeltas skausmas, buvo pažemintas kitų žmonių akyse, tuo padaryta moralinė žala. Teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad telefoną buvo pirkęs naują iš „Tele 2“ salono už daugiau nei 300 eurų, jį iki įvykio turėjo apie 3 metus, po apgadinimo jo dar nesuremontavo. Telefonas veikia, tik sudaužytas jo ekranas. Salone jam pasakė, kad ekrano pakeitimas kainuotų 25 Eur, tačiau nesutinka, kad būtų tik pakeistas ekranas, nori įsigyti naują telefoną, šis kainuotų 200 eurų. Akinių vertė yra 200 Eur, jų taip pat dar neremontavo. Akinių remontas kainuos mažiausiai 100 Eur. Stiklų keitimas kainuos apie 100 Eur, jei bus nuolaida. Jam reikia naujų akinių, nes šių stiklas yra skilęs, kojelė nulaužta. Pusę metų nešioja tokius akinius, kojelę yra suklijavęs. Nauji akiniai kainuotų apie 100 Eur, sutinka, kad kaltinamasis jam atlygintų už akinius 100 Eur ir 100 Eur už telefoną.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad būtent dėl M. A. neteisėtų veiksmų buvo sudaužytas A. P. mobiliojo ryšio telefono ekranas ir sugadinti akiniai – įdaužtas jų kairės pusės stiklas ir nulaužta kairės pusės akinių kojelė. Tai, kad šie daiktai apgadinti M. A. padarytos nusikalstamos veikos metu, parodė pats nukentėjusysis A. P., kaltinamasis to neginčija, daiktų apžiūros protokole 2021 m. sausio 28 d. užfiksuota, kad A. P. pateiktų akinių dešinio stikliuko vidinis kraštas ties vieta, kur stikliuko rėmelis jungiamas su kitu rėmeliu, atskilęs, kairės kojelės plastmasinis padengimas skilęs į dvi dalis, o mobilaus ryšio telefono „Huawei“ priekinis lietimui jautrus stiklas suaižėjęs, tačiau, ekraną liečiant, telefono funkcijos aktyvios. Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir dėl A. P. akinių bei telefono apgadinimo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusysis A. P. nepateikė padarytos turtinės žalos dydį objektyviai pagrindžiančių įrodymų, šių daiktų iki šiol nesuremontavo, todėl jų remonto sąskaitų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtų M. A. veiksmų sugadintas A. P. mobilusis telefonas įsigytas prieš trejus metus už maždaug 300 eurų, taigi, įvykio dieną jo vertė buvo kur kas mažesnė, telefonas iki šiol yra naudojamas pagal paskirtį, sudaužytas tik jo ekranas, kurio pakeitimas, kaip nurodė pats nukentėjusysis, kainuotų 25 Eur, o tokią sumą kaltinamasis sutinka atlyginti, teismas sprendžia, kad dėl telefono sugadinimo iš kaltinamojo priteistina 25 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes pakeitus sudaužytą telefono ekrano stiklą, telefonas vėl bus tinkamas naudoti toliau pagal jo paskirtį. Dėl akinių pažymėtina, kad nors juos nukentėjusysis iki šiol naudoja, nėra remontavęs, vis dėlto yra skilęs vienas jų stiklas ir sulaužyta kojelė, taigi, tokie akiniai jau turi būti keičiami naujais. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. nepateikė objektyvių duomenų apie naujų akinių kainą, tačiau nepateikė ir jokių duomenų, kad jam reikalingi kokie nors specialūs akinių lęšiai, vertintina, kad protinga suma atlyginant dėl akinių sugadinimo padarytą turtinę žalą bus 100 eurų, pats nukentėjusysis teisme nurodė sutinkantis, kad jam būtų atlyginta tokia suma už akinių sugadinimą. Todėl civiliniam ieškovui A. P. iš M. A. priteistina iš viso 125 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes ši žala buvo padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, likusioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto išvados - akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. P. patyrė veido, galvos sužalojimus dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies kairės pusės srityje, muštinės žaizdos kaktos kairės pusės - kairio antakio srityje, odos nubrozdinimo apatinės lūpos dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų panirimo, jautė pakankamai stiprų fizinį skausmą. Neabejotinai agresyviais smurtiniais M. A. veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ir išgąstis bei pažeminimas dėl užpuolimo viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Tarp M. A. nusikalstamų veiksmų ir A. P. sveikatos nežymaus sutrikdymo bei fizinio skausmo, išgąsčio, pažeminimo jam sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. A. sutinka atlyginti A. P. prašomą iš jo priteisti 200 eurų neturtinę žalą dėl jo veiksmais sukelto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų. Šiuo atveju nukentėjusiojo reikalaujama suma dėl M. A. neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo atitinka teismų praktiką dėl tokios žalos atlyginimo, kai nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir jam iš kaltinamojo M. A. priteisiama 200 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl M. J. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 136). Ieškinyje nurodė, jog be priežasties buvo M. A. sumuštas, matant pažįstamiems asmenims, tuo buvo šių žmonių akyse pažemintas, jam išmuštas dantis, tuo sukeltas didelis skausmas, pablogėjo dantų estetinė būklė. M. J. buvo praradęs sąmonę, tai ateityje gali atsiliepti sveikatai. Teisiamajame posėdyje M. J. sumažino ieškinio reikalavimo dydį iki 150 eurų. Tarp M. A. nusikalstamų veiksmų ir M. J. sveikatos nežymaus sutrikdymo bei fizinio skausmo jam sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. A. sutinka atlyginti M. J. prašomą iš jo priteisti 150 eurų neturtinę žalą dėl jo veiksmais sukelto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų. Šiuo atveju nukentėjusiojo reikalaujama suma dėl M. A. neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo atitinka teismų praktiką dėl tokios žalos atlyginimo, kai nežymiai sutrikdyta sveikata. Teisiamajame posėdyje patikslintas nukentėjusiojo M. J. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir jam iš kaltinamojo M. A. priteisiama 150 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 39,69 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 153-154). Ieškinyje nurodė, jog už A. P. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 39,69 Eur.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 155) patvirtina, kad A. P. 2020 m. rugsėjo 29 d. iš PSDF biudžeto suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos už 39,69 eurus. Tarp M. A. nusikalstamų veiksmų ir dėl A. P. gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teisiamajame posėdyje 2021 m. balandžio 14 d. buvo pateiktas pinigų pervedimo kvitas (2 t., b. l. 158), kuris patvirtina, kad Ž. S. 2021 m. balandžio 9 d. sumokėjo 69,69 Eur Valstybinei ligonių kasai už A. P. gydymą ir taip iki bylos išnagrinėjimo savanoriškai atlygino M. A. padarytą turtinę žalą PSDF biudžetui dėl A. P. gydymo. Todėl procesas dėl šio Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2021 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. A. pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, 1 000,00 eurų sumai, uždraudžiant šią pinigų sumą nuimti (išgryninti), atsiskaityti, perleisti kitiems asmenims, paliktinas nepakeistas iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2021 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. (12.33Mr)PT-2693 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam M. A. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjų advokatų N. P., J. Š. ir V. K. užmokestis - yra 202,68 Eur (3 t., b. l. 155). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjai buvo paskirti, esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis yra suimtas, šiuo metu nedirba, pajamų neturi, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo voką su CD laikmenomis, kuriuose yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti prie bylos.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. A. 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

M. J. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš M. A. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2021 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. A. pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, 1 000,00 eurų sumai, uždraudžiant šią pinigų sumą nuimti (išgryninti), atsiskaityti, perleisti kitiems asmenims, palikti nepakeistą iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamojo M. A. gynybą iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.