Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjos G. G. atstovui S. G., atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G. ir G. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai S. G. ir G. G. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. gegužės 2 d. sprendimus Nr. S-97(7-30/2017) ir Nr. S-96(7-31/2017); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2017 m. sausio 11 d. sprendimus Nr. 68-4 ir Nr. 68-5; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI, Inspekcija) viršininko 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimus Nr. (6.5)FR0682-577 ir Nr. (6.5)FR0682-578 (b.l. 1-15).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad nesutinka su MGK sprendimų teiginiais, jog jie dukters E. V. G. sudarytais dovanojimo sandoriais siekė mokestinės naudos, perleidžiant ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. V., K. S. Teigia, kad MGK neįsigilino į buvusias E. V. G. 2010 m vasario 5 d., 2010 m. kovo 10 d., 2012 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarčių aplinkybes ir jomis prisiimtus įsipareigojimus, kurie patvirtina, kad jie iš esmės turėjo tik vienintelį tikslą - padėti dukrai.

Detalizavo, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. sutartimi Nr. 1-10610 įsigijo 3641/5870 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kadangi dukra E. V. G. norėjo šiame sklype vystyti komercinę veiklą, 2009 m. gruodžio 2 d. šią sklypo dalį jai padovanojo.

E. V. G. 2010 metais reikėjo apyvartinių lėšų verslui vystyti, todėl praėjus dviems mėnesiams po dovanojimo sutarties sudarymo ji nusprendė parduoti dovanų gautą 3641/5870 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Derybas su sklypo pirkėju vedė S. G., pasirašė preliminarią sutartį. Preliminarioje sutartyje aptartos mokėjimo už sklypą sąlygos E. V. G. netiko, todėl ji pati iš naujo derėjosi su sklypo pirkėju. Sklypo pirkėjas E. V. sutiko su E.V. G. mokėjimo sąlygomis su sąlyga, kad ji padės jam pažadėdama jam padėti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą poilsio patalpų dalį, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – poilsio patalpos). E. V. G. 2010 m. vasario 5 d. 3641/5870 sklypo dalį (duomenys neskelbtini) už 1050000 Lt pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 p. E. V. G. įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą su atskiromis ir padalintomis sklypo bendraturčių dalimis, padaryti žemės sklypo topografinę nuotrauką, planą, gauti žemės sklypo bendraturčių ir besiribojančių sklypų savininkų sutikimus dėl sklypų ribų atitikimo ir turto panaudojimo gamtinių išteklių gavimui, o šios sutarties 5.3 p. E. V. G. garantavo pirkėjui, kad atlygins visus nuostolius, tiesiogiai kylančius dėl garantijų neatitikimo. Kadangi nurodytas žemės sklypas nebuvo padalintas, su bendrasavininkais nepavyko susitarti, kam kuri sklypo dalis priklauso, todėl įvertinę aplinkybes, kad sklypo padalijimas tarp bendraturčių nebus lengvas ir greitas, 2009 m. gruodžio 16 d. sutartimi jie įsigijo bendrasavininkei B. S. P. priklausančias 1214/5870 dalis šio žemės sklypo. Žemės sklypo pardavėja B. S. P. sklypo dalį pardavė su sąlyga, kad pirkėjai iš jos nupirks dar tris žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Padėdami dukrai išvengti didelių nuostolių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, sutiko su keliamomis bendraturtės sąlygomis, todėl 2009 m. gruodžio 16 d. iš jos nupirko tris žemės sklypo dalis. Taip pat iš savo asmeninių lėšų nupirko dar tris sklypo dalis ir iš kito bendraturčio A. M.. Pažymi, kad jie patyrė nuostolių, nes teko išpirkti šešias sklypo dalis, kurių pirkti neplanavo. Dukrai 2010 m. kovo 3 d. padovanojo 1214/5870 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurią ji 2010 m. kovo 10 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui E. V.

Skunde teigiama, kad dovanojimo metu žemės sklypų 1 ha kaina buvo vertinama pagal tuometinę rinkos kainą: 30000 Lt už 1 ha. E. V. G., pardavusi 3641/5870 žemės sklypo dalį ir vykdydama 2010 m. vasario 5 d. ir 2010 m. kovo 10 d. sutarčių 5.5 punkto įsipareigojimus, jungdama ir parduodama 1214/5870 žemės sklypo dalis, gavo 1 410 000 Lt pajamų, iš kurių 1 272 912 Lt gavo pavedimu, 50 000 Lt iš E. V. grynais, 87 542 Lt iš S. G. grynais. E. V. G. 12 370 Lt pati nusiėmė grynais. Iš gautų pavedimu lėšų 388 800 Lt E. V. G. pravedė į mamos G. G. sąskaitą, kuriuos dukrai 2010 m. vasario 5 d. atidavė grynais. Dukters pavedimu pervestas lėšas priėmė, nes jas turėjo kur panaudoti - pavedimu paskolino G. G. įmonei, kuri už šias lėšas 2010 m. vasario 5 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo poilsio patalpas (duomenys neskelbtini). E. V. G. 424200 Lt 2010 m. vasario 5 d. pervedė močiutei V. G. V. G. lėšų banke nelaikė, bet nusprendusi įsigyti poilsio patalpas, priėmė E. V. G. lėšas pavedimu ir anūkei atidavė lėšas grynais, o vėliau mažesnėmis sumomis pavedimais. Pavedimu gautas lėšas E. V. G. tokiu būdu nusiėmė grynais, nes dėl 2010-2012 metais buvusios nestabilios bankų būklės pinigų banke laikyti nenorėjo, dalį lėšų laikė pas močiutę.

Skunde taip pat nurodoma, kad E. V. G. 2010 m. kovo 10 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo poilsio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). E. V. G. su S. G. laidavimu 2010 m. gegužės 6 d. hipotekos lakštu poilsio patalpas įkeitė A. A. A. A., atstovaujant E. V. G., suteikė kreditą 150 000 Lt grynais, 115000 Lt pavedimu. Pavedimu gauti pinigai buvo pervesti į S. G. sąskaitą, kuriuos S. G. nuėmė grynais. S. G. 2012 m. sausio 5 d. padengė 265 000 Lt kreditą A. A.. E. V. G. 2012 m. sausio 30 d. padovanojo poilsio patalpas (duomenys neskelbtini) S. G., nes išvyko iš Lietuvos studijuoti į užsienį. E. V. G. norėjo poilsio patalpas parduoti pirkėjui pati, buvo sudariusi preliminarią sutartį, tačiau pirkėjui išsiaiškinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restrūtūrizavimo byla, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkeitęs bankui žemės sklypo nuomos teises su komunikacijos vamzdžiais, mašinų stovėjimo aikštele ir žaidimų aikštele, kurios priklausė Purvynės 51, (duomenys neskelbtini) poilsio patalpoms, iškėlė sąlygas pirkėjui E. V. G. per tris darbo dienas padengti visus nuostolius ir išlaidas, atsiradusias dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ restrūktūrizavimo. Kadangi E.V. G. ruošėsi išvykti į užsienį studijuoti ir nenorėjo prisiimti tokių įsipareigojimų, paprašė tėvų jai padėti. S. G. 2012 m. gruodžio 9 d. poilsio patalpas adresu Purvynės 51-5, (duomenys neskelbtini) pardavė K. S., sutartyje įsipareigodamas per tris dienas pirkėjui grąžinti lėšas ir patirtus nuostolius, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizacija. Lėšas, pareiškėjų gautas iš pirkėjo K. S., E. V. G. naudojo ir naudoja pragyvenimo ir mokslo studijoms užsienyje, planuoja apie nuosavo būsto įsigijimą.

Remdamasis bylos medžiaga, atsakovas daro išvadą, kad tarp pareiškėjų ir dukters E.V. G. sudarytais dovanojimo sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos, t. y. tikrasis jų ketinimas buvo perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. V. ir K. S.), o tarpiniai sandoriai (2009 m. lapkričio 12 d., 2010 m. kovo 3 d. ir 2012 m. sausio 30 d. ginčo turto dovanojimo sutartys) sudaryti turint vienintelį tikslą – išvengti GPM mokėjimo, nes pagal nurodytas GPMĮ nuostatas pajamos iš vaikų ir tėvų yra neapmokestinamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p.).

Akcentuoja, jog išvadai, kad formaliai įforminus nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, buvo išvengta GPM mokėjimo ir gauta mokestinė nauda, lemiamą reikšmę turi pats faktas, kad pinigines lėšas už parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą faktiškai gavo pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Iš viso pareiškėjų dukra į sąskaitą banke gavo 1 240 000 Lt, iš kurių 1 272 912 Lt laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. kovo 10 d. banko pavedimais pervedė: S. G. – 87 542 Lt (2010 m. vasario 5 d.), G. G. – 388 800 Lt (2010 m. vasario 5 d.), savo močiutei V. G. – 424 200 Lt (2010 m. vasario 5 d.), UAB „Saulės kupolas“ – 360 000 Lt (2010 m. kovo 10 d.), 12 370 Lt išėmė iš sąskaitos grynaisiais pinigais. Pastebėjo, kad V. G. 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. liepos 10 d. banko pavedimais 425 000 Lt pervedė pareiškėjui S. G.. E. V. G. tikrintu laikotarpiu neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, išskyrus poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), kurias padovanojo tėvui, ar transporto priemonių, o 2010–2014 m. skolinosi pinigines lėšas iš greitųjų kreditų bendrovės. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. V. G. nedisponavo žemės sklypų pardavimo pajamomis.

Skundo argumentus dėl S. G. ir V. G. pervestų pinigų grąžinimo E. V. G. grynaisiais pinigais, taip pat skunde nurodytų E. V. G. išlaidų Sporto ir sveikatingumo klubui, dalyvavimui čempionatuose, vartojimo išlaidoms, atsakovas laiko nepagrįstais jokiais rašytiniais bylos įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimo faktą. Bylos duomenys apie E. V. G. paskolas iš greitųjų kreditų bendrovės atsakovą verčia abejoti V. G. 2017 m. gegužės 23 d. paaiškinimais, jog E. V. G. 2011–2016 metais iš jos pagal poreikį gaudavo ir grynųjų pinigų, ir pareiškėjų argumentais dėl „išgryninimo” mokesčio taupymo. Pažymėjo, kad bankiniai išrašai buvo analizuojami mokestinio patikrinimo metu ir Inspekcija įvertino tiek grynųjų pinigų judėjimą, tiek atsiskaitymus bankiniais pavedimais. Šiuo aspektu taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai grįsdami savo poziciją nuolat ją papildo naujais teiginiais, todėl toks pareiškėjų elgesys laikytinas gynybine pozicija, siekiant išvengti mokestinių prievolių.

Dėl poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir perleidimo sandorių atsakovas nurodė, kad E. V. G. 2010 m. kovo 10 d. už 360 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)” įsigijo poilsio patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartimi Nr. VK-362 turtas buvo padovanotas pareiškėjui S. G. Dovanojamas turtas šalių susitarimu įvertintas 450 000 Lt. Pareiškėjas poilsio patalpas 2012 m. vasario 9 d. sutartimi Nr. 1684 už 450 000 Lt pardavė K. S. Bylos duomenimis, pajamos, gautos iš šio turto pardavimo, buvo panaudotos pareiškėjų reikmėms, jos nebuvo pervestos E. V. G. Pastebėjo, kad pareiškėjai nuo 2010 m. gegužės 17 d. deklaruoja gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tikrintu laikotarpiu jie taip pat mokėjo komunalinių patarnavimų mokesčius šių patalpų savininkų bendrijai; tuo tarpu E. V. G. gyvenamosios vietos šiuo adresu nebuvo deklaravusi. Be to, šios poilsio patalpos įkeistos pagal 2010 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį, kuria A. A. suteikė S. G. 265 000 Lt paskolą. Taigi, 360 000 Lt sumos, gautos pardavus tėvų dovanotą žemės sklypo dalį ir pervestos UAB „(duomenys neskelbtini) “, galutiniai gavėjai buvo pareiškėjai, o ne E. V. G..

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjai nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų, jog piniginėmis lėšomis, gautomis už ginčo nekilnojamojo turto pardavimą, realiai disponavo jų dukra; byloje nėra objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad šios lėšos realiai jai perduotos. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar minėtos pinigų sumos E. V. G. realiai buvo ar nebuvo perduotos ir būtent pareiškėjams tenka pareiga pateikti įrodymus, kad atitinkamo dydžio pajamas realiai gavo jų dukra konkrečiu nurodytu būdu iš nurodyto pajamų šaltinio. Pažymi, jog pasirinkdami finansines operacijas atlikti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo / sumokėjimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) pareiškėjas ir jo sutuoktinė prisiėmė ir visą riziką dėl jiems tenkančios įrodinėjimo naštos.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, VMI prie FM sutinka su Inspekcijos sprendimo išvada, kad tarpinių nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių, sudarytų tarp pareiškėjų ir jų dukters E. V. G., tikslas nebuvo E. V. G. apdovanojimas. VMI prie FM vertinimu, pareiškėjų su skundu pateikti dokumentai nepatvirtina teiginių apie pablogėjusią sveikatą 2009 metų pabaigoje: medicinių dokumentų išrašai pateikti už 2012–2016 metus, pareiškėjos įmonės darbuotojų paaiškinimai laikytini tendencingais, nes jiems galėjo daryti įtaką darbo santykiai su G. G., be to, juose nurodytas sutuoktinių išvykimo gydytis faktas nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjo teiginius apie E. V. G. įsigytų poilsio patalpų (duomenys neskelbtini) dovanojimo motyvus (E. V. G. iš A. A. gautos 265 000 Lt paskolos, kuriai užtikrinti buvo įkeistos poilsio patalpos (duomenys neskelbtini), grąžinimas iš pareiškėjo lėšų) paneigia byloje esantys įrodymai – notaro patvirtinta sutartis ir A. A. paaiškinimas, liudijantys, jog jis 265 000 Lt paskolą suteikė pareiškėjui S. G., o ne E. V. G..

VMI prie FM pažymi, jog, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.465 straipsnyje pateiktą dovanojimo sutarties sampratą, dovanojimu laikytinas toks neatlygintinas turto perdavimas kitam asmeniui, kuriam paprastai būdingas vienintelis tikslas – apdovanoti apdovanotąjį, suteikti jam tam tikrą materialią ar nematerialią naudą (perduoti turtą ar turtinę teisę (reikalavimą). Dovanojimo sandoris, esant įprastinėms jo sudarymo sąlygoms bei tikslui, vertintinas kaip teisėtos, įstatymų leidžiamos civilinės apyvartos dalis ir savaime negali būti susietas su atitinkamos mokestinės naudos siekimu ar aplinkybių, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, iškreipimu (slėpimu). Tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinęs notariškai patvirtintus pareiškėjų ir dukters tarpusavyje sudarytus dovanojimo sandorius mokestiniu teisiniu aspektu, atsakovas konstatuoja, jog mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų išvadai, jog dovanojimo sandorių grandinė, kurioje dalyvavo trys artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, buvo sudaryta turint tikslą išvengti GPM mokėjimo nuo pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo, o ne apdovanoti E. V. G.

Atsižvelgdamas į LVAT formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, atsakovas nurodo, kad vienas iš esminių objektyvių pagrindų, įrodančių mokestinės naudos siekimą ir leidžiančių taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, yra pripažįstama aplinkybė, jog nebūtini tarpiniai sandoriai, leidę išvengti GPM mokėjimo, buvo atlikti per trumpą laiką. Vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (LVAT 2008-02-20 sprendimas adm. byloje Nr. A556-250/2008). Remdamasis mokestiniame ginče nustatytomis nekilnojamojo turto perleidimo (tiek pirkimo-pardavimo, tiek dovanojimo) sandorių sudarymo yra trumpi laiko tarpai (nuo 7 dienų iki 2 mėnesių), tarpinių (notariškai patvirtintų) dovanojimo sandorių būtinumas byloje nėra nustatytas. Be to, tarp dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo dviem atvejais dovanojimo sutartyse nurodytos nekilnojamojo turto vertės buvo lygios to turto pardavimo kainai, vienu atveju – turto vertė buvo nežymiai didesnė negu jo pardavimo kaina. Iš nurodytų aplinkybių atsakovas daro išvadą, kad dovanojimo sandoriai tarp minėtų asmenų sudaryti siekiant vienintelio tikslo ? padidinti ginčo nekilnojamojo turto vertę, nes turto pardavimo kaina su turto pirkėjais buvo suderėta dar iki dovanojimo sutarčių sudarymo bei turto pardavimo. Perleidus nekilnojamąjį turtą už dovanojimo sutartyse nurodytas ar nežymiai mažesnes kainas, nesusidarė kainų skirtumas, t. y. nesusidarė pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų suma. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą. Todėl, ginčo sandorių atžvilgiu nustačius MAĮ 69 straipsnio 1 dalies normos taikymo pagrindą, pareiškėjų skundo argumentą dėl nepagrįsto mokestinės bazės jiems laiko nepagrįstu.

Dėl pareiškėjų skundo dalies, kurioje jis nesutinka su 6 559 Lt nuomos pajamų apmokestinimu, VMI prie FM pažymi, jog pareiškėjas Metines pajamų deklaracijas už 2012 ir 2013 metų mokestinius laikotarpius pateikė mokestinio patikrinimo metu, todėl, vadovaujantis MAĮ 80 straipsnio nuostatomis ir Inspekcijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių 18 p., pateiktų deklaracijų duomenys buvo įvertinti mokestinio patikrinimo metu apskaičiuojant pareiškėjui papildomai mokėtiną GPM už 2010–2013 metus. VMI prie FM pastebi, kad GPM (1220 Eur) nuo 2012 ir 2013 metais gautų nuomos pajamų pareiškėjas sumokėjo tik 2016 metų gegužės mėnesį, t. y. pavėluotai. Atsižvelgiant į pareiškėjo sumokėtą sumą, biudžete patikrinimo akto surašymo dieną pareiškėjas turėjo 1 303,18 Eur mokestinę permoką, kuri buvo įvertinta apskaičiuojant GPM delspinigius, o pasibaigus mokestiniam ginčui bus įskaityta mokestinei nepriemokai padengti, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio nuostatomis (b. l. 163-168).

Teismo posėdyje pareiškėjas S. G. palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad dovanojimo sandoriais siekė vienintelio tikslo – padėti dukrai vystyti verslą. Priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjai šiuo atveju patyrė nuostolių, o ne naudos. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad mokesčių administratorius įvertino patirtas išlaidas notaro paslaugoms apmokėti už tris sandorius, nors jų iš viso buvo šeši.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjų skundo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti remiantis atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai nurodė, kad mokesčių administratorius nepripažino trijų dovanojimo sandorių, todėl su jais susijusios išlaidos nebuvo įvertintos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo S. G. ir jo sutuoktinės G. G. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už 2010-2013 metus apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Nustatyta, kad tarpusavyje giminystės ryšiais susiję asmenys (pareiškėjo dukra E. V. G., sutuoktiniai G. G. ir S. G.), sudarydami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, siekė mokestinės naudos, todėl, taikant MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatą, mokesčių bazė perkelta pareiškėjams. Be to, Klaipėdos AVMI nustatė, kad pareiškėjai už 3 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sav. nuomą 2012–2013 m. gavo 6 559 Lt pajamų, kurių nedeklaravo. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių įgyto turto ir gautų pajamų teisinį režimą, nustatytos pajamos padalintos lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams. Įvertinus patikrinimo metu nustatytus 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau - GPMĮ) 22 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio ir 27 str. 1 dalies pažeidimus, pareiškėjams papildomai apskaičiuotas mokėtinas GPM. Patikrinimo metu apskaičiuoti mokesčiai patvirtinti Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimais dėl patikrinimo aktų tvirtinimo Nr. (6.5)-FR0682-577 ir Nr. (6.5)-FR0682-578: S. G. papildomai apskaičiuota 27451,06 Eur GPM (iš jų 27334,60 Eur pagal MAĮ 69 straipsnį), 15177,67 Eur GPM delspinigių ir paskirta 8235 Eur GPM bauda; G. G. – 27416,29 Eur GPM, iš jų 27334,60 Eur pagal MAĮ 69 straipsnį, 15113,71 Eur delspinigių ir paskirta 8467 Eur GPM bauda (b. l. 144-149, 150-155).

VMI prie FM 2017 m. sausio 11 d. sprendimais Nr. 68-4 ir Nr. 68-5 patvirtino Inspekcijos 2016 m. liepos 8 d. sprendimus Nr. (6.5)FR0682-578 ir Nr. (6.5)FR0682-577 (b. l. 138-140, 141-143).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 2 d. sprendimais Nr. S-97(7-30/2017) ir Nr. S-96(7-30/2017) patvirtino atsakovo sprendimus (b. l. 114-124, 125-137).

Ginčas byloje yra kilęs dėl nurodymų pareiškėjams sumokėti į biudžetą GPM, GPM delspinigius ir GPM baudą, pritaikius MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turimo viršenybės prieš formą principą.

MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas reikalauja, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė būtų teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis). Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinės naudos, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad MAĮ 69 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Dėl minėtų MAĮ 69 straipsnio taikymo sąlygų nustatymo kartu konstatuojamas ir mokesčio mokėtojo piktnaudžiavimas, taigi mokesčių mokėtojo veiksmai nelaikomi teisėtu mokesčių planavimu. Mokesčių administratorius, nustatęs piktnaudžiavimo teise faktą, taiko turinio viršenybės prieš formą principą, būtent atkuria tikrąsias sandorių aplinkybes ir priima sprendimą, paneigiantį tam tikras mokesčio mokėtojo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1718/2013).

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Nagrinėjamu atveju tiek vietos, tiek centrinis mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus, kuriais pareiškėjams patvirtino papildomai mokėtinas GPM ir su juo susijusiais sumas, grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Remiantis mokestinio ginčo medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2009 m. rugsėjo 30 d. sutartimi Nr. 1-10610 už 175 000 Lt įsigijo žemės sklypo 3641/5870, esančio (duomenys neskelbtini) sav., dalį. Sutuoktiniai 2009 m. lapkričio 12 d. šią sklypo dalį padovanojo dukrai E. V. G., šalių susitarimu nekilnojamąjį turtą įvertinę 1 092 300 Lt (MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 169-171). 2009 m. gruodžio 2 d. (po 20 dienų nuo dovanojimo sandorio sudarymo) buvo sudaryta Preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2009/12-2, kurioje buvo sutarta žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 1 050 000 Lt (MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 156-157). Pasirašant preliminarią sutartį E. V. G. atstovavo jos tėvas S. G., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – E. V. E. V. G. tėvų dovanotą žemės sklypo dalį 2010 m. vasario 5 d. (praėjus tik 2 mėnesiams nuo dovanojimo) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 050 000 Lt (1 sandoris; MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 153-155). Pagal kredito įstaigų pateiktus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 11 d. pervedė 67 000 Lt ir 2010 m. sausio 19 d. - 20 000 Lt į pareiškėjo S. G. banko sąskaitą, į E. V. G. sąskaitą - 963 000 Lt (2010 m. vasario 5 d. - 913 000 Lt, 2010 m. kovo 10 d. -50 000 Lt) (MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 158).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai 2009 m. gruodžio 16 d. sutartimi Nr. 3543 už 62 092 Lt įsigijo 1214/5870 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį (MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 185-187). Šią sklypo dalį pareiškėjai 2010 m. kovo 3 d. padovanojo dukrai E. V. G., šalių susitarimu dovanojamą sklypą įvertinę 360 000 Lt (MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 183-184). Dukra minėtą sklypo dalį pagal 2010 m. kovo 10 d. (po 7 dienų) sutartį Nr. MV7-1176 pardavė E. V. už 360 000 Lt ((2 sandoris; MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 150-151). E. V. 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos AVMI pateiktame paaiškinime nurodė, jog apie parduodamą žemės sklypo dalį (kurią įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“) sužinojo iš S. G. ar jo brolio A. G. prieš mėnesį iki 2009 m. gruodžio 2 d. Preliminarios sutarties sudarymo. Apie kitos sklypo dalies pardavimą sužinojo asmeniškai iš pareiškėjo S. G. Įsigyjant minėtą nekilnojamąjį turtą buvo bendraujama su pareiškėju, A. G. ir E. V. G.

E. V. G. 2010 m. kovo 10 d. pervedė 360 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. kovo 10 d. sutartį Nr. MV7-1178, kuria iš minėtos bendrovės įsigijo poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias pagal 2012 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. VK-362 padovanojo S. G. (MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 174-180). Nekilnojamasis turtas šalių susitarimu buvo įvertintas 450 000 Lt. Pareiškėjas dovanojimo būdu gautas patalpas praėjus 10 dienų po dovanojimo pagal 2012 m. vasario 9 d. sutartį Nr. 1684 už tą pačią sumą (450 000 Lt) pardavė K. S. (3 sandoris; MGK byla Nr. 6.11-(7/31-2017, 1 t., b. l. 159-166).

Pagal kredito įstaigų sąskaitų išrašus nustatyta, kad E. V. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. V. į banko sąskaitą gautas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. kovo 10 d. pavedimais pervedė: pareiškėjui S. G. - 87 542 Lt (2010 m. vasario 5 d.), pareiškėjai G. G. - 388 800 Lt (2010 m. vasario 5 d.), močiutei V. G. — 424 200 Lt (2010 m. vasario 5 d.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 360 000 Lt (2010 m. kovo 10 d. ) bei 12 370 Lt išėmė iš sąskaitos grynais.

Inspekcija nustatė, kad iš dukros E. V. G. 2010 m. vasario 5 d. banko pavedimu gautus 87 542 Lt pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. kovo 11 d. panaudojo kredito grąžinimui, įmokoms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, piniginių lėšų pervedimams fiziniams ir juridiniams asmenims, atsiskaitymams banko kortele už prekes, o 49 300 Lt išėmė iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais.

G. G. iš dukters 2010 m. vasario 5 d. pavedimu gautus 388 800 Lt tą pačią dieną banko pavedimais pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad G. G. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įnešė į įmonės kasą, banko pavedimais pervedė piniginių lėšų bei apmokėjo įmonės patirtų išlaidų už 568 039 Lt, iš jų 2010 m. - 501 686 Lt (388 800 Lt už poilsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). G. G. įmonė 2010-2013 m. savininkei banko pavedimais ir pagal kasos išlaidų orderius grąžino tik 200 804 Lt.

Pažymėtina, kad pareiškėjai mokesčių administratoriaus mokestinių patikrinimų metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais, iš esmės neginčija, tik neigia siekę gauti mokestinės naudos iš jų. Tvirtina, kad nekilnojamasis turtas dukrai E.V. G. buvo padovanotas dėl pablogėjusios jų sveikatos, tikslu padėti dukrai vystyti verslą. Tvirtina, kad dukra pasinaudojo gauta 1 410 000 Lt dovana visa apimtimi, todėl mokestinė bazė jiems perkelta nepagrįstai. E. V. G. pareiškėjams pervestos lėšos buvo jai grąžintos: E.V. G. močiutė V. G. lėšas grąžino banko pavedimais ir grynaisiais pinigais, o pareiškėjas S. G. - grynaisiais pinigais, tokiu būdu sutaupydamas dukrai banko nustatytą pinigų išgryninimo mokestį.

Teismas, išanalizavęs sandorių sudarymo aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, konstatuoja, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriais tarp tarpusavyje giminystės ryšiais susijusių asmenų (pareiškėjų ir jų dukters E. V. G.) buvo siekiama gauti mokestinės naudos, t. y. pasinaudojant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte numatyta gautų pajamų neapmokestinimo lengvata (dovanojimo būdu gautos pajamos iš vaikų ir tėvų yra neapmokestinamos) išvengti GPM mokėjimo, kuris atsirastų pareiškėjui ir jo sutuoktinei tiesiogiai perleidus (pardavus) ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad turto pardavimo sandoriais rūpinosi ir pinigines lėšas už parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą faktiškai gavo pareiškėjai. Iš banko sąskaitų judėjimo matyti, jog E. V. G. ir jos močiutė V. G. pinigus grąžino būtent pareiškėjams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjai pervestas pinigines lėšas būtų dukrai grąžinę grynaisiais pinigais ir ji jais disponavo. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, kad poilsio patalpas S. G. pardavė, nes reikėjo padengti dukters kreditorinį įsiskolinimą, paneigia byloje esanti notaro patvirtinta sutartis ir A. A. paaiškinimas, jog jis 265 000 Lt paskolą suteikė pareiškėjui, o ne E. V. G. Skunde nurodytos E. V. G. išlaidos Sporto ir sveikatingumo klubui, dalyvavimui čempionatuose, vartojimo išlaidos, nepagrįstos jokiais rašytiniais bylos įrodymais. Byloje nustatyta, kad E. V. G. nuo 2011 m. neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, išskyrus poilsio patalpas (duomenys neskelbtini), kurias padovanojo tėvui, ar transporto priemonių, be to, 2010-2014 m. ji skolinosi pinigines lėšas iš greitųjų kreditų bendrovės (2010 m. - 1750 Lt, 2011 m. - 7550 Lt, 2012 m. - 4700 Lt, 2013 m. - 10500 Lt, 2014 m. - 6600 Lt). Taigi, byloje nėra įrodytas piniginių lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto pardavimo, realaus perdavimo E.V. G. ir disponavimo jomis faktas.

Taip pat nustatyta, kad ginčo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to ir tretiesiems asmenims, vyko per itin trumpą laiką ir ginčo turtas pareiškėjo ir jo šeimos narių nuosavybėje buvo mažiau nei 5 mėnesius. Sudarant dovanojimo sutartis dviem atvejais sutartyse nurodytos nekilnojamojo turto vertės buvo lygios to turto pardavimo kainai, vienu atveju – turto vertė buvo nežymiai didesnė negu jo pardavimo kaina (turtas parduotas už 1 050 000 Lt, o dovanojimo sutartyje įvertintas 1 092 300 Lt). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad dovanojimo sandoriai tarp minėtų asmenų sudaryti siekiant vienintelio tikslo ? padidinti ginčo nekilnojamojo turto vertę, nes turto pardavimo kaina su turto pirkėjais buvo suderėta dar iki dovanojimo sutarčių sudarymo bei turto pardavimo. Perleidus nekilnojamąjį turtą už dovanojimo sutartyse nurodytas ar nežymiai mažesnes kainas, nesusidarė kainų skirtumas, t. y. nesusidarė pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų suma.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės nepatvirtina, kad dovanojimo sandoriai sudaryti tikslu perduoti dukrai verslą. Pareiškėjų pateikti medicininiai dokumentai patvirtina vėlesnio laikotarpio, nei buvo sudaryti ginčo sandoriai, pareiškėjų sveikatos būklę. Kaip matyti, pareiškėjai aktyviai dalyvavo ne tik sudarydami dovanojimo sandorius, bet ir jų dukrai sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis. Nors, kaip teigia pareiškėjai, jų sveikatos būklė blogėjo palaipsniui, tai nepaneigia išvadų, kad dovanojimo sandoriai sudaryti su dukra buvo apsimestiniai. Teismas šiuos argumentus laiko gynybine pozicija.

Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia vietos ir centrinio mokesčių administratorių išvadas, kad pareiškėjų su dukra E. V. G. sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai nebuvo būtini, o tebuvo tarpiniai, sudaryti tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos. Sudarant tarpinius dovanojimo sandorius, buvo sukurtos formalios sąlygos, siekiant gauti mokestinę naudą, o būtent - pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte įtvirtinta nuostata, išvengti GPM mokėjimo. Todėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių atžvilgiu vietos mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, eliminuodamas šiuos tris sandorius iš sandorių grandinės ir atkurdamas iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, bei ginčo turto įsigijimo kainą nustatydamas pagal ginčo turto pirkimo–pardavimo, o ne dovanojimo sutartis.

Pareiškėjai taip pat ginčija vietos ir centrinio mokečių administratoriaus sprendimo dalis, kuriomis jiems apskaičiuotas GPM nuo pajamų, gautų už žemės sklypo nuomą, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota GPM mokesčio suma, GPM delspinigiai ir bauda.

Inspekcija mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad S. G. iš trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sav., nuomos 2012 m. gavo 4 304 Lt, o 2013 m. - 2 255 Lt pajamų. Šios pajamos padalintos sutuoktiniams lygiomis dalimis.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedektaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal MAĮ 97 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos.

Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą

Pareiškėjas Metines pajamų deklaracijas už 2012 ir 2013 metų mokestinius laikotarpius pateikė mokestinio patikrinimo metu, todėl, vadovaujantis MAĮ 80 straipsnio nuostatomis ir Inspekcijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių 18 punktą, pateiktų deklaracijų duomenys buvo įvertinti mokestinio patikrinimo metu apskaičiuojant pareiškėjams papildomai mokėtiną GPM už 2010–2013 metus. Bylos duomenys rodo, kad GPM (1220 Eur) nuo 2012 ir 2013 metais gautų nuomos pajamų pareiškėjas sumokėjo tik 2016 metų gegužės mėn., t. y. pavėluotai. Atsižvelgiant į pareiškėjo sumokėtą sumą, biudžete patikrinimo akto surašymo dieną pareiškėjas turėjo 1 303,18 Eur mokestinę permoką, kuri, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų, buvo įvertinta apskaičiuojant GPM ir GPM delspinigius. Įvertinęs tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pažeidimų apskaičiuojant GPM nuo žemės nuomos pajamų, mokesčių administratorius nepadarė. Pažymėtina, kad pasibaigus mokestiniam ginčui susidariusi mokestinė permoka, vadovaujantis MAĮ 87 straipsniu, bus įskaityta mokestinei nepriemokai padengti.

Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiškėjams GPM bauda paskirta įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, paskirtas GPM baudos vidurkis adekvatus padarytam pažeidimui ir yra teisingas.

MGK ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų S. G. ir G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.