- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 1S-1315-785/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. J.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 755 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 2008-11-21 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 18-6, 214-2 str. 178-2 str., 63 str. 1,4 d., paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir 625 Lt baudą. Vadovaujantis BK63 str. 5 d., 2 p., 9 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-06-10 nuosprendžiu paskiriant galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2004-02-02, bausmės pabaiga – 2016-10-05.
Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 25 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną).
Komisijos 2014-06-10 nutarimu Nr. 755 nutarta taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra siūlant teismui nustatyti BK 75 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-07-09 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra tvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nuteistasis A. J. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2014-06-10 nutarimą Nr. 755. Skunde teigiama, kad jis pusę metų (po paskutinio komisijos sprendimo) stengėsi įgyvendinti visus reikalavimus, kuriuos nustatė Marijampolės pataisos namu socialinės reabilitacijos ir psichologu tarnybos kompetentingi darbuotojai. Individualų darbo planą nuteistasis besąlygiškai įgyvendino ir kitokių uždavinių įgyvendinti neliko dėl to Marijampolės pataisos namu administracija jį taip gerai charakterizuoja.
Skunde nuteistasis A. J. nurodo, kad negalima prokurorės teiginių vertinti imperatyviai. BK 41 str. 2 d. kalbama apie bausmes skyrimo, sulaikymo prasmės pagrindus, nekalbama apie pataisą. Bausmių vykdymo įstatymo uždavinys (nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis) sąlygoja sukurti bausmės atlikimo metu visas teisines sąlygas, kad nuteistasis, bausmės atlikimo metu pasiektų įstatymais nustatytus uždavinius. „Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. V-322 Dėl kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos patvirtinimo“ nustatyta, kad: „Vykdant šią programą, rengiami paleidimui nuteistieji bendrais bruožais supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine sistema ir detaliai – su šios sistemos kontekste galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, aktualiais paleistam iš laisvės atėmimo vietos asmeniui, taip pat su institucijomis, realizuojančiomis minėtų teisės aktų nuostatas. Pagal prokurorę galima būtų teigti, kad Marijampolės pataisos namai esą nekompetentingi atlikti jiems paskirtos darbo funkcijos, nes per tokį didelį laiko tarpą, nuteistajam siekiant visapusiškos korekcijos, jis nepasitaisė ar nesuprato pedagogų jam integruojamų vilčių. Prokurorė nepateikė teismui realių įrodymų, kad A. J. laisvėje sieks susidorojimo su atpažintais asmenimis, ar darys naujus nusikaltimus, todėl jos motyvai nepagrįsti.
Nuteistasis skunde pažymi, jog pagal OASys programą jis yra 100 % pasitaisęs, atliko visus reikalavimus į kuriuos buvo įtrauktas ir abejoti rezultatais negalima (pagal OASys 29 balai, kas garantuoja lygtini atleidimą nuo bausmes, ankščiau nustatyto termino). Taigi nelieka abejonių, kad A. J. visiškai pasitaisė ir jam turi būti švelninama dabartinė teisinė padėtis, atkreipiant dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra išteisinimas. Lygtinis paleidimas nuteistajam sukuria naujas teisines sąlygas, tolimesnei bausmei atlikti. Psichologai nuteistąjį nukreipia integruotis į visuomenę, atsižvelgiant, kad jo bausmė prasidėjo nuo 2004 metų. Toks ilgalaikis laisvės suvaržymas nuteistąjį atribojo nuo realios tiesos, socialinių visuomeninių pokyčių, technologinio progreso, šeimos, draugų ir kita.
Skundo autorius teigia, kad per visą bausmės laiką buvo kelis kartus baustas drausmine tvarka, bet dvigubai daugiau buvo skatintas (14 kartų). Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, ir laikoma, kad yra nebaustas. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog atliktos bausmės dalis per maža, nes nuteistasis yra atlikęs ⁴/₅ bausmės. Lietuvos teismas kategoriškai atsisako tokius įstatymus pritaikyti, be jokiu objektyviu priežasčių. Skunde remiasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir teigiama, kad Lietuvos teismo instituto darbas prieštarauja ir Tarptautinės teisės nuostatoms dėl ko jo atveju pražiūrimas ir diskriminacijos aspektas, nes apylinkės teismo darbas nėra pagristas jokiais teisiniais argumentais, teismo motyvai ir prieš pusę metų buvo tie patys. Atsižvelgtina į Lietuvos teismu praktiką, Kauno apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi Nr. 1S-1918-658/2013 tenkino nuteistojo skundą.
Atsiliepimų negauta.
Nuteistojo skundas atmetamas.
Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. J. nėra pagrindo.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kitos aplinkybės, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad prokurorė atsiliepime taip pat nepritarė nuteistojo A. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad prokurorės atsiliepimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prokurorės atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina nuteistojo asmens bylos duomenys.
Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, tinkamai įvertintos visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistasis A. J. anksčiau teistas penkis kartus šis teistumas šeštas, bausmę atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą – nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, bei savavaldžiavimą ir vagystę. A. J. padaryti nusikaltimai, jų pobūdis, teistumų skaičius, rodo, kad nusikaltimai nėra atsitiktiniai, jie dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių, todėl septynis kartus buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (šešis kartus už alkoholio vartojimą ir vieną kartą už mobilaus telefono turėjimą). Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai. A. J. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (29 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), tačiau Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, nurodoma, jog pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai yra: ankstesni nusikalstami veiksniai (nuteistojo daryti nusikaltimai sunkėjo, savo kaltės dėl dalyvavimo mėginant nužudyti nepripažino, dėl savo nusikaltimo linkęs kaltinti aplinką ir aplinkinius), netinkamas elgesio medelių pasirinkimas (ne visuomet geba kontroliuoti savo elgesį, neįvertina būsimų elgesio pasekmių) ir alkoholio vartojimas (pataisos įstaigoje 6 kartus baustas už alkoholio vartojimą). Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad A. J. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals.
Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma (keturiolika kartų skatintas, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, aplinkybės, jog įvykdė socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones) šiuo atveju esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria.
Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis skunde nesutinka su likusios neatliktos bausmės dydžio vertinimu, tačiau aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo likusios neatliktos bausmės dydžio vertinimui, nes nors nuteistasis yra atlikęs privalomą atlikti bausmės dalį, tačiau jo neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 25 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) įvertinus padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir elgesį pataisos įstaigoje vertinama kaip dar pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 13 metų). Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, kas reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino teisingai.
Skunde nuteistasis remiasi Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1S-1918-658/2013, tačiau pažymima, jog minimoje nutartyje ir sprendžiamoje byloje aplinkybės skiriasi, teismas kiekvienu atveju vertina aplinkybių visetą, todėl nėra pagrindo vadovautis skunde šia nutartimi ir jam taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog tas pats teisėjas nagrinėjo nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo klausimą ir anksčiau. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 58 str. nedraudžia teisėjui, nagrinėjusiam nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vėliau vėl nagrinėti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.