Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-600/2012 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. V. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kadastrinių matavimų panaikinimo bei kitų reikalavimų ir atsakovės priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys yra gretimų žemės sklypų esančių sodininkų bendrijoje „Termoizoliacija“ Vilniuje savininkai, ieškovui priklauso sklypas Nr. 20, atsakovei – Nr. 9.

Rengiant sodo pastato rekonstrukcijos dokumentus, ieškovas turėjo pateikti tikslų žemės sklypo planą, todėl buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) atsisakė derinti. Atsakovė, kurios užsakymu 2008-04-16 buvo atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, parodydama savo sklypo ribas, nenurodė, kad į jos sklypą patenka ieškovui priklausantis statinys. Todėl 2009-10-16 Žemėtvarkos skyrius, atlikęs ieškovo žemės sklypo Nr. 20 valstybinę naudojimo kontrolę, 2009-10-22 raštu pranešė, kad ieškovo statinys apie 30 cm įsiterpęs į gretimą žemės sklypą Nr. 9, priklausantį atsakovei. Kadangi ieškovui priklausanti statinio dalis buvo pastatyta iki 1998 m., kai buvo duotas atsakovės sutikimas, ieškovo nuomone, turi būti panaikinti abiejų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastriniai matavimai, kadangi atsakovės sklypas suformuotas taip, kad jis kerta ieškovui priklausantį statinį, o atsakovė atsisako patikslinti jai priklausančio žemės sklypo ribas. Atsakovė, kurios užsakymu 2008-04-16 buvo atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, parodydama savo sklypo ribas, nenurodė, kad į jos sklypą patenka ieškovui priklausantis statinys. Todėl 2009-10-16 Žemėtvarkos skyrius, atlikęs ieškovo žemės sklypo Nr. 20 valstybinę naudojimo kontrolę, 2009-10-22 raštu pranešė, kad ieškovo statinys apie 30 cm įsiterpęs į gretimą žemės sklypą Nr. 9, priklausantį atsakovei. Kadangi ieškovui priklausanti statinio dalis buvo pastatyta iki 1998 m., kai buvo duotas atsakovės sutikimas, ieškovo nuomone, turi būti panaikinti abiejų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastriniai matavimai, kadangi atsakovės sklypas suformuotas taip, kad jis kerta ieškovui priklausantį statinį, o atsakovė atsisako patikslinti jai priklausančio žemės sklypo ribas.

Be to, ieškovas prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nes jam priklausančio pastato siena betarpiškai ribojasi su atsakovės žemės sklypu, dėl ko objektyviai negalima prižiūrėti pastatą ir atskiras jo konstrukcijas (stogą ir pan.), nepasinaudojus svetimu daiktu, atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Prašomas nustatyti servitutas būtų naudojamas tik būtinajam ieškovui priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnavimui pagal statinio perimetrą, ne daugiau kaip 1 metro atstumu nuo statinio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinį prašo tenkinti, o priešieškinį atmesti, nes atsakovės reikalavimai grindžiami klaidingai atliktais kadastriniais matavimais ir jų pagrindu nustatyta riba tarp ginčo sklypų Nr. 9 ir Nr. 20 (t. 2 – b.l. 1-8).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinį prašo tenkinti, o priešieškinį atmesti, nes atsakovės reikalavimai grindžiami klaidingai atliktais kadastriniais matavimais ir jų pagrindu nustatyta riba tarp ginčo sklypų Nr. 9 ir Nr. 20 (t. 2 – b.l. 1-8).

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui priklausantis statinys apie 30 cm yra įsiterpęs į atsakovei priklausančią žemės sklypą, todėl tenkino atsakovės reikalavimą nugriauti atsakovei priklausančiame žemės sklype ieškovui priklausančio pastato sieną. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo nustačius, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys teisėtai stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype, todėl ieškovas neturi teisės reikalavimą grįsti servituto institutą reglamentuojančiomis normomis (CPK 178 str., CK 4.111, 4.112, 4.122, 4.123 str. str.).

pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 20 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas;

teismas vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str. ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas vykdė savavališką statybą ir privalo pašalinti jos padarinius;

pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius;

ieškovui nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas bei Inspekcijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius;

ieškovas statybos darbus vykdė turėdamas atsakovės sutikimą (t. 1, b.l. 24-25), statybos leidimą ir pagal G. S. 2006 m. parengtą projektą Nr. TP-03 9-2006.03 (t.l, b.l. 130-131);

pagal Statybos įstatymo 28 str. 8 d. teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, turi atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, šių aplinkybių teismas nevertino, tuo pažeidė CPK 265 straipsnį;

teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškinį neįvertino dviejų svarbių aplinkybių - kad atsakovė pasirašė 2006-07-24 ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir pastabų nepareiškė, ir kad 2008-04-16 atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte parašyta, jog žemės sklype kitiems savininkams priklausančių statinių nėra;

kaip motyvą atmesti ieškinį teismas nurodė aplinkybę, kad po kadastrinių matavimų jo sklypo plotas lyginant su preliminariais matavimais padidėjo, o atsakovės sklypo plotas nesikeitė, tačiau pagal Kadastro nuostatus atliekant kadastriniams matavimus žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo preliminaraus ploto, atliekant kadastrinius matavimus schemoje nurodyto 684 kv.m. žemės sklypo plotas gali padidėti/sumažėti 52.3 kv.m., ? 615 kv.m. sklypo plotas atitinkamai gali svyruoti + 49,6 kv.m. (maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida nurodyta minėtų Kadastro nuostatų 1 priede);

be to, UAB „Geoteka“ atlikdama kadastrinius matavimus ieškovo žemės sklypo plotą padidino trečiojo asmens J. H. žemės sklypo sąskaita, ir ieškovas šiuo žemės plotu nesinaudoja, nes jis yra už ieškovo sklypo tvoros, kuri stovi ant atraminės sienelės;

teismas nevertino ir kitų bylai svarbių aplinkybių, susijusių su abiejų žemės sklypų schemomis ir planais: a) pagal 1998-10-27 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas įsigijo pagal preliminarius matavimus s/b „Termoizoliacija“ schemoje apibrėžtą 0.0615 ha žemės sklypą Nr. 20 ir nebaigtą statyti sodo namą (atlikta 99 % darbų), ir kad namas stovėjo toje pačioje vietoje, kuri po kadastrinių matavimų tapo atsakovės nuosavybe ir kad iš 1999-01-19 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos matyti, kad nėra įregistruota jokių nuorodų, kad ieškovo statinys įsiterpia į kitam savininkui priklausantį žemės sklypą; b) pagal 1999-12-07 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-14915 atsakovė įsigijo taip pat pagal preliminarius matavimus schemoje apibrėžtą 0.0684 ha žemės sklypą sklypą Nr. 9, iš sklypo schemos nematyti, kad ieškovui priklausantis statinys yra įsiterpęs į atsakovės žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra nuorodų apie kitam savininkui priklausančių nekilnojamųjų daiktų buvimą atsakovės įsigytame žemės sklype; c) atsakovės į bylą pateiktame jos sklypo kadastrinių matavimų plane nenurodyta, kad tarp taškų 2-3-4-5 yra įsiterpęs ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys; d) pagal trečiojo asmens - Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimą atliekant matavimus matininkas turėjo pažymėti visus statinius esančius žemės sklype;

teismo sprendimas atmesti ieškinį grindžiamas tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tarnybos departamento atliktu žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-34-129 (t. 1, b.l. 90) ir 2009-11-27 pakartotiniu žemės naudojimą vietoje patikrinimo aktu Nr. 01-34-141 (t. 1, b.l. 62-63), kuriuose nustatyta, kad ieškovo namas yra apie 30 cm įsiterpęs į gretimą žemės sklypą, tačia jeigu anksčiau padaryta kadastrinių matavimų klaida nebus ištaisoma, tai rezultatas nesikeis, o teismas šiuo aspektu žemės naudojimo patikrinimo aktų nevertino;

atsakovė pripažįsta ir patvirtina, kad anksčiau buvęs ieškovo sklypo savininkas, statydamas pastatą, apie 0,30 m peržengė atraminę sieną ir viena pastato siena stovėjo nuo 1996 m. už atraminės sienelės atsakovės žemės sklypo dalyje, ir kad tiek ieškovas nusipirkęs 1998-10-27 statinį, tiek ji pati 1999-12-07 įsigiję savo žemės sklypą, šį faktą žinojo (t. 3, b.l. 109- 110).

esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovas pateikė prašymą taikyti senatį atsakovės priešieškinyje keliamam reikalavimui nugriauti ieškovui priklausančio pastato sieną, tačiau teismas neišsprendė ieškovo prašymo taikyti ieškinio senatį, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotą praktiką ieškinio senaties terminas statybų srityje prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Pažymėtina, kad senaties terminas prasidėjo dar galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šios bylos šalys yra gretimų žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini)) savininkai. Tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui priklauso 0,0615 ha žemės sklypas Nr. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis įgijo1998-10-27 pirkimo – pardavimo sutartimi kartu su sklype esančiu nebaigto statyti sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. l. 19-20, 22, 29), o atsakovei priklauso 0,0684 ha žemės sklypas Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 1999-12-07 pirkimo – pardavimo sutartimi kartu su sodo namu (1 t., b.l. 11, 151, 221).

Šalys neginčija aplinkybių, kad žemės sklypus įgijo pagal preliminarius matavimus s/b „Termoizoliacija“ schemoje apibrėžtus sklypus, kad sklypų įgijimo metu šalims buvo žinoma, kad ieškovo įgyto namo viena siena stovi atsakovės žemės sklype, įsiterpusi apie 30 sm. Tačiau atsakovė dėl to pretenzijų ieškovui nereiškė.

Byloje taip pat nustatyta, kad vėliau šalys organizavo savo sklypų kadastrinius matavimus - ieškovui priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2006-07-24, kurie įregistruoti Apskrities viršininko 2006-10-16 įsakymo Nr. 2.3-9935-01 pagrindu (t. 1 – b.l. 9-10, 29, 30, t. 2 – b.l. 87), o atsakovei priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2008-04-16, kurie įregistruoti Apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymo Nr. 2.3-12133-(01) pagrindu (t. 1 – b.l. 11-12, t. 2 – b.l. 88, t. 3 – b.l. 96). Abiejų sklypų kadastrinius matavimus atliko UAB „Geoteka“.

Kadastrinių matavimų atlikimo metu šalys nekėlė klausimo dėl to, kad ieškovo įgyto namo viena siena stovi atsakovės žemės sklype, įsiterpusi apie 30 sm., atvirkščiai - atsakovė pasirašė ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo 2006-07-24 aktą ir pastabų nepareiškė, atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008-04-16 akte parašyta, jog žemės sklype kitiems savininkams priklausančių statinių nėra, aktą pasirašė ir ieškovas, nepareiškiant jokių pastabų. Ginčas tarp šalių dėl žemės sklypų ribos atsirado tuomet, kai atsakovė atšaukė savo 2006-02-11 sutikimą ieškovui rekonstruoti esamą sodo namą ant jų sklypų ribų (t. 1 – b.l. 24, 25), ir kreipėsi su skundu į valstybines institucijas.

Atsakovės prašymu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas 2009-10-16 patikrino ieškovo sklypą Nr. 20, ir nustatė, kad žemės sklype esantis statinys apie 30 cm yra įsiterpęs į atsakovės priklausantį žemės sklypą Nr. 9, o UAB „Geoteka“ 2009-03-25 sklypų ribų nužymėjimo akte pažymėta, jog posūkio taškas Nr. 3 (koordinatės: x – 6077262.96, y – 584831.67) kerta pastato kontūrą, dėl to taško Nr. 3 nužymėti vietoje nebuvo galimybės ir jis buvo paženklintas įkalant riboženklį šalia pastato sienos ant Y ašies (t. 1 – b.l. 15, 59-60). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tarnybos departamento darbuotojams 2009-11-27 pakarotinai patikrinęs žemės naudojimą vietoje aktu Nr. 01-34-141, taip pat nustatė, kad ieškovo namas yra apie 30 cm įsiterpęs į gretimą žemės sklypą, priklausantį atsakovei. (t. 1 – b.l. 62-63).

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtino, kad šalių sklypų kadastriniai matavimai yra ydingi, atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 20 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Taigi, apelianto reikalavimai sietini su būtinumu patikslinti tarp sklypų ribą taip, kad būtų pašalintas imperatyvios normos pažeidimas.

Todėl ieškovo reikalavimas šalių kadastrinius matavimus pripažinti negaliojančiais yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl šalių sklypų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais taip pat nurodė, kad ieškovas praleido 30 d. terminą apskųsti Vilniaus apskrities viršininko įsakymus.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant ginčus dėl praleistų terminų bendroji taisyklė yra ta, jog sprendimai, neapskųsti per įstatymų nustatytą terminą, turi būti palikti galioti, kad būtų išsaugomas civilinių teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, o šios taisyklės išimtys galimos tik išskirtiniais atvejais. Panaikinti prieš tam tikrą laiką priimtą sprendimą, taip pažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principus, būtų galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai kitas ginamas gėris būtų ypatingai reikšmingas arba padarytas pažeidimas iš esmės pažeistų pamatines valstybės nuostatas (LAT 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2014).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčo įsakymais įteisintas žemės sklypų suformavimas, kuris neatitinka įstatymų reikalavimus, o tuo pačiu pažeidžia ir šalių teises į žemės sklypų tinkamą valdymą ir disponavimą, užprogramuoja ginčus ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios siekiant nustatyti pusiausvyrą tarp civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo ir šalių teisių į tinkamą nuosavybės teisių į žemės sklypus įgyvendinimą. Todėl ginčo įsakymai taip pat naikinami. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginių, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-16 įsakymo Nr. 2.3-9935-01 3.2 punktą ir 2008-09-18 įsakymo Nr. 2.3-12133-(01) punktą 2.2 dėl šalių sklypų kadastrinių matavimų įregistravimą VĮ Registrų centre yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti negaliojančiais kadastrinius matavimus, o esant nustatytai aplinkybei, kad yra pagrindas šalių kadastrinius matavimus pripažinti negaliojančiais, teisėjų kolegija mano, šio konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės įsakymų apskundimo terminas.

Panaikinus ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, ieškovas ir atsakovė turi pareigą atlikti kadastrinius matavimus iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti iš naujo, šalys turi iš naujo susitarti dėl žemės sklypo ribų, o šalims nepasekus susitarimo, ją privalo nustatyti teismas sprendimu. Kasacinės instancijos teismas šio klausimu išaiškino, kad žemės sklypo ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (LAT 2010-05-03 nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 195/2010; 2010-11-15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Minėta, kad ieškovui įgyjant žemės sklypą, namo viena siena stovėjo atsakovės žemės sklype, įsiterpusi apie 30 cm., dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra, šios aplinkybės yra reikšmingos šioje byloje, todėl nustatant sklypų riba, į tai turi būti būtinai atsižvelgta.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti atsakovės žemės sklypo ribą su ieškovui priklausančiu žemės sklypu iš esmės nenagrinėjo, nurodė, kas teismui atmetus ieškovo reikalavimus, kuriais jis ginčijo tame tarpe ir 2006-07-24 jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymą, ir esant šiems duomenims įregistruotiems viešajame registre, pakartotinai nustatyti sklypo ribą pagal jau įregistruotą tą patį dokumentą nėra pagrindo, todėl toks reikalavimas perteklinis ir negali būti tenkinamas.

Esant situacijai kai ginčo sklypų ribos būtina nustatyti iš naujo, šalys privalo pateikti teismui savo ribų nustatymo projektus (esant susitarimui- bendrą projektą) , konkrečiai nurodant taškus, pagal kurias teismas turi nustatyti ribas ir tai nurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės reikalavimas nustatyti žemės sklypų bendros ribos pagal UAB „Geoteka“ 2006-07-24 parengtą žemės sklypo planą yra neišsamus ir netikslus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nustačius sklypų ribą, galima bus spręsti kitus šalių reikalavimus.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų bylos ginčui spręsti aplinkybių, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas naikinamas.

Ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais ieškovui V. Č. ir atsakovei I. V. B.priklausančių žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Termoizoliacija“ Vilniuje 2006-07-24 ir 2008-04-16 nustatytus kadastrinius matavimus ir panaikinti šių sklypų kadastrinių matavimų įregistravimą VĮ Registrų centre tenkintini. Kiti ieškovo reikalavimai ir atsakovės reikalavimai dėl teisėjų kolegijos konstatuotų aplinkybių turi būti nagrinėjami iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str.1d. 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovo reikalavimus tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais ieškovui V. Č. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio sodininkų bendrijoje „Termoizoliacija“ adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2006-07-24 UAB „Geoteka“.

Pripažinti negaliojančiais atsakovei I. V. B. priklausančio žemės sklypo

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje „Termoizoliacija“ adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2008-04-16 UAB „Geoteka“.

Pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-16 įsakymo Nr. 2.3-9935-01 3.2 punktą ir 2008-09-18 įsakymo Nr. 2.3-12133-(01) 2.2 punktą dėl V. Č. ir I. V. B.priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų įregistravimą VĮ Registrų centre.

Panaikinti žemės sklypų kadastrinių matavimų įregistravimą VĮ Registrų centre.

Nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė turi pareigą atlikti kadastrinius matavimus iš nauja.

Byla dalyje dėl ieškovo reikalavimą nustatyti atsakovei priklausančiame žemės sklype 1 (vieno) metro atstumo nuo statinio neatlygintiną servitutą ir dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovą savo lėšomis nugriauti ieškovui priklausančio pastato sieną, esančią atsakovei priklausančiame žemės sklype, nustatyti atsakovės žemės sklypo ribą su ieškovui priklausančiu žemės sklypu pagal UAB „Geoteka“ 2006-07-24 parengtą planą, įpareigoti ieškovą savo lėšomis nugriauti tarp šalių sklypų esančią tvorą ir leisti pastatyti atsakovei jos lėšomis naują tvorą, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.