Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-47-898/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutarimas · 2021-02-05Vilniaus apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutarimas · 2021-07-02Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-05
Bylos Nr.
AN2-47-898/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00319-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-47-898/2021
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00319-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.9.10; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus atstovo vyriausiojo tyrėjo Valerij Jurgelevič apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38, 44 straipsniais, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 650,00 (šešių šimtų penkiasdešimties) Eur bauda. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, 426 straipsnio 8 dalimi, R. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 100,00 Eur, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. R. M. nubaustas už tai, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 23.18 val. Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sprukdamas nuo policijos, iš chuliganiškų paskatų, siekdamas atkreipti dėmesį į save, pažeidinėjo kelių eismo taisykles, t. y. vairavo nepasirinkdamas saugaus greičio, nerodydamas įspėjamųjų signalų, sunkiai valdydamas automobilį, keldamas pavojų sau ir aplinkiniams. Šie R. M. veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus atstovas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir R. M. skirti galutinę nuobaudą – 650 Eur baudą, su automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

2.1. Skunde pažymima, kad remiantis ANK 29 straipsnio nuostatomis už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

2.2. Nurodoma, jog M. N., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, 2020 m. spalio 15 d. įsigijo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau, tą pačią dieną, perleido šį turtą valdyti R. M., neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių, nors šią aplinkybę galėjo patikrinti, tad nesiėmė visų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo panaudojimo, nors transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261- 4264/2011).

2.3. Skunde pabrėžiama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, jo savininkas turi pasirūpinti, kad kiti asmenys juo nepasinaudotų, tačiau nagrinėjamu atveju M. N. pasielgė lengvabūdiškai, neužtikrino, kad kiti asmenys nepasinaudotų jam priklausančiu automobiliu. Pareiškėjo vertinimu, M. N., nurodydamas, jog R. M. savavališkai pasinaudojo automobiliu, siekia padėti R. M. išvengti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

2.4. Teigiama, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą ar sudariusio palankias sąlygas tokio pažeidimo padarymui, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju nepaskyrus administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, R. M. sudarytos palankios sąlygos ir toliau daryti administracinius nusižengimus. Be to, apylinkės teismo nurodyta išieškotina automobilio vertės pinigų suma – 100 Eur, akivaizdžiai yra per maža.

2.5. Skunde nurodoma, kad R. M. sistemingai pažeidinėja KET, savo ydingo elgesio nekeičia, per metus pakartotinai padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą pažeidimą, jo vairuojami automobiliai yra nuolat išregistruoti, transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys pildomos fiktyviai, iškreipiant informaciją, siekiant išvengti atsakomybės.

2.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojo, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonių, nepaklusimas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Todėl transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimas neteisėtas ir naikintinas, nes yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių ir neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą pirmosios instancijos teisme.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog R. M., neturėdamas teisės vairuoti, chuliganiškai vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė formalią išvadą, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo pažeidėjas, atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau faktiškai priklauso trečiajam asmeniui, ir, nevertindamas transporto priemonės perleidimo aplinkybių, realios konfiskuotino turto vertės, nusprendė iš R. M. išieškoti konfiskuotino automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vertę atitinkančią pinigų sumą. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatlikus visų būtinų procesinių veiksmų, iš esmės apsiribojant institucijos pateikta medžiaga.

7. Nors ANK 630 straipsnio 2 dalis, esant nurodytame straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, suteikia teismui teisę administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos iškilusius neaiškumus dėl administracinio nusižengimo aplinkybių šalinti savarankiškai, nagrinėjant bylą teisme, t. y. surengiant teismo posėdį ir įpareigojant proceso dalyvius dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, o pastariesiems tyčia ir sistemingai neatvykstant į teismą – atvesdinti, kadangi teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-27-976/2015, Nr. 2AT-18-693/2016 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nei institucija, nei pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, pagrįstumui nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių dėl konfiskuotino turto vertės.

8. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotas, VĮ „Regitra“ duomenimis paskutinis jo žinomas savininkas nuo 2020 m. spalio 8 d. buvo R. Š., kuris 2020 m. spalio 15 d. 15.40 val. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su M. N. Taigi apylinkės teismui, siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei tinkamai parinkti pažeidėjui administracinio poveikio priemones, visų pirma buvo būtina nustatyti, kokiu būdu R. M. užvaldė M. N. priklausančią transporto priemonę. Nustačius pastarąją aplinkybę turėjo būti sprendžiama, ar galimas administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas iš kito asmens – transporto priemonės savininko, analizuojant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas.

9. Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis M. N. savo paaiškinime nurodė, jog R. M. automobiliu pasinaudojo savavališkai, t. y. pastarajam to nežinant, kadangi automobilio rakteliai buvo palikti transporto priemonėje, kuri stovėjo prie M. N. namo, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas turto konfiskavimo klausimą, šių suinteresuoto asmens paaiškinimų nepatikrino, juos iš esmės ignoravo, o byloje nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų dėl nagrinėjimo įvykio aplinkybių, teismas nesurengė teismo posėdžio, nebandė apklausti proceso šalių, siekiant išsiaiškinti tikrąsias nusižengimo padarymo aplinkybes. Teismas, neišsiaiškinęs visų administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymui svarbių aplinkybių, padarė formalią ir objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad transporto priemonė, kurią įvykio metu vairavo pažeidėjas, atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau faktiškai priklauso trečiajam asmeniui, todėl yra pagrindas iš R. M. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas rinkos vertės kriterijus, t. y. konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal vidutinę transporto priemonės kainą, kurią, remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiu VŠĮ „E“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje aktu, nagrinėjamu atveju sudaro 4720,00 Eur su PVM. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra 2020 m. spalio 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, remiantis kuria transporto priemonė buvo įgyta už 100 Eur, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo būtina nustatyti realią konfiskuotino turto vertę – išsiaiškinti transporto priemones įgijimo aplinkybes, jos techninę būklę, išsireikalauti transporto priemonės dokumentus, duomenis iš atitinkamų informacinių registrų apie transporto priemonės rinkos vertę. Nepaisant to, teismas, ignoruodamas byloje esančius akivaizdžiai prieštaringus duomenis, formaliai nustatė, kad konfiskuotino automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę sudaro 100,00 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles, neištirdamas visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neįvertino byloje esančių M. N. paaiškinimų, institucijos pateikto VŠĮ „E“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto, o sprendimą konfiskuoti automobilio vertę priėmė remdamasis išimtinai tik transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl, nors apeliaciniame skunde bylą apylinkės teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo klausimas nekeliamas, apylinkės teismo nutarimo turinys kelia abejonių dėl šią nutartį priėmusio teisėjo objektyviojo šališkumo, kadangi selektyviai vertindamas byloje esančius duomenis, nepateikė motyvų, kodėl nuspręsta konfiskuoti transporto priemonės vertę, deklaratyviai konstatuojant, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Tokia teismo sprendimo motyvacijos stoka rodo, jog į nagrinėjamos bylos aplinkybes įsigilinta nebuvo, o bylą nagrinėjęs teisėjas buvo objektyviai šališkas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus –baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo baigiamajame akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam baigiamajam teismo aktui priimti. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nutarime neišnagrinėjęs reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, susijusių tiek su transporto priemonės įgijimo ir užvaldymo faktu, tiek su konfiskuotino turto vertės nustatymu, neatskleisdamas visų aplinkybių, jų vertinimo motyvų, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes tai turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.

12. Vertinant apylinkės teismo nutarimo teisėtumą pastebėtina ir tai, jog teismas pripažindamas kaltu administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį netinkamai taikė materialiosios teisės normas individualizuodamas pažeidėjui taikytinas administracinio poveikio priemonės, kadangi iš esmės ignoravo imperatyvias įstatymo nuostatas – ANK 426 straipsnio 7 dalį, įpareigojančią teismą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, kuri ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriama ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

13. Taigi aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmos instancijos teismas nesiėmė įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neištyręs ir nevertindamas byloje esančių duomenų, padarydamas prieštaringas išvadas, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, tokiu būdu sukėlė abejonių dėl teismo nešališkumo. Išdėstyti pažeidimai pripažintini esminiais pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl leidžia pagrįstai teigti, kad byla buvo nagrinėjama neužtikrinant tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgus į tai, kad būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti paminėtas aplinkybes, kurių tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek byloje esančio suinteresuoto asmens teises, kadangi apeliacinės instancijos teisme priimant galutinį ir neskundžiamą sprendimą iš esmės būtų apribota galimybę ginčyti byloje nustatytas faktines aplinkybes, byla perduotina nagrinėti iš naujo.

14. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniame skunde keliamų klausimų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus atstovo vyriausiojo tyrėjo Valerij Jurgelevič apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė