Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lie­tu­vos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skun­dą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo tenkintas A. Z. skundas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. Z. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) miesto agentūros vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2014-06-20 nutarimu A. Z. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažei­di­mą, numatytą Lietuvos Respublikos ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d. ir jam paskirta 200 Lt bauda.

Pagal A. Z. skundą Kauno apylinkės teismas 2014-09-26 nutarimu Institucijos 2014-06-20 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 78 str. 1 d. numa­ty­to pa­žeidimo A. Z. atžvilgiu nutraukė.

Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. Z. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d.

Skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nevisa­pu­siš­kai ištyrė įvykio aplinkybes, nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ATPK 78 str. 1 d., 257 str. reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos želdymų įstatymo 2 str. 27 d., 30 d., 15 str. 1 d. nuos­tatas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. Z. neteisėtai žalojo (naikino) medžius cheminėmis medžiagomis. ATPK 78 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio pa­s­kir­ties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Pagal minėtą straipsnį administracinis teisės pa­žeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo arba neveikimo, kai asmuo neatlieka tei­sės aktuose numatytos pareigos. Institucijos nuomone, šioje byloje A. Z. padarytas pa­žei­di­mas įrodytas byloje esančių įrodymų visuma, tačiau teismas įrodymus įvertino netinkamai ir dėl to nepa­grįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats A. Z. ne kartą minėjo, jog pro savo žemės sklypą jis praeidavo žvejoti, todėl galėjo ir pri­va­lėjo pastebėti želdinių naikinimą ir imtis priemonių išsaugoti medžius. Be to, 2010 m. A. Z. inicijavo detaliojo plano keitimo procedūrą, siekdamas pakeisti žemės sklypo pagrindinę paskirtį, todėl tikrai ne kartą lankėsi savo žemės sklype, tačiau nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti net 92 vnt. medžių. Per laikotarpį nuo 2009 m. neatliko jokio veiksmo, kad išvengtų želdinių būklės blogėjimo ir išsaugotų želdinius. Teismas šiuo atveju neįvertino tos aplinkybės, kad naikinami cheminėmis medžiagomis žel­di­niai per 1 dieną nenudžiūsta. Tik išdžiūvus 92 vnt. medžių ir savivaldybei paprašius atlyginti želdinių vertę, A. Z. žemės sklypą aptvėrė tvora. Šiuo atveju A. Z. savo neveikimu sudarė sąly­gas sunaikinti saugotinus želdinius. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad želdiniai yra sunaikinti tik toje žemės sklypo dalyje, kur nėra numatyta servitutų ir yra geros sąlygos komercinių pastatų statymui, o sklypo dalyje, kur užstatymas negalimas, želdiniai nėra sunaikinti. Teismas nepakankamai įvertino žemės savininko pareigą saugoti medžius ir neatsižvelgė į pateiktus duomenis, kad želdinių iškir­timas yra naudingas tik A. Z..

Atsiliepime į apeliacinį skundą A. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. A. Z. nesutinka su apelia­ci­nia­me skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad Institucija netinkamai aiškina ir savaip interpretuoja materialinės teisės normas ir nesant jokių įrodymų, nepagrįstai kaltina jį pažeidimo, dėl kurio jis nėra kaltas, padarymu.

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje nėra nustatyta, jog A. Z. yra kaltas dėl jo sklype augančių saugotinų medžių sunai­ki­ni­mo pažeidžiant jų gyvybines funkcijas, todėl negali būti traukiamas administracinės atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, vi­sa­pusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nus­tato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvi­nan­čių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str. organas (pa­reigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objek­ty­viu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno adminis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, taip pat dėl kiekvieno asmeniui inkri­mi­nuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio jo veiksmuose buvimo ar nebuvimo, kurie ob­jek­tyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tik neginčijamai administracinė atsa­komybėn traukiamo asmens veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimą. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilai­ky­mas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pri­pažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įver­ti­nęs skundžiamo nutarimo bei apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad skun­džia­ma­me apylinkės teismo nutarime nėra tinkamai atskleista bylos esmė, neišaiškintos svarbios fak­ti­nės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimo ir admi­nis­tra­ci­nės atsakomybės klausimą. Toks nutarimas, apygardos teismo vertinimu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Institucijos nutarimu A. Z. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. Pagal šią normą numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalo­ji­mą, naikinimą arba persodinimą. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad ši norma yra blanketinė, nu­krei­pianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžiama šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą būdamas atsakingas už želdynų ir želdinių išsaugojimą, nevykdydamas šios pareigos pažeidė Įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. reikalavimus ir padarė admi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. Šiuo atveju sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą turi būti analizuojama ne tik ATPK 78 str. 1 d. dispozicija, bet ir įstatymo, į kurį nukreipia minėtas straipsnis, normos, dėl kurių pažeidimo asmeniui ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. skundą, konstatavo, kad A. Z. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., byloje nėra įrodyta, įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. Z. sunaikino jo skly­pe augusius medžius, nėra, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nutarime aprašęs ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nurodęs, kodėl mano, kad šio pa­žei­di­mo sudėties požymių A. Z. veiksmuose nėra, visiškai nepa­si­sa­kė ir nevertino aplinkybių, susijusių su galimu Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo reikalavimų pa­žei­dimu. Administracinio teisės pažeidimo byloje kaltinimo ribas apibrėžia administracinio teisės pa­žei­dimo protokolas, kuriame, be kitų ATPK 260 str. nurodytų aplinkybių, taip pat nurodomas ir šio ko­dek­so straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio rei­ka­lavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Šiuo atveju ad­ministracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta ir A. Z. pripažintas kaltu dėl Lie­tu­vos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. 1 d. įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 str. 2 d. nu­ro­dy­ta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to žel­dy­nai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blo­gėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta želdynų ir želdinių savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Iš teismo nutarimo nėra aišku, kokiais byloje esančiais įrodymais remdamasis teis­mas padarė išvadą, kad minėto įstatymo rei­ka­lavimų A. Z. nepažeidė. Iš skundžiamo nu­ta­ri­mo motyvų matyti, kad teismas analizavo tik ATPK 78 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pa­žei­dimo dispozicijos turinį ir, konstatavęs, kad byloje įrody­mų, patvirtinančių, kad A. Z. ža­lo­jo ar naikino jo sklype augančius medžius, nėra, admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Galimi Lietuvos Res­pu­blikos želdynų įstatymo pažeidimai pirmosios instancijos teismo nebuvo ištirti ir įvertinti, nebuvo pasisakyta, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teis­mas daro išvadą, kad šio įsta­ty­mo reikalavimai nebuvo pažeisti, nors su ATPK 78 str. 1 d. su­si­ju­siuo­se įstatymuose įtvirtintų rei­ka­la­vi­mų analizė gali turėti reikšmingos įtakos administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo asmens veiksmų kva­lifikavimui ir teisingo sprendimo priėmimui.

Atsižvelgiant į tai, kad Institucija apeliaciniame skunde savo nesutikimą su apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis iš esmės grindžia minėto Įstatymo normų analize ir vertinimu, taip pat įvertinant tai, kad dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo galimo pažeidimo pirmosios instancijos teismas nutarime nepasisakė, aukštesnysis teismas neturi galimybės tinkamai patikrinti apeliacinio skun­do argumentų pagrįstumo ir dėl jų motyvuotai pasisakyti. Dėl to apylinkės teismo nutarimas nai­ki­na­mas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.