Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, nebaustas administracine tvarka, teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 138 MGL (t. y. 17 940 Lt) bauda (likusi nesumokėta baudos suma sudaro 4 723, 72 Eur); kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Ž. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo sugyventinei D. U., su kuria gyvena kartu 23 metus, ir kuri šį automobilį įsigijo iš savo santaupų. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) link Švitrigailos gatvės, sankryžoje esančioje autobusų stotelėje ketino išleisti keleivį ir važiuoti namo, tačiau buvo sustabdytas pareigūnų. Dieną prieš įvykį šventė pažįstamo asmens gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vartojo alkoholį iki 4-5 val. ryto, bet alkoholio išgėrė nedaug. Įvykio dieną alkoholio nevartojo, tačiau dėl blogos savijautos gėrė širdies lašų. Dėl automobilio apžiūros metu rasto alkoholinio gėrimo butelio paaiškino, kad rastas butelis buvo laikomas jau seniai automobilyje, įvykio dieną iš jo alkoholio nevartojo. Teisę vairuoti transporto priemones turi. Šiuo metu nedirba jau du metus, pirmuosius metus nedirbo dėl nedarbingumo, ketina pakartotinai kreiptis į Užimtumo tarnybą, tvarkytis netekto darbingumo klausimą. Nemano, kad turi priklausomybę alkoholiui ir teigia vartojantis alkoholio mažai. Kadangi gydėsi psichiatrijos ligoninėje dėl depresijos, vartoja antidepresantus, raminančio poveikio vaistus bei vaistus, mažinančius spaudimą. Dėl vaistų vartojimo alkoholio negali vartoti, po įvykio daugiau alkoholio nevartojo. Įvykio metu jautėsi normaliai, nemanė, jog gali būti tokio didelio neblaivumo.

Teisiamojo posėdžio metu galimai konfiskuotino turto savininkė D. U., apklausta dėl aplinkybių, susijusių su automobilio perdavimu kaltinamajam, teigė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena 33 metus. Įvykio metu E. Ž. vairuotą automobilį įsigijo iš savo santaupų ir brolio finansinės pagalbos dėka. Automobilis buvo skirtas kasdieniams darbams ir išvykoms, jį visada vairuodavo kaltinamasis; D. U. tokios teisės neturi. Nors visada su E. Ž. važiuoja kartu, iki šiol niekada nematė kaltinamojo, vairuojančio jam esant neblaiviam. Dieną prieš įvykį, kai automobiliu išvyko kaltinamasis, ji jo nematė, nes buvo darbe, tik susisiekusi su juo telefonu, susitarė susitikti kitos dienos vakarą. Įvykio diena D. U. vėl susisiekė su kaltinamuoju telefonu apie 13.30 val., pokalbio metu neįtarė, kad kaltinamasis galėjo būti neblaivus, todėl ramiai jo laukė grįžtant namo. D. U. paaiškino, kad iki gydymosi psichiatrinėje ligoninėje dėl depresijos kaltinamasis piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau po gydymo ilgą laiką alkoholio nevartojo, paskutinį kartą kaltinamąjį matė vartojant alkoholį kaltinamojo gimtadienio dieną t. y. š. m. rugsėjo 16 d. Taip pat paminėjo, kad pastebėjo kaltinamąjį dažnai geriant širdies lašus, taip pat vartojant kitus vaistus. Po įvykio D. U. teigė kalbėjusi su kaltinamuoju dėl alkoholio vartojimo ir kaltinamasis jai pažadėjo nebevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausios patrulės E. D. 2024 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. rugsėjo 27 d., dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 1 skyriaus vyr. patruliu T. K., jie 19.35 val. važiavo Švitrigailos g., Vilniuje, ir pastebėjo priekyje jų, antroje eismo juostoje įtartinai manevruojantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vėliau persirikiavo iš antros juostos į pirmąją A juostą. Transporto priemonę patikrino sistemoje, ji buvo tvarkinga, tačiau priklausė D. U., o už vairo buvo matyti vyras, kaip vėliau paaiškėjo E. Ž., todėl nusprendė sustabdyti ir patikrinti. Tarnybiniame automobilyje įjungė švyturėlių signalą, tada Audi A6 sustojo dešiniajame kelkraštyje, Vienaragių stotelėje. Nuėjus prie automobilio, vairuotojo pusės durelių vairuotojas E. Ž. atidarė langą, kuris vengė kontakto. Su E. Ž. kartu keleivio vietoje važiavo M. G. E. Ž. pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau bendraujant su vairuotoju, pajuto iš jo burnos sklindanti stiprų alkoholio kvapą, dėl to paėmė automobilio raktus ir patikrino vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu E. Ž. įpūtė 2,65 promilių, o antru – 2,75 promilių. Šis teigė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo vakar, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., apie 23.00 val., o šiandien – 2024 m. rugsėjo 27 d. teigė nevartojęs alkoholio. Patikrinus automobilį Audi A6, jo bagažinėje buvo rastas alkoholio butelis „Žolynų tradicinė 0,2 l“. Į įvykio vietą atvyko Audi A6 savininkė D. U., kuri atvyko su vairuotoju ir paėmė lengvąjį automobilį. E. Ž. buvo įteiktas šaukimas į apklausą (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. K. paaiškino analogiškas aplinkybes, nurodytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausios patrulės E. D. 2024 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime (b l. 28-31).

2024 m. rugsėjo 27 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu Švitrigailos g. 38, Vilniuje, apžiūra; be kita ko, ir tai, jog atidarius bagažinę, matomas nešiojamas kompiuteris, statybiniai įrankiai, transporto priemonės valymo reikmenys, kairėje pusėje mėtėsi alkoholio buteliukas „Žolynų tradicinė 0.2 l“. Pridėta fotolentelė (b. l. 10-17).

Pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašų apžiūros, atliktos 2024 m. spalio 4 d., protokole užfiksuota, jog pareigūnas sustabdė automobilį ir priėjo prie sustabdyto automobilio. Automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo vyriškis, kuris ikiteisminiam tyrimui žinomas, kaip įtariamasis E. Ž.. Pareigūnas paklausė jo, kodėl jis važiuoja A juosta ir paprašė, kad pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Po to pareigūnas nurodė E. Ž., kad reikės pasitikrinti neblaivumą. E. Ž. pirmu pūtimu nustatytas 2,65 promilių girtumas. Pareigūnas, priėjęs prie jo paklausia, kada jis vartojo alkoholį. E. Ž. atsako, kad vakar vartojo alkoholinius gėrimus, o šiandien gėrė tik širdies lašus. Pareigūnė paklausia E. Ž., kelintą vakar vakare jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsako, kad vakar vakare. Antru pūtimu E. Ž. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 20-22).

Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio kvitų duomenimis, E. Ž. 2024 m. rugsėjo 27 d., 19.43 val. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, 20.08 val. – 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 23-26).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra D. U.. Automobilis buvo grąžintas D. U. (b. l. 32-33).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998-2000 gamybos metai, vidutinė Lietuvoje kaina su PVM yra 1 230 Eur (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo E. Ž. paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio kvitų, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojo T. K. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis E. Ž. 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Ž. paaiškino, kad dieną bei naktį prieš įvykį jis šventė pažįstamo asmens gimtadienį, alkoholinius gėrimus vartoti baigė apie 4-5 val. ryte, o įvykio dieną dėl blogos savijautos gėrė širdies lašus, t. y. preparatą širdžiai, kurio sudėtyje yra alkoholio (etanolio). Taigi kaltinamasis tiek naktį prieš nagrinėjamą įvykį, tiek ir įvykio dieną vartojo alkoholį, be to, jis pats nurodė, jog kaltinamojo organizmas labai lėtai skaido alkoholį. Vadinasi, kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Juolab kad antro patikrinimo metu buvo nustatytas dar didesnis kaltinamojo neblaivumas – 2,75 promilės. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad E. Ž. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. Ž. įvykdė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet jis penktadienį, vakare, Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėje (Švitrigailos g.) vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus – 2,65 promilių neblaivumas, kaltinamasis prisipažino, jog alkoholį vartojo tiek vakare – naktį prieš įvykį, tiek ir įvykio dieną (dėl blogos savijautos po šventės gėrė širdies lašų). Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, be to, parodė savo cinišką požiūrį į nustatytas Kelių eismo taisykles. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareigūnai sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį dėl to, kad jis keistai manevravo bei važiavo „A“ juosta. E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda iki šiol nesumokėta, taigi teistumas kaltinamajam neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus, teigia nedirbantis dėl sveikatos problemų, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, į bylą nepateikė, nors bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka ir kaltinamasis turėjo gynėją; yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, pastaruosius metus jį išlaiko sugyventinė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę; nebaustas administracine tvarka, teistas 2013 metais už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtos baudos iki šiol nesumokėjęs (antstolio V. M. pateiktais duomenimis, 2024 m. spalio 15 d. likusi nesumokėta baudos suma sudarė 4 723, 72 Eur). Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Priklausomybės ligų centre, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau, teismo nuomone, byloje esantys duomenys, kaltinamojo bei jo sugyventinės paaiškinimai bei nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, jog E. Ž. turi problemų dėl savo elgesio, pavartojus alkoholio, taip pat problemų dėl psichikos sveikatos.

Minėta, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į tai, taip pat aukščiau nurodytus argumentus bei įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų tai, jog kaltinamasis ilgą laikotarpį nedirba, savarankiškų pajamų negauna, iki šiol nėra sumokėjęs 2013 metais jam paskirtos baudos, minėta bausmė kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė ir jis pakartotinai nusikalto, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šiuo atveju nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankciją – baudą. Juolab kad šioje byloje sprendžiamas ir turto konfiskavimo klausimas.

Kita galima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, teismo vertinimu, būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras arešto. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam E. Ž. paskirtina galutinė 30 parų arešto bausmė.

Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad kaltinamajam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, jis anksčiau nėra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri iš esmės yra tiesiogiai susijusi su jo polinkiu vartoti alkoholį, todėl šiuo konkrečiu atveju tikslinga ir proporcinga kaltinamajam skirti tokią bausmę, kuri sudarytų galimybes specialistų pagalba koreguoti kaltinamojo gyvenimo būdą bei elgesį, spręsti jo elgesio ir socialines problemas. Kaltinamojo elgesio priežiūra ir kontrolė bei pastangos pakeisti jo elgesį specialistų pagalba turėtų jį veiksmingiau paveikti nei realus net ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam E. Ž. paskirto arešto vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu E. Ž. skiriamas: 1) įpareigojimas pradėti dirbti ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) draudimas be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys; 5 dalies 5-6, 10 punktai).

Kaltinamasis E. Ž., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,65 promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, darbo dieną, penktadienį, vakare, mieste, vienoje iš judresnių, intensyvaus eismo Vilniaus gatvių (Švitrigailos g.), kuomet nuo kaltinamojo akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, jį sustabdyti nutarė policijos pareigūnai, pamatę keistai manevruojantį automobilį ir padarytą KET pažeidimą. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų baustas ir (arba) teistas už šiurkščius KET pažeidimus ar transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant mažesnį už vidurkį laikotarpį, t. y. 2 metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (jo sugyventinei D. U.) ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tiek kaltinamasis, tiek ir D. U. teisme patvirtino, jog įvykio dieną jie vienas kito nematė, kaltinamasis automobilį pasiėmė ir juo disponavo nuo 2024 m. rugsėjo 26 d., t. y. dieną prieš nagrinėjamą įvykį, o įvykio dieną, apie pietus bendraudama telefonu D. U. teigė nesupratusi, jog kaltinamasis yra neblaivus. Taigi D. U. nematė ir negalėjo suprasti, kokios būklės kaltinamasis vairavo šią transporto priemonę, bei atitinkamai nežinojo, kad ji bus panaudota ir/ar gali būti panaudota nusikalstamai veikai daryti.

Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, paprastai remiamasi bylose esančiomis VšĮ „Emprekis“ pažymomis, kuriose nurodytos automobilių vidutinės kainos. Pagal byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenis, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje įvykio metu buvo 1 230 Eur. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilis turėjo defektų, teismo vertinimu, tai yra standartinis automobilio nusidėvėjimas bei defektai dėl jo senumo ir nėra pagrindo dėl to mažinti automobilio vertės. Taigi iš kaltinamojo teismas nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu – 1 230 Eur. Pažymėtina tai, kad teismas, nustatydamas tokią konfiskuotino turto vertę, atsižvelgia ir į kaltinamojo finansines galimybes, o būtent: nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, jis turi galimybę gauti pašalpą Užimtumo tarnyboje, taip pat, įforminus netekto darbingumo lygį, taip pat gauti atitinkamas išmokas. Juolab kad pats kaltinamasis nurodė, be kita ko, norintis dirbti. 1 230 Eur suma nėra per didelė ar neproporcinga suma, turint omenyje kaltinamojo asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Dėl gynėjo prašymo išdėstyti konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą dalimis, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII dalies normos, reglamentuojančios teismo procesinių sprendimų vykdymą, nenustato galimybės nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. To nereglamentuoja ir BK 72 straipsnio nuostatos. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis nustato tik baudos sumokėjimo termino nustatymą (jos ilgesnį nustatymą). Taigi turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-102-626/2020, Nr. 1S-408-315/2018). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo prašymo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo E. Ž. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 177,08 Eur, t. y. advokato Sauliaus Lauraičio užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-3355-1017/2024.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei kilusias pasekmes šioje baudžiamojoje byloje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 43-46).

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomi: 1) E. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Bylos duomenimis, kaltinamasis E. Ž. laikinai sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 4 723, 72 Eur dydžio baudos dalimi, E. Ž. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir 4 723,72 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt trijų eurų septyniasdešimt dviejų centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5-6, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, nenustatant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti: 1) pradėti dirbti ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 30 d., apie priimtą sprendimą pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš E. Ž. Valstybės naudai automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. Ž., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtuose vokuose saugomus: 1) E. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“; 2) voką su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš E. Ž. valstybės naudai 177,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato Sauliaus Lauraičio dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3355-1017/2024.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. Ž. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 30 d.

Teismo nuosprendžio dalies dėl subendrintos bausmės (baudos dalies) vykdymo tęsti priverstine tvarka.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.