Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš M. A. priteista 125 Eur turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

M. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš M. A. priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2021 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. A. pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, 1 000 eurų sumai, uždraudžiant šią pinigų sumą nuimti (išgryninti), atsiskaityti, perleisti kitiems asmenims, nuspręsta palikti nepakeistą iki civilinių ieškinių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, pašalinių žmonių akivaizdoje dėl menkavertės priežasties, priėjęs prie M. J., koja sudavė vieną smūgį jam į galvą, dėl to M. J. nugriuvo ant žemės, po to, priėjęs prie A. P., ranka sudavė vieną smūgį jam į veidą, dėl to A. P. nugriuvo ant žemės, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam M. J. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius galvą, veidą, koją, gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. P. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, veidą, tuo nukentėjusiajam M. J. dėl odos nubrozdinimo kaktoje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke bei dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam A. P. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų - kairio skruosto - nosies kairės pusės srityje, muštinės žaizdos kaktos kairės pusės - kairio antakio srityje, odos nubrozdinimo apatinės lūpos dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų panirimo nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo bei jo kvalifikacijos. M. A. nesutinka tik su jam pagal BK 284 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu bei kvestionuoja nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys – teigia, jog nukentėjusiajam buvo nepagrįstai priteista 125 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės dydžio

5. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina ir tai, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. A. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nurodė, kad M. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo pasikėsinta į viešąją tvarką, dviejų žmonių sveikatą, smurtiniai veiksmai pasižymėjo agresyvumu, didesniu pavojingumu, kadangi smūgiai suduoti rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas – galvą. Taip pat pažymėjo, jog skundžiamu nuosprendžiu Lietuvos Respublikoje apeliantas nuteistas devintą kartą, dar tris kartus jis buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, Vilniaus miesto apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, be to, nuo 2020 m. gruodžio 12 d. atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka, iš pataisos namų buvo paleistas tik 2020 m. balandžio 30 d., tačiau ir vėl daro naujas nusikalstamas veikas, nors teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jam diagnozuoti Impulsyvusis tipas F60.30 ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio žalingo vartojimo F10.1. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas laikė tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalto būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Nors nuteistojo įvykdyta veika iš tiesų yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vien tai, kaip bando įrodyti M. A., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jam nustatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra neadekvatus jo padarytam nusikaltimui, juo sukeltoms pasekmėms. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad M. A. pasikėsino ne tik į viešąją tvarką, bet ir net į dviejų asmenų sveikatą – vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių. Dėl tokių nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė ne tik fizinį skausmą, jiems taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajam M. J. buvo padarytos kraujosruvos bei odos nubrozdinimai, o A. P. ne tik kraujosruvos, muštinės žaizdos bei odos nubrozdinimai, bet ir apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų panirimas. Neabejotina ir tuo, kad nukentėjusieji dėl tokio nuteistojo poelgio patyrė trumpalaikį psichologinį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, jie buvo pažeminti, kadangi buvo užpulti kitų asmenų akivaizdoje. Be to, dėl prieš nukentėjusiuosius M. J. ir A. P. panaudoto smurto nesaugumo, nejaukumo jausmas, išgąstis buvo sukeltas ir tretiesiems asmenims, stebėjusiems visą įvykį iš šalies. Dėl šių išvardintų priežasčių yra akivaizdu, jog šiuo atveju, M. A. veiksmai, pasireiškę itin agresyviu smurtiniu jo elgesiu, pasižymėjo didesniu pavojingumu, kas ir buvo pripažinta skundžiamu nuosprendžiu.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ankstesnius jo teistumus bei tai, kad jo atžvilgiu yra pradėti dar du baudžiamieji procesai. Nors šiuo metu baudžiamosios bylos, kuriose M. A. yra kaltinamasis nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje padarymu, teisme dar neišnagrinėtos, taigi, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, jis laikomas nekaltu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė gali ir turi būti vertinami kaip nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Juo labiau, kai abiem atvejais M. A. taip pat yra kaltinamasis smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas be skundžiamo nuosprendžio Lietuvos Respublikoje nuteistojo atžvilgiu yra priimti dar aštuoni apkaltinamieji nuosprendžiai, be to, jis tris kartus buvo teistas ir Didžiojoje Britanijoje. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Analizuojant duomenis apie apelianto teistumus, taip pat nustatyta, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo net keturis kartus teistas už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, t. y. už padarymą veikų, analogiškų šioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimui. Dar du kartus nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl sveikatos sutrikdymo (vieną kartą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei vieną kartą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Didžiojoje Britanijoje jis taip pat buvo teistas už nusikaltimus viešajai tvarkai bei visuomenės rimčiai ir žmonių sveikatai. Nei praeityje nuteistojo atžvilgiu taikyta kitos rūšies bausmė - laisvės apribojimas ar baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, kurie buvo paskirti M. A. jo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas nepraėjus nė pusei metų po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

9. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, kėsindamasis viešąją tvarką ir rimtį, kitų žmonių sveikatą ir netgi gyvybę, todėl manyti, kad sutrumpinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

10. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nors nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų yra didesnė, nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, tačiau įvertinus ankščiau paminėtas nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat apelianto atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį, t. y. kad nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta dvi, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, vertinti kaip per griežtos, prieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis) nėra pagrindo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. A. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

Dėl nukentėjusiajam A. P. priteistos turtinės žalos

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, be kita ko, privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydymosi, negautų pajamų.

12. Nukentėjusysis A. P. dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nuteistojo 500 Eur turtinės ir 200 eurų Eur žalos atlyginimo. Kadangi apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliaciniu skundu nėra ginčijama, plačiau dėl to šioje nutartyje nebus pasisakoma. Civiliniame ieškinyje, grįsdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nukentėjusysis A. P. nurodė, kad M. A. jį mušant, buvo sudaužytas jo telefono „Huawei P smart 2019 POT-LX1“ ekranas bei sulaužyti akiniai. Sudaužyto telefono vertė yra 300 Eur, akinių – 200 Eur. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. P. papildomai paaiškino, kad telefoną buvo pirkęs naują iš „Tele 2“ salono už daugiau nei 300 Eur, jį iki įvykio turėjo apie 3 metus, po apgadinimo jo dar nesuremontavo. Salone jis buvo informuotas, kad ekrano pakeitimas kainuotų 25 Eur. Akinių vertė yra 200 Eur, jų remontas kainuos mažiausiai 100 Eur. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jam reikia naujų akinių, kadangi šių stiklas skilęs, kojelė nulaužta, sutiko, kad M. A. jam atlygintų už akinius 100 Eur ir 100 Eur už telefoną.

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. A. 125 Eur turtinės žalos atlyginimo. Motyvuodamas tokį sprendimą, apylinkės teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad būtent dėl M. A. neteisėtų veiksmų buvo sudaužytas A. P. mobiliojo ryšio telefono ekranas ir sugadinti akiniai – įdaužtas jų kairės pusės stiklas ir nulaužta kairės pusės akinių kojelė. Tai, kad šie daiktai apgadinti M. A. padarytos nusikalstamos veikos metu, parodė pats nukentėjusysis, to neginčijo ir nuteistasis. Be to, 2021 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. P. pateiktų akinių dešinio stikliuko vidinis kraštas ties vieta, kur stikliuko rėmelis jungiamas su kitu rėmeliu, atskilęs, kairės kojelės plastmasinis padengimas skilęs į dvi dalis, o mobilaus ryšio telefono „Huawei“ priekinis lietimui jautrus stiklas suaižėjęs. Atsižvelgęs į tai, kad dėl neteisėtų apelianto veiksmų sugadintas A. P. mobilusis telefonas buvo įsigytas prieš trejus metus už maždaug 300 Eur, taigi, įvykio dieną jo vertė buvo kur kas mažesnė, telefonas iki šiol yra naudojamas pagal paskirtį, sudaužytas tik jo ekranas, kurio pakeitimas, kaip nurodė pats nukentėjusysis, kainuotų 25 Eur, teismas sprendė, kad dėl telefono sugadinimo iš nuteistojo turi būti priteista 25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pasisakydamas dėl už sugadintus akinius atsiradusios žalos dydžio, apylinkės teismas pažymėjo, kad nors juos nukentėjusysis iki šiol naudoja, nėra remontavęs, vis dėlto yra skilęs vienas jų stiklas ir sulaužyta kojelė, taigi, tokie akiniai jau turi būti keičiami naujais. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis nepateikė objektyvių duomenų apie naujų akinių kainą, tačiau nepateikė ir jokių duomenų, kad jam reikalingi kokie nors specialūs akinių lęšiai, apylinkės teismas vertino, kad protinga suma atlyginant dėl akinių sugadinimo padarytą turtinę žalą yra 100 Eur.

14. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. A. nekvestionavo nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad būtent dėl jo neteisėtų veiksmų – suduoto smūgio į veidą, po ko A. P. krito ant žemės, ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam suduotų ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis ne į galvą ir veidą, buvo sudaužytas A. P. mobiliojo ryšio telefono ekranas ir sugadinti akiniai, tačiau apeliaciniame skunde jis jau nurodo, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, jog telefono stikliukas buvo įdaužtas ir akinių kojelė įskilo būtent tuo metu, kai A. P. buvo mušamas nuteistojo. Nuteistasis kelia versiją, kad šie daiktai galėjo būti sugadinti ir iki nagrinėjamo įvykio. Nors jokie tretieji asmenys, kurie būtų paliudiję, kad iki įvykio nukentėjusiojo telefono ekranas nebuvo sudaužytas, o akiniai nebuvo sulaužyti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklausti, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju tiki A. P. parodymais apie tai, kad nurodytas jo turtas buvo sugadintas būtent 2020 m. rugsėjo 29 d., M. A. prieš jį naudojant fizinį smurtą. Pažymėtina, jog šią aplinkybę nukentėjusysis A. P. nurodė dar 2020 m. spalio 2 d., kuomet buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pozicijos, jog telefono stikliukas buvo sudaužytas, o akiniai sulaužyti būtent įvykio, kuomet M. A. smurtavo prieš jį, metu, nukentėjusysis laikėsi ir teisme, tą patį nurodė ir pateiktame civiliniame ieškinyje. Vien spėjimu pagrįsta nuteistojo daroma prielaida, kad nukentėjusiajam priklausantys daiktai galėjo būti sugadinti ir iki nagrinėjamo įvykio, pakankamo pagrindo nesivadovauti nuosekliais nukentėjusiojo A. P. parodymais nesudaro. Įvertinusi nukentėjusiojo duotus parodymus, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo prieš A. P. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, suduotų smūgių lokacija bei faktas, kad nukentėjusysis sudavus jam smūgį į veidą krito ant žemės, po ko nuteistasis ir toliau smurtavo prieš jį, leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu nukentėjusiojo su savimi įvykio metu turėtas mobiliojo ryšio telefonas ir dėvimi akiniai galėjo būti sugadinti, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam A. P. 125 Eur turtinės žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, vertindamas byloje esančius įrodymus dėl pareikšto civilinio ieškinio (dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo ir dydžio, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Todėl nuteistojo skundas netenkinamas ir šioje dalyje.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.