- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- 1-58-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37478-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta, išsituokusi, pensininkė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. 2020 m. vasaros laikotarpyje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos moters, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą – 14,3022 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,0 %, kurias nuo įsigijimo laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje nuo 08.35 val. iki 10.34 val. minėtas narkotines medžiagas kratos metu, rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.
2. nuo 2018 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdama leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė namuose didelį kiekį šaudmenų, tai yra 236 šaudmenis, pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo, 5,6 mm (.22LR) kalibro, tinkamus šaudymui, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, bei laikė 36 šaudmenis, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 16 kalibro, tinkamus šaudymui, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, iki kol 2021 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje nuo 08.35 val. iki 10.34 val. minėtus šaudmenis kratos metu, rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje;
2.1. bei nuo 2018 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė namuose nešaunamąjį ginklą – šautuvą „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105, pagamintą pramoniniu būdu, graižtvinį, 5.5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, C kategorijos, pneumatinį, skirtą šaudyti 5.5 mm kalibro sviediniais iki kol, 2021 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje nuo 08.35 val. iki 10.34 val. minėtą nešaunamąjį ginklą kratos metu, rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
3. Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė prisipažįstanti kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl kanapių įgijimo ir laikymo kaltinamoji parodė, kad, kartą vaistinėje laukiant eilėje, vienai moteriai pasiguodusi dėl nemigos, o vaistinėje nieko neduoda. Minėta moteris nurodė turinti tokios arbatos, kuri ramina, bei sutiko pasidalinti su kaltinamąja. Tuo metu buvo pandemijos laikotarpis, kaltinamoji teigia nenorėjusi, kad pas ją ateitų pašalinis asmuo, taip pat ir ji pati niekur nevaikščiojo. Susitarė su ta moterimi susitikti turguje, kadangi abi ten lankosi. Ta moteris atnešė žolelių, o kaltinamoji nesupratusi, kad tai narkotinė medžiaga. Parsinešė namo, žolelės buvo supakuotos polietileniniame maišelyje, jas kaltinamoji dar padžiovino ant palangės, paskui susidėjo į dėžutę, o vėliau ir pamiršo. Teigia turinti visokių žolelių prisidžiovinusi. Patvirtino, kad žoleles įsigijo, tačiau nemaniusi, kad tai narkotinė medžiaga. Tuo kartu pasidėjo žoleles ir pamiršo, nespėjo pabandyti. Šias žoleles laikė nuo 2020 m. vasaros. Šiltnamyje augina pomidorus, paprikas, nėra auginusi nežinomų medžiagų. Narkotinę medžiagą rado kratos metu, ji buvo įdėta į stalčių, į juodos spalvos plastikinę dėžutę, nebuvo paslėpta. Kai atvežė policijos pareigūnai šunį, jis nereagavo į rastas žoleles, nors buvo padėtos ant stalo. Šuo nereagavo ir tuomet, kai policijos pareigūnai žoleles vėl padėjo atgal į stalčių. Visos jos turimos žolelės sudėtos į spinteles, į stalčius.
Motyvuojamoji dalis
3.1. Kaltinamoji taip pat patvirtino, kad šaudmenis ir šautuvą rado kratos metu jos bute. Nurodė, kad prieš 3-4 metus savo bute buvo priėmusi gyventi J.. Kaltinamoji teigia, kad tas asmuo atsiklausė jos, ar galintis atsivežti šautuvą, tačiau apie šaudmenis – nesakė. A. S. teigia leidusi jam laikyti ginklą. Tas asmuo gal pusmetį pas ją gyveno, po to išvyko, sakydamas, kad laikinai, bei nurodydamas, kad grįš ir pasiims šautuvą. Kaltinamoji nurodė, kad jei tie rasti jos bute šoviniai buvo tinkami tam šautuvui, tai gal tas asmuo ir atsivežė šovinius. Taip pat nurodo, kad šaudmenis galėjo palikti sūnus, kuris anksčiau gyveno jos bute, o vėliau persikraustė į namą. Kaltinamoji tvirtino, kad ginklų seifo netikrinusi, kadangi nieko ten nelaikė. Šiuo metu seife užrakto nebuvo, nežino nuo kada jis išimtas, be to ir rakto nuo seifo neturėjusi. Patvirtino, kad sūnus, išsikraustydamas į savo namus, išsivežė ginklus. Sūnui priklausantys ginklai registruoti, kadangi policijos pareigūnai ateidavo į jos namus, tuo metu, kai sūnus gyveno pas ją, tikrindavo ar tinkamai laikomi ginklai ir pažeidimų nenustatydavo. Po sūnaus išsikraustymo, tuo seifu nesinaudojo, jo neatidarinėjo ir nematė, kas jame yra, o šovinių, rastų seife – niekas jai neperdavė. Savo asmeninių daiktų seife nelaikė, jis buvo sūnaus kambaryje, seifo nedarinėjo. Priėjimas prie seifo buvo apsunkintas, kadangi seifas yra už spintos ir , įėjus į kambarį, jo nesimato. Be to nuo seifo iki sofos atstumas nesiekia metro ir tame tarpelyje dar sudėtos kartoninės dėžės su nereikalingais daiktais. Todėl norint prieiti prie seifo, reikia ir dėžes patraukti. Sūnaus vaikai, kuomet buvo maži, likdavo pas ją nakvoti, tačiau miegodavo kartu su kaltinamąja jos kambaryje, nes vaikams vieniems buvo nejauku atskirame kambaryje, o šiuo metu jie užbėga tik po pamokų aplankyti ir į kambarį, kur yra seifas, neužeina.
4. Kadangi kaltinamoji A. S. neprisiminė aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas balsu perskaitė kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 22 d. apklausta kaip įtariamoji, A. S. parodė, kad ji 2020 m. vasarą, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, galėjo būti apie 10 val. tikslaus laiko neprisimena, ji viena atvažiavo savo automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raidžių neprisimena, į (duomenys neskelbtini), kur atsitiktinai prekyvietėje, po atvira pastoge, sušneko su viena senyva jai nepažįstama moteriške, vardo, pavardės nežino, kuri galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daugiau išskirtinių požymių neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Su moteriške kalbėjo apie nemigą esant mėnulio fazei - pilnatis. Pokalbio metu moteriškė prasitarė, kad ji taip pat sunkiai užmiega esant pilnačiai, tačiau jai padėjo iš kažkur jos vaikų parvežtos žolelės nuo nemigos. Ji tuomet močiutės paprašė duoti pabandyti tų žolelių. Jai minėta moteriškė padavė džiovintų žalsvos spalvos lapelių pavidalu (nesutrintas, nesumaltas) žoleles įdėtas į paprastą plastikinį maišelį. Ji už žoleles pinigų moteriškei nemokėjo, nes davė pabandymui. Moteriškė žolelių pavadinimo neįvardijo. Ji parsineštas žoleles dar pora dienų paskleidusi ant stalo padžiovino, kad nesupelytų ir tuomet iš maišelio susipylė į plastikinę juodos spalvos, permatomu dangteliu dėžutę, kurios dydis apie 12 cm x 12 cm. Dėžutę pasidėjo buvusiame vaikų kambaryje, į likusio rašomojo stalo stalčių. Kadangi tuo metu buvo šiltas sezonas, o ją nemiega dažniausiai kamuoja rudenį ir žiemą, kai greitai sutemsta, todėl ji tuo metu žolelių nenaudojo prieš miegą. Kiek moteriškė minėjo, tas žoleles reikėjo užplikyti karštu vandeniu ir išgerti kaip arbatą. Ji pati pas medikus dėl nemigos nėra kreipusis, ir stengiasi vaistų nevartoti nuo nemigos, nes kiek žino, prie vaistų priprantama. Ji tą dėžutę pasidėjusi su žolelėmis pamiršo, ir jų pati taip ir neišbandė. Kratos metu pareigūnams radus minėtą dėžutę, apie tas laikomas žoleles prisiminė. Parodo, kad ji tikrai neturėjo tikslo tų džiovintų žolelių, panašių į kanapes, kam nors duoti ar parduoti, nes norėjo pati išbandyti. Ji pati jokių sėklų kanapių neturi, kanapių nesėja ir neaugina. Tik žino kaip atrodo pluoštinės kanapės, nes ne kartą tekę pravažiuoti pro augusių kanapių lauką. Ji pati daugiau nėra įsigijusi kanapių nuo nemigos. Daugiau nieko apie galimai narkotines medžiagas - kanapes paaiškinti neturi. Dėl kratos metu jos namuose nerakintame metaliniame seife rasto šaunamojo ginklo, pavadinimo neprisimena, ir šovinių gali paaiškinti, kad ji neturi leidimo laikyti minėtą šaunamąjį ginklą ir šovinius. Namuose gyvena viena apie 3 metus, nuo 2018 metų rudens, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena. Iki tol apie pusmetį, tikslių datų neprisimena, ji savo namuose gyveno su draugu J., kaip sugyventiniai. Ji sugyventinio tikslios pavardės ir kontaktinių duomenų negali nurodyti. Jis prieš išvykstant į užsienį atsiklausė jos ar galėtų kol bus išvažiavęs palikti savo ginklą. Ji sutiko leisti ginklą palikti jos sūnaus G. S. buvusiame pritvirtintame seife, esančiame už spintos, buvusiame vaikų kambaryje. Ginklas buvo be dėklo juodos spalvos, ir į seifą pats įdėjo J.. Ji nieko blogo nepagalvojo, kad daro kokį nusikaltimą, leisdama palikti ginklą. Kai išvyko J. į užsienį (duomenys neskelbtini) pas savo vaikus, daugiau su ja nesusisiekė ir nebendravo, bei ginklo neatsiėmė. Ji J. neieškojo ir kiek žino jo artimųjų Lietuvoje nėra. Ji pati negalvojo ir to seifo netikrindavo, todėl jai nė į galvą neatėjo, kad tą šautuvą reiktų pristatyti į policiją ir jį atiduoti. Ji sūnui G. S. gal ir galėjo pasakyti , kad leido draugui pasidėti ginklą savo namuose, tačiau ji jam nėra sakiusi, jog dar ginklo nepasiėmė J. ir ginklą vis dar laiko seife. Ji neprisimena, ar tuo metu kai J. paliko seife ginklą, buvo medžioklinių šovinių ir, ar tuo šovinius J. įdėjo. Taip pat negali pasakyti nuo kada šoviniai atsirado seife. Parodo, kad jos sūnus G. S. kurį laiką gyveno jos namuose, ir jis būdamas medžiotojas laikė minėtame seife savo medžioklinius šautuvus, tačiau ji nesidomėjo, nei kokius šautuvus turi, ir kiek jų turi. Žino, kad G. S. turi leidimą, ir kai išsikraustė iš jos namų, pasiėmė ir savo šautuvus su šoviniais, nes jis pagal taisykles turi laikyti seife ten, kur yra ginklai priregistruoti. Kiek žino šis seifas likęs jos namuose jau neatitiko kažkokių reikalavimų, ir sūnus G. S. įsigijo kitą seifą, ir laiko savo namuose. Ji seifą laikė nerakintą, nes seifo užraktas sugedęs ir nežino kur yra seifo užrakto raktas. Ji po sūnaus G. S. išsikraustymo netikrino savo namuose seifo, todėl nežino, ar tikrai visus medžioklinius šovinius jis išsikraustydamas pasiėmė. Todėl negali tiksliai atsakyti kieno, ar tai sūnaus G. S., ar buvusio jos sugyventinio J. palikti jos namų seife medžiokliniai šoviniai. Ji pati tų šovinių nėra pirkusi ir net nežino, kokie šoviniai reikalingi jos sūnui G. S. medžioklės metu. Pati šaunamaisiais ginklais nesidomi ir apie juos nenumano. Ji gailisi, kad leido J. palikti ginklą jos namų seife. Parodo, kad pas ją dažniausiai lankosi sūnus G. S. ir marti G. S.. Jie turi du mažamečius vaikus 10 ir 13 metų, kurie retai pas ją lankosi. Ji mano, jog pas ją namuose besilankantys artimieji nebūtų pasinaudoję nerakintame seife esančiu ginklu ir šoviniais, nes po kambarius nevaikštinėja ir nelandžioja. Daugiau nieko papildyti neturi dėl šovinių ir ginklo. Dėl kratos metu pateikto butelio su namine degtine šiuo metu neturi ką paaiškinti (t. 2, b. l. 76-80).
5. Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jo mama ir jis sutinka duoti parodymus. Liudytojas patvirtino, kad medžiotoju tapo 2000 m.ir įgijo teisę laikyti ginklus. Tais pačiai metais įsigijo 16 kalibro šautuvą „SIMSON”, po 3 metų nusipirko mažo kalibro graižtvinį ginklą – 22 kalibro, liaudiškai kalbant „mielka“. Laikui bėgant įsigijo 308 kalibro šaunamąjį ginklą ir visai neseniai nusipirko ketvirtą šautuvą. Kai tapo medžiotoju, gyveno pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Norint laikyti ginklą yra reikalingas seifas, todėl gyvenant pas mamą, jos bute ir laikė ginklus. Sukūrus šeimą, pradėjo statyti namą ir, kai pradėjo gyventi name, ginklus laikė jau savo name. Nors statyba nebuvo baigta, tačiau ginklai turi būti ten, kur gyvena savininkas. Jam teko susiskambinti su Šiaulių ginklų licencijavimo skyriumi ir išsiaiškino, kad gali parsivežti ginklus, tuomet ginklus prisiregistravo savo name, nusipirko naują seifą, o senas seifas liko pas mamą. Tai buvo apie 2015-2016 m. Seifas pas mamą buvo kampiniame kambaryje, kuriame liudytojas anksčiau gyveno. Įeinant į kambarį seifas nebuvo matomas, nes jis buvo už spintos, pačiame kambario kampe, kaip ir paslėptas, mažiausiai matomoje kambario vietoje. Šalia buvo lova, siauras praėjimas. Paskutiniu metu seifas buvo neberakinamas, nes iš ten visus ginklus liudytojas išsivežė. Užraktas buvo neveikiantis, gal nežinojo, kur buvo raktas, todėl ir nerakinamas. Kai ginklus buvo išsivežęs, periodiškai apsilankydavo pas mamą. Padeda jai, ten turi savo mažai reikalingų ar nereikalingų daiktų, tai į tą seifą krauna tai kas yra nereikalinga. Buvo sukrovęs nereikalingų automobilių dalių. Seifas buvo ne tuščias, o prikrautas mažai reikšmingų daiktų. Mamos draugą J. pažinojo iš matymo. Požiūris į jį ir jo buvimą tuose namuose buvo išskirtinai neigiamas. Kai išsivežė liudytojas iš mamos savo ginklus, tai jam yra tekę matyti J. laikant ginklą: kartą grįžo namo ir pamatė kieme tą asmenį nešantį orinį šautuvą. Norėjo įsitikinti, nes ten gyvena mama, juto pavojų. Iš J. rankų paėmė ginklą, pasižiūrėjo, įsitikino, kad tai nėra pavojingas, grąžino jam atgal, kadangi jis nurodė, kad ginklas jam priklauso. Yra matęs pas mamą namuose tą ginklą, seife. Šovinių yra tekę matyti, prieš kokius 3 metus, kai J. gyveno. Atidarius seifą, kažką įdedant į jį ar ieškant, pastebėjo lentynėlėje kelias popierines dėžutes, su šovinio piešiniu ir nurodytu kalibru. Kalibras buvo 12, lygiavamzdžio šautuvo šoviniai. Pas mamą rasti kiti šoviniai. Liudytojas teigia turėjęs leidimą tiems šoviniams, kurie buvo rasti kratos metu pas kaltinamąją. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas, apklausiamas apie šovinius, nei parodė, nei pasakė apie kokius šovinius klausia. Buvo pasakyta, kad pas mamą buvo rasti šoviniai. Po apklausos suprato, kad ne 12 kalibro šoviniai rasti pas mama. Pradėjo galvoti, kad ko gero ne visus šovinius išsivežė. Šoviniai, kiek pamena, galėjo būti supakuoti į dėžutes. Galėjo būti palaidų šovinių, bet palaidi nebent 16 kalibro, o supakuoti – 22. Dalinai yra susipažinęs su kaltinamuoju aktu, apie tuos šovinius jam perskaitė mama ir jis manęs, kad pas mamą nėra palikęs jokių šaudmenų. Iš mamos išsikraustė prieš 4 – 5 m., maždaug 2016 m., ginklus išregistravo iš mamos buto taip pat 2016 m. Jei būtų matęs, būtų pasiėmęs šaudmenis, tačiau vizualiai tų šovinių nematė, kadangi seifas yra 1,40 m aukščio, 70 cm pločio, vienoje pusėje yra lentynėlės, kitoje – nėra, kad tilptų šautuvas. Tame seife buvo prikrauta ir kitokių daiktų buvo – medžioklės diržas, įranki, todėl vieni daiktai galėjo užstoti kitus daiktus. Mano, kad per aplaidumą šovinius užmiršo pasiimti. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakė, nes galvojo, kad viską parsivežė.
6. Kadangi liudytojas G. S. gerai neprisiminė aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas balsu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
6.1. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip liudytojas G. S. parodė, kad iš mamos A. S. pokalbio metu sužinojo, jog kratos metu, datos dabar nepamena, namuose pas ją, seife policijos pareigūnai rado šautuvą ir šovinių. Gali nurodyti, kad jis prieš 4 ar 5 metus, dabar tiksliai datų neprisimena, išsikraustydamas iš mamos A. S. į pastatytus savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisiregistravęs nauju adresu, išsivežė ir minėtame seife savo laikytus 4 medžioklinius ginklus su jiems skirtais šaudmenimis. Jis pas mamą A. S. namų seife, jokių savo ginklų ir šaudmenų nuo išsikraustymo nėra palikęs. Apie rastą orinį šautuvą ir šovinius, tikslaus skaičiaus mamos pasakytą neįsidėmėjo, bet buvo šovinių dešimtimis gali paaiškinti, kad jis nematė, iš kur pas mamą A. S. atsirado ginklas ir šaudmenys. Jis nežino, nuo kada galėjo mama A. S. įgyti ginklą ir šaudmenis, nes mano, kad tai ne jos, bet įtaria, kad ginklas galėjo atsirasti prieš kokius 2-3 metus, t. y. 2018-2019 metais, tikslios datos neprisimena, kai pas ją gyveno sugyventinis- draugas J., pavardės nežino. Jis tuo metu su mama A. S. nebegyveno. Jis pamatęs, kad jos namuose apsigyveno vyriškis, jo santykiai su mama A. S. paprastėjo, nes jis nepritarė, kad gyventų pas ją namuose koks sugyventinis. Kaip mama su draugu J. susipažino ir kur jis anksčiau gyveno, jis nežino, nes nesidomėjo. Jis su J. bendravo labai minimaliai, su juo neidavo į kalbas. Kiek pamena, J. pragyveno pas mamą A. S. nepilnus metus. Kadangi jis nepritarė, jog J. apsigyveno pas jo mamą, niekur jis nedirbo, ir buvo išlaikomas A. S., todėl jis jam buvo pasakęs, kad jis nesirodytų daugiau pas A. S.. Po šių pasakytų žodžių, J. po kurio laiko nebematė pas mamą A. S., ir daugiau jo sutikęs niekur nebuvo ir nematė. Kiek iš mamos sužinojo, jog J. kažkur išvyko į užsienį. J. galėjo būti (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, jis atvažiavęs pas mamą A. S. aplankyti pamatė, kad per kiemą einantis J. rankoje nešasi šautuvą gal apie 1 metrą ilgio, berods rusvos spalvos, su atlenkiamu užtaisymu spyruoklės. Jis priėjęs iš J. rankų tą šautuvą paėmė, pažiūrėti gal tai kovinis šautuvas. Dar jam paklausus J. pasakė, kad tai orinis jo šautuvas. Tuomet pažiūrėjęs į šautuve, esantį šovinio dėjimo lizdą, pamatė, kad tai dedasi maži oriniai šoviniai. Tuo metu šovinių lizde nebuvo. Jam dar J. pasakė, kad ėjo šaudyti žvirblių. Įsitikinęs, kad šautuvas orinis, jis grąžino šautuvą J., ir jis šautuvą nusinešė į kambarį. Kur J. padėjo minėtą šautuvą kambaryje, jis nematė, nes paskui jį nėjo. Ar tuo metu buvo namuose mama A. S. jis nepamena, bei nežino, ar kas nors kieme iš kaimynų buvo. Jis neklausinėjo J. nieko daugiau apie tą ginklą. Taip pat ir mamos A. S. nieko nesidomėjo apie J. turėtą ginklą. Jis dabar tikslios datos negali nurodyti, nes neprisimena, taip pat nepamena, ar J. dar gyveno pas jo mamą namuose, jis įmesdamas savo nereikšmingus daiktus, ką tiksliai neprisimena, į seifą, buvusį mamos A. S. namuose, jo kažkada buvusiam kambaryje, matė, kad tą patį ginklą, kurį buvo tą vienintelį kartą matęs pas J., kai nešėsi eidamas per kiemą. Jis to ginklo neapžiūrinėjo, o tik galėjo patraukti į šoną, kad tilptų įdėti jo daiktai. Taip pat matė keletą, tikslaus skaičiaus nepamena, popierines dėžutes, panašias į šovinių, tačiau jis jų neapžiūrinėjo, todėl nežino ar jose buvo kokių šovinių yra, ar ne. Jis seife pavienių, pabirusių šovinių nematė. Jis apie seife pamatytą minėtą orinį šautuvą mamos A. S. neklausė, bei su J. jokios kalbos apie šautuvą nebuvo. Jis tuo metu kai savo daiktus dėjosi į nerakinamą seifą, buvo vienas, ir šalia daugiau žmonių nebuvo, kurie būtų galėję matyti, apie seife laikomą ginklą. Jis nežino, ar buvo priimtas įstatymas dėl visų ginklų įregistravimo, kai tuo metu pamatė pas J. orinį šautuvą. Jis nežino, ką J. su mama A. S. buvo sutarę dėl ginklo ar šaudmenų laikymo seife, nes tokiomis temomis su mama nekalbėjo, nes jis labiau domėjosi jos sveikata ir kitais buitiniais dalykais (t. 1, b. l. 63-64).
7. Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra policijos pareigūnė ir dalyvavo atliekant kratą pas kaltinamąją. Kratos metu nefotografuota, tačiau buvo filmuota nešiojama „Body“ kamera. Kratos metu pas kaltinamąją, buvo rastas ginklas, šaudmenys ir narkotinės medžiagos. Kambaryje už spintos buvo seifas, jis buvo atidarytas. Tiksliai negali pasakyti ar rastas ginklas buvo seife ar šalia jo, tačiau šoviniai tikrai buvo. Neprisimena, ar seifas buvo kažkuo užstatytas. Baldais nebuvo užstatytas, o daiktais – neprisimena. Prie seifo nebuvo sunkios prieigos, nes jis stovėjo už spintos, kampe, o priešais jį buvo lova, tačiau įėjus į kambarį, seifo nesimato. Kai buvo rastas ginklas ir šaudmenys, kaltinamosios buvo paklausta, kaip šie daiktai čia atsirado. Ji minėjo, kad tas kambarys buvo sūnaus ir greičiausiai jam ir priklauso. Toliau policijos pareigūnai nieko nebesiaiškino. Dėžutę su narkotinėmis medžiagomis rado spintelės stalčiuje, įėjus į kambarį buvo tiesiai.
8. Iš 2021 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate 2021 m. spalio 22 d. gautas iš Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus persiųstas R. F. pareiškimas apie tai, kad G. S. augina kanapes pas savo motiną ir jomis disponuoja. Be to, Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK 2021 m. rugsėjo 27 d. gauta iš Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos informacija, tarnybinio pranešimo Nr. 40-25-1997-RN, kad G. S., vykdantis individualią veiklą ir dirbantis taksistu A. S. IĮ, galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – kristalizuota marihuana. Esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. požymiams, bei tikslu patvirtinti ar paneigti gautas informacijas, išaiškinti nusikalstamą veiką bei su ja susijusius asmenis, pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 18).
9. Iš 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad leista atlikti kratą A. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 176).
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš 2021 m. gruodžio 8 d. kratos protokolo matyti, kad pas A. S. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, metaliniame neužrakintame seife, rasta ir paimta: šaunamasis ginklas Nr. Industry QB36-1(5.5 mm) su ant ginklo patvirtintu optiniu įtaisu; medžiokliniai šoviniai 16 kalibro – 36 vnt., trys dėžutės „Armscor Precision" su 50 vnt. šovinių kiekvienoje, viso 150 vnt. šovinių; viena dėžutė „Standart Plus" su 50 vnt. šovinių; viena dėžutė "Winchester" su 36 vnt. šovinių; plastikinė juodos spalvos dėžutė su permatomu dangčiu, kurioje yra augalinės kilmės žalios spalvos medžiaga turinti specifinį kanapių kvapą, svoris su dėžute 38 g, augalinė medžiaga supakuota į popierinį voką ir užplombuota (t. 1, b. l. 178-185).
11. Iš 2021 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota paimtų kratos metu šaudmenų apžiūra (t. 1, b. l. 192-197).
12. 2021 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas nešaunamasis ginklas – šautuvas „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105, pagamintas pramoniniu būdu, graižtvinis, 5.5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, C kategorijos, pneumatinis, skirtas šaudyti 5.5 mm kalibro sviediniais (t. 2, b. l. 24-27).
13. 2021m. gruodžio 22 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateikti 236 šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, tinkami šaudymui, kraštinio skėlimo, 5,6 mm (.22LR) kalibro, sportiniai– medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Tirti pateikti 36 šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 16 kalibro, tinkami šaudymui, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams (t. 2, b. l. 37-43).
14. 2022 m. sausio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – 14,3022 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,0 % (t. 2, b. l. 54-55).
15. Teismui pateiktose „Body“ kamerų įrašuose fiksuota A. S. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), atliekama krata (t.2, b. l. 150).
16. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis – formalioji. Šia veika sukelti ar realiai gresiantys padariniai visuomenės ir atskiro žmogaus sveikatai ar gyvybei gali būti reikšmingi tik skiriant bausmę ir vertinant BK 259 straipsnyje numatytos konkrečios veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad A. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tiek iš kaltinamosios A. S. paaiškinimų teisiamojo posėdžio, bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų: kratos protokolo, „Body“ kamerų užfiksuotų duomenų, specialisto išvados nustatyta, kad A. S. įgijo ir laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas.
18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. kaltinamosios A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, rastos augalinės medžiagos yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kuriose delta – 9 – tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,0%. Tai patvirtina specialisto išvada (t. 2, b. l. 54-55), kurioje nurodomas aptariamos narkotinės medžiagos nustatytas kiekis – 14,3022 g. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. neneigė faktinių aplinkybių, kad ji įgijo ir laikė savo namuose kratos metus rastas augalines medžiagas, teigdama, kad šias medžiagas ji įsigijo iš nepažįstamos moters, pasitikėdama pastarosios teigimu, jog įgyjamos žolelės padės geriau išsimiegoti. A. S. teigė nežinojusi, kad įgyja ir laiko narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žoleles įgijo (duomenys neskelbtini)turgavietėje, iš nepažįstamos, maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus moters. Ši moteris nurodė, kad tai iš kažkur jos vaikų parvežtos žolelės nuo nemigos. Paprašius duoti pabandyti, nepažįstama moteris padavė džiovintų žalsvos spalvos lapelių pavidalu (nesutrintas, nesumaltas) žoleles įdėtas į plastikinį maišelį, o kaltinamoji, parsinešusi namo dar jas padžiovino, susidėjo į plastikinę dėžutę ir padėjo buvusiame vaikų kambaryje į stalčių. Nebandė vartoti tų žolelių, nes jas įsigijo vasaros metu, o ją nemiga kamuoja rudenį ir žiemą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tik teigė, kad su moterimi, kuri jai davė žolelių, susipažinusi vaistinėje, garsiai pasiguodus, jog vaistų nuo nemigos vaistinėje negaunanti.
19. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo/neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant bei įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-386-746/2015).
20. Kaip jau anksčiau minėta, kaltinamoji neneigia įgijusi ir laikius augalinės kilmės medžiagas, kurias atliekant kratą A. S. gyvenamojoje vietoje, rado ir paėmė policijos pareigūnai, o paimtas medžiagas ištyrus, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys). Nors kaltinamoji pripažįsta įgijusi augalinės kilmės žoleles, tačiau teigia nesupratusi daranti nusikalstamą veiką, teismo įsitikinimu, objektyviai egzistuojantys duomenys patvirtina jos kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką.
23.1. Kratos pas A. S. metu rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga – narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), jų svoris 14,0322 g, jose yra delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 7,0%. A. S. bute rastos ir paimtos narkotinės medžiagos kiekis viršija beveik tris kartus nedidelį kiekį, nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239. Nors kaltinamoji teigia nesupratusi daranti nusikalstamą veiką, teismo įsitikinimu objektyviai egzistuojantys duomenys patvirtina jos kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios A. S. aiškinimas, kad iš nepažįstamos moters įsigijo žoleles nuo nemigos, teismo įsitikinimu, yra jos gynybos versija, kurią paneigia ne tik objektyviai egzistuojantys faktiniai duomenys, bet ir pačios kaltinamosios nelogiški aiškinimai. Teismas neabejoja, kad sveikai protaujantis asmuo, neįgis iš nepažįstamo asmens neaiškios ir jam visiškai nežinomos kilmės/rūšies preparatus vidiniam naudojimui (kaip teigė kaltinamoji – arbatos gaminimui), rizikuojant savo sveikata, be kita ko atkreipiant dėmesį į nurodomą A. S. iš esmės vienkartinį susitikimą ir nelogišką pasitikėjimą pirmą kartą sutikta moterimi, pastarajai tvirtinant niekuo nepagrįstą teigiamą žolelių poveikį nemigai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji teigia įgijusi žoleles vasaros metu, kai tuo pačiu nurodo, jog nemiga ją kankina rudens–žiemos mėnesiais, todėl ir įgijimo laikas neturi jokios logikos, kaip teigia kaltinamoji, vaistinėje ar turguje bent užsiminti ir ieškoti vaistų nuo negalavimo, kurio tuo metu nebuvo.
23.2. Narkotinės medžiagos kaltinamosios bute rastos atliekant kratą 2021 m. gruodžio mėnesį, t. y. žiemą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teigė padėjusi į stalčių ir nebandžiusi žolelių, t. y. kanapių. Šie A. S. paaiškinimai vėlgi prieštarauja pačios kaltinamosios nurodytam žolelių įsigijimo ir laikymo priežasčiai – nemigai, ją kamuojančiai rudens –žiemos mėnesiais ir, vertinant kaltinamosios paaiškinimą, matyti, kad visą rudenį žolelių nenaudojo.
23.3. Aukščiau aptartų duomenų turinys, leidžia teismui prieiti prie išvados, kad A. S. įgijo ir laikė narkotines medžiagas veikdama tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji žinojo įgyjanti narkotines medžiagas ir taip norėjo veikti.
23.4. Gynybos versija, kad kaltinamoji A. S. nežinojo įgyjanti narkotines medžiagas, kadangi žolelės nebuvo panašios į narkotines medžiagas ir, jų nuomone, tai patvirtina faktinė aplinkybė, kad pareigūnų specialiai dresuotas šuo nereagavo į rastas A. S. namuose žoleles kaip į narkotines medžiagas, teismo nuomone, nepagrįsta. Šuns panaudojimas ieškant draudžiamų medžiagų yra tik vienas iš ikiteisminio tyrimo atliekamų proceso veiksmų, kurio rezultatas nėra patvirtinantis ar paneigiantis kaltinamosios kaltę.
23.5. Iš tiesų, pagal byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus duomenis, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. kratos pas kaltinamąją metu, nuo 9.40 val. iki 10.50 val. buvo naudojamas tarnybinis šuo „Puma Saulės vilkas“ narkotinių ar psichotropinių medžiagų paieškai (t. 1, b. l. 187). Tačiau šuo nereagavo į augalinės kilmės medžiagas rastas kaltinamosios bute. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, specialistui ištyrus aptariamas medžiagas, neginčijamai nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Abejoti specialisto išvada – nėra jokio pagrindo, o kaltinamosios A. S. tyčia, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta tiek analizuojant pačios kaltinamosios parodymus, tiek vertinant objektyviai egzistuojančius faktinius duomenis kiekvieną atskirai, tiek jų visumą.
2. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje tyčios turinys visiškai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vertinant visą tai, kas išdėstyta, kad aukščiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, konstatuoja, kad duomenų visumos pakanka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje faktinėms aplinkybėms atskleisti ir A. S. kaltei pagrįsti.
3. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.).
4. Aptariamame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019). Kaltinamajai A. S. pareikštas kaltinimas, kad ji įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų, t. y. viso 272 šaudmenis laikotarpiu nuo 2018 m. rudens iki 2021 m. gruodžio 8 d.
5. Pareiškiant kaltinimą A. S. dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, jai inkriminuoti du BK 253 straipsniui būdingi objektyvieji požymiai, t. y. neteisėtas įgijimas iš nepažįstamos asmens didelio kiekio šaudmenų ir jų laikymas. Tiek iš kaltinamosios paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų faktinių duomenų, nustatyta, kad A. S. objektyvusis požymis – įgijimas– inkriminuotas nepagrįstai, iš esmės vadovaujantis didelio kiekio šaudmenų radimo kaltinamosios namuose faktu ir įgijimą preziumuojant. Nėra jokių duomenų apie neteisėtą didelio kiekio šaudmenų įgijimą iš nepažįstamo asmens kaltinamosios namuose – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu tokia aplinkybė nebuvo nurodoma pačios kaltinamosios A. S., nebuvo ir iš esmės tiriama ikiteisminio tyrimo metu, todėl nesant jokių faktinių duomenų, patvirtinančių įgijimo objektyvų veiksmą, teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nenustatyta.
6. Kaip aukščiau minėta, A. S. taip pat inkriminuotas neteisėtas, neturint leidimo, didelio kiekio šaudmenų laikymas. Ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas yra ginklo ir (ar) šaudmenų faktinis turėjimas fizinio asmens būste, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio patalpose arba kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas (Ginklų įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. kaltinamosios A. S. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasti šaudmenys – viso 272 vienetai. Leidimo laikyti šaudmenis, kurie pagal specialisto išvadą 236 yra pramoninės gamybos, tinkami šaudymui, kraštinio skėlimo, 5,6 mm (.22LR) kalibro, sportiniai– medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, bei 36 šoviniai – pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 16 kalibro, tinkami šaudymui, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kaltinamoji neturi. Šaudmenų laikymas siejamas su vieta, kurioje šaudmenys yra fiziškai laikomi, t. y. būstas, patalpos, kitos vietos, turinčios apibrėžtas ribas. BK 253 straipsnyje nurodytu nusikalstamų veikų subjektu, neteisėtai laikančiu šaudmenis, laikytinas ir toks asmuo, kuriam priklauso patalpos, kuriose be leidimo, patalpų savininkui žinant, laikomi šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, nepriklausomai nuo to, kas yra teisėtas (ar neteisėtas) šių šaudmenų savininkas.
8. BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų įstatyme apibrėžto leidimo, laiko šaudmenis, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017).Tiesioginei tyčiai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo.
9. Kita vertus, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
10. Teismo nuomone nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje požymiai: dalykas – didelis kiekis šaudmenų, objektyvusis požymis – laikymas, subjektas– kaltinamoji. Tačiau subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia nenustatyta. Kaip jau aptarta anksčiau, inkriminuojant aptariamą nusikalstamą veiką, iš esmės vadovautasi kratos metu rastų šaudmenų faktu. Tiek kaltinamoji A. S., tiek liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad G. S. iki 2016 metų gyveno pas savo motiną jai priklausančiame bute ir šiame bute esančiame seife laikė jo vardu registruotus ginklus bei šaudmenis. Tai, kad G. S. buvo išduota licencija laikyti atitinkamus ginklus, patvirtina ir Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus išduota pažymas, kurioje nurodoma, kad G. S. vardu registruotas lygiavamzdis šautuvas SIMSON, 16x70 nuo 2000 m. rugsėjo 5 d., graižtvinis šautuvas BRNO 1, .22LR nuo 2003 m. gruodžio 15 d., graižtvinis šautuvas TIKKA T3, .308 Winchester nuo 2006 m. rugsėjo 28 d., graižtvinis šautuvas CZ 527 VARMINT, .223 Remington nuo 2020 m. spalio 16 d. Kaip matyti kaltinamosios sūnus G. S., gyvenimo pas kaltinamąją metu (maždaug iki 2016 m.), turėjo jo vardu registruotus 3 šautuvus: vieną lygiavamzdį ir du graižtvinius ir kaip pats patvirtino –dalyvaudavo medžioklėse, todėl visiškai logiška išvada, kad turėjo ir šiems ginklams skirtus šovinius. Kaltinamoji nuo pat atliktos kratos momento teigė, nežinojusi, kad seife yra šaudmenų, kadangi seifu ji nesinaudojusi. Ji nuosekliai teigė nežinanti nuo kurio momento seife atsirado šaudmenys – ar juos galėjo palikti sūnus G. S. išsikeldamas iš jos buto, ar galėjo padėti laikinai pas ją gyvenęs J.. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina ir kratos metu naudotų „Body“ kamerų užfiksuoti kaltinamosios pokalbiai su policijos darbuotojais, atliekančiais kratą (failai 11-13), bei parodymai duoti ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, jog nėra palikęs pas savo motiną jokių šaudmenų, šios aplinkybės negalėjo kategoriškai patvirtinti teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad mamos bute lankydavosi retai ir į seifą pasidėdavo savo asmeninius daiktus, t. y. būtent liudytojas G. S. galimai ir toliau naudojosi kaltinamosios bute esančiu seifu. Pagal duomenis, užfiksuotus kratos atlikimo metu kaltinamosios bute, matyti, kad apžiūrint seifą, jo viduje nebuvo jokio asmeninio daikto priklausančio kaltinamajai, todėl nėra nuginčyta A. S. nurodyta aplinkybė, kad ji šiuo seifu nesinaudojo ir seifo turinio nežinanti. Atkreiptinas dėmesys, kad po sūnaus G. S. išsikraustymo iš buto ir ginklų išsivežimo, kaltinamoji seifo netikrino, o asmeniui vardu J., kaip aiškino parodymuose, leido pačiam pasidėti orinį šautuvą į nerakintą seifą. Akivaizdu, kad kaltinimas pareikštas A. S. vadovaujantis objektyviai egzistavusiu faktu – šaudmenų radimu. Seife rastas didelis kiekis šaudmenų, kurių dalis buvo pabirę, o dalis – dėžutėse ir kaltinamoji, kaip buto savininkė, turėjo žinoti kas yra jos nuosavybe priklausančiame bute, tačiau to nedarė, t. y. galimai buvo nusikalstamai nerūpestinga, tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. norint sukelti grėsmę visuomenės saugumui.
11. Įvertinus šių A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti kaltinamosios veiksmai nesudaro jai inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nes A. S. veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, todėl ji išteisintina iš pareikšto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje
12. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą ir laikoma, kad jis įvykdė baudžiamąjį nusižengimą.
13. A. S. pareikštas kaltinimas, kad ji nuo 2018 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė namuose nešaunamąjį ginklą – šautuvą „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105, pagamintą pramoniniu būdu, graižtvinį, 5.5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, C kategorijos, pneumatinį, skirtą šaudyti 5.5 mm kalibro sviediniais iki kol, 2021 m. gruodžio 8 d. laikotarpyje nuo 08.35 val. iki 10.34 val. minėtą nešaunamąjį ginklą kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai, t. y. kaltinimas A. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį grindžiamas esmine nuostata, kad rastas pneumatinis nešaunamasis ginklas – šautuvas „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105, priskiriamas C kategorijos ginklams, kuriems įsigyti yra taikomi atitinkamuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (būtinumas gauti leidimą, privaloma registracija Ginklų registre ir t. t.). Pagrįstai rastas pas A. S. pneumatinis šautuvas „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105 priskirtas C kategorijos ginklams, kadangi 2021 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad eksperimentinio šaudymo metu nustatyta iššauto sviedinio kinetinė energija – 10,5J (t. 2, b. l. 24–25), o pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J priskiriami C kategorijai (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 5 punktas). Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji A. S. neturi leidimo laikyti ir nešiotis ginklus.
14. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad A. S. inkriminuoti du objektyviai atlikti veiksmai, t. y. neteisėtas įgijimas ir laikymas, nors BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtą įgijimą ir nešiojimą, o laikymas – nėra uždrausta veika. Taigi kaltinimo dalis dėl neteisėto nešaunamojo ginklo laikymo akivaizdžiai neatitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje apibrėžto baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl teismas neanalizuos atskirai šio kaltinime nurodomo objektyvaus požymio ir pasisakys plačiau dėl inkriminuoto objektyvaus požymio – neteisėto įgijimo.
15. Šiuo atveju matyti, kad A. S. kaltinama 2018 m. rudenį neteisėtai įgijusi nešaunamąjį ginklą.
16. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu matyti, kad įstatymo leidėjas numatė 3 metų nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo terminą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Pagal kaltinimo konstrukciją – A. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2018 m. rudenį, t. y. vadovaujantis aukščiau išdėstytu – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2021 m. rudenį ir byla turėtų būti kaltinamajai nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
17. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
18. Iš byloje esančių duomenų visumos nustatyta, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad šautuvą „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105 ji leidusi laikyti asmeniui, vardu J., su kuriuo gyveno apie pusmetį laiko iki tol, kol jis išvyko pas savo vaikus į užsienį 2018 m. rudenį. Tai, kad pas kaltinamąją A. S. laikinai gyveno asmuo, vardu J. ir jis turėjo aptariamą ginklą – patvirtino kaltinamosios sūnus G. S., tačiau aptariamo ginklo atsiradimo mamos bute esančiame seife aplinkybių nežinantis. Pati kaltinamoji nuosekliai teigė neįgijusi ginklo, o leidusi pasidėti ginklą į nerakinamą seifą minėtam J., pastarajam laikinai išvykstant į užsienį. Daugiau jokių kitų faktinių duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamosios ir liudytojo G. S. parodymus, bei neginčijamai pagrindžiančių A. S. tyčią įgyjant aptariamą pneumatinį šautuvą, išskyrus šio ginklo radimo kratos metu faktą, byloje nėra. Be kita ko ir įgijimo faktas preziumuojamas vėlgi vadovaujantis ginklo A. S. bute esančiame nerakintame seife radimo faktu. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti. Tačiau bylos aplinkybės nesuteikia tvirto pagrindo daryti išvadą, kad A. S. įgijo nešaunamąjį ginklą ir juolab tai padarė veikdama tiesiogine tyčia, todėl A. S. išteisintina pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Bausmės skyrimas
41. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
42. A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji iš esmės prisipažino padariusi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta.
43. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą arbą areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
44. Skiriant kaltinamajai A. S. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas baigtinis, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sukinančių aplinkybių – nenustatyta. Iš kaltinamosios A. S. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji yra pensininkė, neteista (t. 2, b. l. 64), bausta administracine tvarka, iš administracinių nusižengimų turinio matyti, kad iš esmės daromi KET pažeidimai (t. 2, b. l. 66–68). Taip pat kaltinamosios A. S. pateiktuose ją charakterizuojamose dokumentuose nurodoma, kad ji lanko Trečiojo amžiaus universitetą (t. 2, b. l. 132), yra Lietuvos gyvūnų globos draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus dalyvė (t. 2, b. l. 133), turi sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 134).
45. Apibendrinat visumą duomenų, teismo nuomone, A. S. charakterizuojama teigiamai, todėl, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, jai skirtina švelniausia BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – bauda. Nustatant skirtinos bausmės – baudos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos aplinkybes bei pavojingumą ir į tai, kad kaltinamoji yra pensininkė, todėl jai skirtina minimali bauda – 50 MGL dydžio, t. y. 2500 Eur (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nustatytinas paskirtos baudos mokėjimas 10 (dešimčiai) mėnesių (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalis).
46. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su A. S. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skirtina optimaliai parinkta ir teisinga A. S. resocializacijai būtina bausmė, kuri teismo nuomone, proporcinga jos įvykdytai nusikalstamai veikai.
47. Kaltinamajai A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (t. 2, b. l. 96–98), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
48. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
48.1. Šautuvas „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105, pagamintas pramoniniu būdu, graižtvinis, 5.5 mm kalibro – 1 vienetas ir 135 šoviniai, saugomi Šiaulių AVPK (t. 2, 45), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. dalį Ginklų fondo funkcijų perėmė Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. 1V-450).
48.2. Kanapės (antžeminės dalys), esančios pakete – 14,0356 g, plastiko dėžutė pakete – 1 vienetas ir pakuotės pakete – 2 vienetai, saugomi Šiaulių AVPK (t. 2, b. l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – baudą 50 MGL (2500 Eur).
A. S. paskirtą 50 MGL (2500 Eur) baudą nustatyti sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. S. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
1. Šautuvą „INDUSTRY QB36-1“ Nr. A65105, pagamintą pramoniniu būdu, graižtvinį, 5.5 mm kalibro – 1 vienetą ir 135 šovinius, saugomus Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2. Kanapes (antžemines dalis) – 14,0356 g, plastiko dėžutę – 1 vienetą ir pakuotes – 2 vienetus, saugomus Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.