Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-498-577/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-08
Bylos Nr.: 2A-498-577/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26378-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: AAA „BTA Baltic Insurance Company“
Ieškovas: A. P.

Kategorijos

2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-498-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26378-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 2.6.20.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Neringos Švedienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAA „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl 2016 m. kovo 21 d. įvykio pripažinimo draudiminiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Magelano kelionės“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. kovo 21 d. įvykį draudiminiu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; nurodė, kad 2016 m. kovo 2 d. su atsakovu sudarė Kelionių rizikų draudimo sutartį Nr. KDR 1309131, kuria apdraudė sveikatą užsienyje kelionių metu, šia sutartimi apdraustos medicininės išlaidos ir repatriacija. 2016 m. kovo 21 d. ieškovė važiuodama motoroleriu patyrė eismo įvykį, dėl kurio patyrė sužalojimus ir buvo gydoma užsienyje (JAV, Nevados valstija). Dėl gydymo išlaidų kompensavimo tiek gydymo įstaigos, tiek ieškovė kreipėsi į draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašydami sumokėti priskaičiuotas medicinines išlaidas. 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. TD1460485 ieškovė buvo informuota, kad jos draudimo polise nėra pasirinkta papildoma sąlyga – padidintos rizikos veikla, o pranešime apie įvykį nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko važiuojant motoroleriu, draudikas neturi teisinio pagrindo sveikatos sutrikimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu, todėl medicinos išlaidos nebus atlyginamos. Ieškovė, nesutikdama su atsakymu, dar kartą kreipėsi į draudiką su pretenzija, tačiau 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. TD1556804 buvo informuota, kad draudimo bendrovės sprendimas byloje Nr. KRD/16/00171 nebus pakeistas.Ieškovės vertinimu, atsakovo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas draudimo byloje Nr. KRD/16/00171 įvykį pripažinti nedraudiminiu ir neatlyginti medicininių išlaidų yra neteisingas ir naikintinas. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir atlyginti patirtas medicinos išlaidas, kadangi BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 55 (toliau taip pat ir – Taisyklės) Specialiųjų sąlygų 6.3.5 punktas įtvirtina, kad išlaidos nebus atlygintos ir įvykis nebus pripažintas draudžiamuoju, jeigu jis įvyko užsiimant veikla, kuri priskiriama Fiziniam darbui, Žiemos sporto, Profesionalaus sporto ar Padidintos rizikos veiklai (išskyrus atvejus, kai už šią riziką sudarant draudimo sutartį buvo sumokėta papildoma įmoka ir šios veiklos nurodytos polise), o Taisyklių Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b punktas įtvirtina, kad padidintos rizikos veiklai yra priskiriama autosportas, motosportas (įskaitant ir važinėjimą motociklu, motoroleriu, vandens, sniego motociklais, keturračiais, kartingais (įskaitant ir kaip keleiviui). Ieškovės vertinimu, BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklės Nr. 55 nėra aiškios, kadangi Taisyklių tekste nėra sąvokos „Padidinta rizikos veikla“ aprašymo ir be Taisyklių Specialiosios dalies 2.1.4 punkte išvardintų sporto šakų, kitokio išaiškinimo nėra. Pažymi, kad Taisyklių Specialiosios dalies 6 punkte, nurodančiame, kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja, nenurodyta, kad važiavimas motoroleriu yra nedraudiminis įvykis. Ieškovė teigia, kadangi sutarties nuostata – važiavimas motoroleriu - pateikta punkte, kuriame kalbama apie sportą ir ekstremalią veiklą, informacija pateikta skliaustuose, ši sąlyga laikytina netikėta (siurprizine). Ieškovė paaiškina, kad sudarydama sutartį buvo įsitikinusi, kad paprastas važiavimas su bet kokia transporto priemone, nesusijęs su sportu ar ekstremalia veikla, yra galimas. Tokį įspūdį susidarė iš Taisyklių Specialiųjų sąlygų, tame tarpe 6 ir 2 punktuose nurodytų taisyklių turinio bei 6.3.4 punkto, kuriame nurodyta, kad draudimas negalioja valdant bet kurią savaeigę transporto priemonę ar kitą savaeigį mechanizmą, turintį vidaus degimo arba elektros variklį, būnant alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje ar neturint atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo – taigi šis punktas kalba apie bet kurios savaeigės transporto priemonės ar kito savaeigio mechanizmo vairavimą. Ieškovė nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių negalėjo tinkamai įvertinti, kad draudikas paprastą važiavimą motoroleriu laikys padidintos rizikos veikla. Ieškovė teigia, tik tuo atveju, jei Taisyklių Specialiose sąlygose būtų įrašyta, kad draudimo apsauga negalioja važiuojant motoroleriu, t. y. kad žala važiuojant motoroleriu bus laikoma nedraudiminiu įvykiu, draudikas galėtų važiavimą motoroleriu laikyti nedraudiminiu įvykiu. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti visiškai. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Patvirtino, kad ieškovė A. P. su atsakovu 2016 m. kovo 2 d. sudarė Kelionės rizikų draudimo sutartį Nr. 1309131, pagal kurią apdraudė savo sveikatą užsienyje kelionės metu, apdraustos rizikos: medicininės išlaidos ir repatriacija; akcentavo, jog minėtos draudimo sutarties neatskiriama dalis yra Kelionės rizikų draudimo taisyklės Nr. 55, tai nurodyta draudimo liudijime Nr. KRD 1309131. Anot atsakovo atstovės, atsakovas pagrįstai 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu draudimo byloje Nr. 116/00171 2016 m. kovo 21 d. įvykio nepripažino draudžiamuoju, 2016 m. birželio 27 d. atsakymu į pretenziją draudimo bendrovė nurodė, jog nėra pagrindo pakeisti anksčiau priimtą sprendimą. Pažymėjo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam atlyginti atsiradusius nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 3 dalis), dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo riziką ir negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos. Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką. Draudikas turi teisę draudimo taisyklėse nustatyti prisiimamos draudimo rizikos apimtį, eliminuodamas įsipareigojimą kompensuoti tokius draudėjo ar naudos gavėjo nuostolius, kurių atsiradimo rizikos draudikas sudaroma draudimo sutartimi neprisiima. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga - įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui nėra absoliutus, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Anot atsakovo, draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Atsakovas pažymi, kad 2016 m. kovo 21 d. įvykis pagrįstai nepripažintas draudžiamuoju, nes draudimo liudijime Nr. KRD 1309131 nebuvo nuostatos, numatančios draudimo apsaugą „Padidintos rizikos veikla“. Atsakovo vertinimu, Taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai draudėjui atskleidžiama, kad draudimo rizika „Padidintos rizikos veikla“ apima važinėjimą motociklu, motoroleriu, kt. Atsakovas nurodo, kad Savanoriško kelionės rizikų draudimo sutarties sąlygos (įskaitant Taisykles, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalimi), aptariamos šioje byloje, vidutiniam vartotojui yra aiškios, suprantamos, nedviprasmiškos. „Padidintos rizikos veikla“, numatyta standartinėse draudimo taisyklėse (2.1.4 punkte), nėra siurprizinė savo esme, nes ji pateikta Taisyklių Specialiųjų sąlygų skyriuje, kurio pavadinimas „Draudimo apsaugos galiojimas sportuojant ar užsiimant padidintos rizikos veikla“, konkrečių šios sąlygos nesąžiningumo aspektų ieškovė nenurodė ir neįrodė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išvardintus argumentus; prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo UAB „Magelano kelionės“ nurodė, kad veikia kaip tarpininkas sudarant draudimo sutartis pagal 2012 m. kovo 19 d. sutartį su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje ir jų veikla apima draudimo sutarčių paruošimą, sudarymą ir draudimo įmokų surinkimą pagal sutarties nuostatas. Nurodė, kad ieškovė A. P. kreipėsi dėl draudimo poliso, nurodydama, kad vyksta į turistinę kelionę. Jai buvo pasiūlytas įprastas sveikatos užsienyje kelionės metu draudimas, pagal kurį apdraudžiamos medicininės išlaidos ir repatriacija. Draudimo polisas A. P. buvo įteiktas elektroniniu laišku, A. P. nurodė, kad su BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklėmis Nr. 55 susipažins internetu. Nurodė, kad išaiškinimų dėl Taisyklėse esančių „Draudimo apsaugos galiojimo sportuojant arba užsiimant padidintos rizikos veikla“ ieškovei neteikė, o atsakovas savo tarpininkams taip pat nėra išaiškinęs Taisyklių nuostatų. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; pripažino 2016 m. kovo 21 d. įvykį, kai JAV ieškovei A. P. eismo įvykio metu buvo sužalota sveikata, draudiminiu pagal 2016 m. kovo 2 d. Kelionės rizikų draudimo sutartį Nr. 1309131. Priteisė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, į valstybės biudžetą 406,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Teismas, atsižvelgdamas į sudarytos sutarties pobūdį (draudimo sutartis), į tai, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kuri turi būti apibrėžta aiškiai ir nedviprasmiška, į tai kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 str., sprendė, jog esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

5.2. Teismas, aiškindamas BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b punkto, kuriame įtvirtinta, kad padidintos rizikos veiklai yra priskiriama autosportas, motosportas (įskaitant ir važinėjimą motociklu, motoroleriu, vandens, sniego motociklais, keturračiais, kartingais (įskaitant ir kaip keleiviui), turinį, atsižvelgė į įprastą žodžių „autosportas“ ir „motosportas“ reikšmę, t. y. į tai, kad pagal bendrąją reikšmę šios sąvokos reiškia sportinę veiklą, naudojant automobilius ir motociklus, o „sportinė veikla“ reiškia varžybas, lenktyniavimą ar kitokį varžymąsi siekiant geresnio rezultato. Teismas akcentavo, jog pagal bendrąją reikšmę sąvokos „autosportas“ ir „motosportas“ neapima įprastinio transporto priemonių naudojimo pagal tikslinę paskirtį, t. y. važiavimą transporto priemone kaip susisiekimo priemone. Jei atsakovas sąvokoms „autosportas“ ir „motosportas“ norėjo suteikti kitokią (specialią) reikšmę, tai šios sąvokos turėjo būti aiškiai apibrėžtos Taisyklėse, tačiau Taisyklių 1 punkte „Draudimo sutarties sąvokos“ nėra apibrėžta nei „autosportas“, nei „motosportas“.

5.3. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių Specialiosios dalies 6 punkte, nurodančiame, kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja, nenurodyta, jog važiavimas motoroleriu yra nedraudiminis įvykis, o Taisyklių 6.3.4 punkte nurodyta, kad draudimas negalioja valdant bet kurią savaeigę transporto priemonę ar kitą savaeigį mechanizmą, turintį vidaus degimo arba elektros variklį, būnant alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje ar neturint atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Iš šių Taisyklių punktų turinio sprendė, jog pats atsakovas bet kurios savaeigės transporto priemonės ar kito savaeigio mechanizmo vairavimą (naudojimą pagal tikslinę paskirtį) traktuoja kaip į draudiminę apsaugą patenkančią veiklą, nebent vairuotojas yra apsvaigęs ar neturi teisės vairuoti tokią transporto priemonę. Vertino, jog Taisyklių 2.1.4. b punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su 6.3.4. punktu, todėl sutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b punktas aiškintinas atsakovo nenaudai, t. y. sąvokoms „autosportas“ ir „motosportas“ suteikiant bendrąją reikšmę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-28 sprendimą, priimtą civ. byloje Nr. 2-1365-1012/2017, ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. P. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ginčo klausimą ir be pagrindo padarė išvadą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais:

6.1. Ieškovės A. P. su atsakovu 2016-03-02 sudarytos Kelionių rizikų draudimo sutarties Nr. KRD 1309131, kuria apdrausta ieškovės sveikata užsienyje kelionės metu, apdraustos rizikos: medicininės išlaidos ir repatriacija, neatskiriama dalis – Kelionės rizikų draudimo taisyklės Nr. 55 (toliau – Taisyklės), tai nurodyta draudimo liudijime Nr. KRD 1309131.

6.2. Apeliantas sutinka su teismo argumentais aiškinant sąvokų „autosportas“ ir „motosportas“ reikšmę, tačiau tvirtina, esą nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog važinėjimas motoroleriu, taip kaip pateiktas Taisyklėse, turėtų būti suprantamas kaip patikslinantis „motosportas“ sąvoką, nes:

6.2.1. paminėtoje Taisyklių nuostatos formuluotėje šalia „motosportas“ aiškiai nurodyta – „įskaitant ir važinėjimą motociklu, motoroleriu“, taip pat aiškiai nurodyta „įskaitant ir kaip keleiviui“, o tai reiškia – įskaitant ir važinėjimą motociklu, motoroleriu, vandens, sniego motociklais, keturračiais kaip keleiviui. Sąvoka „važinėti“ reiškia – judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone (žr. Lietuvių kalbos žodynas, http://www.lkz.lt/startas.htm). Todėl akivaizdu, kad tokia Taisyklių formuluotė, panaudojant sąvoką „važinėti“, nėra tas pats kas „motosportas“ ar šią sąvoką patikslinanti. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir teismo sprendime išdėstyta paminėtos sąvokos – „motosportas“ - reikšmė ir aiškinimas. Tuo tarpu „važinėjimas motoroleriu“, kaip jau minėta, yra išskirtas šalia „motosportas“ sąvokos;

6.2.2. Taisyklių Specialiosios dalies 2.1.4. punkto b) yra skyriuje, kurio pavadinimas „Draudimo apsaugos galiojimas sportuojant ar užsiimant padidintos rizikos veikla“, todėl aišku ir tai, kad šiame Taisyklių skyriuje yra aptariami tiek sporto veiklos – „autosportas“, „motosportas“, tiek padidintos rizikos veiklos - važinėjimas motociklu, motoroleriu, kt., draudimo apsaugos galiojimas;

Žemesnės instancijos teismas

6.2.3. Teismas be pagrindo pirmenybę suteikė ieškovės subjektyviam ginčo nuostatos aiškinimui (neatkreipdamas dėmesio, nevertindamas teismo posėdžio metu paaiškėjusios faktinės aplinkybės, jog ieškovė, dirbdama pas trečiąjį asmenį, išduodavo draudėjams atsakovo draudimo polisus, todėl su Taisyklių nuostatomis ir jų aiškinimu buvo susipažinusi), kadangi aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

6.2.4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Taisyklių Specialiosios dalies 2.1.4. punkto b) aiškintinas sistemiškai su Taisyklių 6.3.4. p. ir nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas bet kurios savaeigės transporto priemonės ar kito savaeigio mechanizmo vairavimą (naudojimą pagal tikslinę paskirtį) traktuoja kaip į draudiminę apsaugą patenkančią veiklą, nebent vairuotojas yra apsvaigęs ar neturi teisės vairuoti tokią transporto priemonę. Anot atsakovo, Taisyklių Specialiosios dalies 6.3.4. p. nuostata reiškia tai, jog net ir tada, jeigu į draudimo polisą būtų įtraukta sąlyga „Padidintos rizikos veikla“, o įvykis įvyktų važiuojant motoroleriu, kai draudėjas buvo apsvaigęs dėl alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, ar neturėjo atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo – įvykis nebūtų pripažintas draudžiamuoju būtent dėl šių požymių – alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsena ar neturint atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo – buvimo. Tai reiškia, jog draudėjui, net ir apsidraudusiam dėl „Padidintos rizikos veiklos“, tačiau pažeidusiam viešosios teisės normų nustatytus įpareigojimus bei dėl to galimai įtakojusiam įvykio kilimą, draudimo apsauga negalioja. Tokios draudimo rizikos (alkoholio, narkotinių, toksinių medžiagų vartojimas, vairavimas neturint atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo) draudimo bendrovė neprognozuoja, nevertina ir nedraudžia, nes akivaizdu, jog esant paminėtiems požymiams, pats asmuo, pažeisdamas teisės normas, įtakoja įvykio kilimą.

6.2.5. Taisyklių Specialiosios dalies 6.3.5. p. yra aiškiai nurodyta, jog išlaidos nebus atlyginamos ir įvykis nebus pripažintas draudžiamuoju, jeigu jis įvyko užsiimant veikla, kuri priskiriama Fiziniam darbui, Žiemos sporto, Profesionalaus sporto ar Padidintos rizikos veiklai (išskyrus atvejus, kai už šią riziką buvo sumokėta papildoma įmoka ir šios veiklos nurodytos polise). Šis punktas yra aptartas atskirai ir taikomas ginčo atvejui. Tuo tarpu Teismo pateikta Taisyklių Specialiosios dalies 6.3.4. p. interpretacija ginčo aspektu yra nepagrįsta.

6.2.6. Pažymėjo, jog draudimo sutarties specifika yra ta, kad Draudikas visuomet prisiima santykinę draudimo riziką ir negali prisiimti nekontroliuojamos rizikos. Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga - įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui - nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovei buvo atskleista, jog į draudimo riziką „Padidintos rizikos veikla“ įeina važinėjimas motociklu, motoroleriu, kt., todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pagrįstai 2016-03-21 įvykio nepripažino draudžiamuoju.

Ieškovė A. P. atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė nesutinka su apelianto Taisyklių sąlygų aiškinimu; Taisyklių Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b. punktas įtvirtina, kad padidintos rizikos veiklai yra priskiriama autosportas, motosportas (įskaitant ir važinėjimą motociklu, motoroleriu, vandens, sniego motociklais, keturračiais, kartingais (įskaitant ir kaip keleiviui), tačiau, anot ieškovės, šio punkto turinys neatskleidžia, kad paprastas važiavimas motoroleriu yra padidintos rizikos veikla, nes jame kalbama apie autotransportą ir motosportą, o važinėjimas motociklu, motoroleriu įrašytas skliausteliuose, todėl yra išvestinis iš pagrindinių žodžių „autosportas“, „motosportas“. Tokia sąlygų formuluotė sudaro pagrindą spręsti, kad joje teigiama apie važinėjimą motociklu, motoroleriu sporto metu, rungtyniaujant.

7.2. Taisyklių Specialiosios dalies 6.3.4p. nustatyta, kad draudimas negalioja valdant bet kurią savaeigę transporto priemonę ar kitą savaeigį mechanizmą, turintį vidaus degimo arba elektros variklį, būnant alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje ar neturint atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y. šiame punkte kalbama apie bet kurios savaeigės transporto priemonės ar kito savaeigio mechanizmo vairavimą, o ne sportavimą. Teismas teisingai nurodė, kad pagal bendrąją reikšmę sąvokos „autosportas“, „motosportas“ neapima įprastinio transporto priemonių naudojimo pagal tikslinę paskirtį, t.y. važiavimo transporto priemone kaip susisiekimo priemone. Teismas teisingai pažymėjo, jog Taisyklių Specialiosios dalies 6 punkte, nurodančiame, kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja, nenurodyta, kad važiavimas motoroleriu yra nedraudiminis įvykis.

7.3. Teismas pagrįstai atsižvelgė į Taisyklių 2.1.4 b. p. ir jį aiškino sistemiškai su 6.3.4 p. ir pagrįstai BTA kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr.55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b p. aiškino atsakovo nenaudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. kovo 2 d. sudarė Kelionės rizikų draudimo sutartį Nr. 1309131, pagal kurią ieškovė A. P. apdraudė savo sveikatą užsienyje kelionės metu; sutartyje nurodoma, jog apdraustos rizikos: medicininės išlaidos ir repatriacija. Draudimo liudijime Nr. KRD 1309131 nurodyta, jog draudimo sutartis sudaryta pagal Kelionės rizikų draudimo taisykles Nr. 55. Draudimo polisas A. P. buvo įteiktas elektroniniu laišku, ieškovė su BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklėmis Nr. 55 susipažino internetu. Ieškovė A. P. kreipėsi dėl draudimo poliso į trečiąjį asmenį UAB „Magelano kelionės“, kuris veikė kaip tarpininkas sudarant draudimo sutartis, nurodydama, kad vyksta į turistinę kelionę. Ieškovei buvo pasiūlytas įprastas sveikatos užsienyje kelionės metu draudimas, pagal kurį apdraudžiamos medicininės išlaidos ir repatriacija. Trečiasis asmuo išaiškinimų dėl Taisyklėse esančių „Draudimo apsaugos galiojimo sportuojant arba užsiimant padidintos rizikos veikla“ neteikė.2016 m. kovo 21 d. ieškovė važiuodama motoroleriu patyrė eismo įvykį, dėl kurio patyrė sužalojimus ir buvo gydoma užsienyje (JAV, Nevados valstija); dėl įvykio ir patirtų išlaidų kreipėsi į draudiką, tačiau atsakovas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu draudimo byloje Nr. 116/00171 2016 m. kovo 21 d. įvykio nepripažino draudiminiu. Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarties bei taisyklių, kuriomis remiantis buvo apibrėžtos suteikiamo draudimo apsaugos ribos, aiškinimo; ieškovės tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu, tuo tarpu atsakovo teigimu, įvykis pripažintas nedraudžiamuoju pagrįstai, nes su ieškove nebuvo sulygta dėl draudimo apsaugos, taikytinos padidintos rizikos veiklai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016-03-21 įvykį, kurio metu buvo sužalota ieškovės sveikata, draudiminiu pagal 2016-03-06 Kelionės rizikų draudimo sutartį Nr. 1309131. Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino draudimo sutarties bei Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 55 sąlygas, dėl ko nepagrįstai praplėtė draudimo sutartimi nustatytos apsaugos ribas ir pripažino įvykį draudiminiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 str.). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudimo pareigą išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga paprastai nėra absoliuti, todėl šios sutarties sąlygų svarba pirmiausiai pasireiškia tuo, kad jos atskleidžia ir apibrėžia draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis.Siekiant tinkamai taikyti draudimo sutarties sąlygas, kyla jų aiškinimo būtinumas. Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškinant draudimo sutartį svarbu įvertinti, ar ji sudaryta derybų ar prisijungimo būdu, ar draudimo paslauga skirta vartotojui ar verslininkui (įmonei), kaip sutarties sąlygas aiškina ją sudariusios šalys, ar sutarties išaiškinimas yra svarbus kitiems asmenims, kurių naudai ji yra sudaryta. Paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai. Draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Dėl to kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės draudimo polise buvo nurodytos apdraustos rizikos medicininės išlaidos ir repatriacija. BTA Kelionės rizikų draudimo Taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 6 p. išvardinta, kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja ir, be kita ko, nurodyta, jog draudimo apsauga negalioja užsiimant veikla, kuri priskiriama Padidintos rizikos veiklai (išskyrus atvejus, kai už šią riziką sudarant sutartį buvo sumokėta papildoma įmoka ir šios veiklos nurodytos polise) (Taisyklių 6.3.5.p.). Tai, kad ieškovė užsiims veikla, priskirtina pagal taisykles „Padidintos rizikos veiklai“, draudimo polise nurodyta nebuvo. Anot ieškovės, 2016-03-21 įvykis, kurio metu jai važiuojant motoroleriu buvo sužalota jos sveikata, yra draudiminis, nes važiavimas motoroleriu pagal specialiąsias sąlygas negali būti priskirtas prie padidintos rizikos veiklos; tuo tarpu atsakovas, remdamasis Taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 p., tvirtina, esą važiavimas motoroleriu priskirtinas prie padidintos rizikos veiklos ir ginčo įvykis nepriskirtinas prie draudžiamųjų, kadangi padidintos rizikos veikla nebuvo drausta. Svarstant dėl tiek ieškovės, tiek apelianto argumentų pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į kelis aspektus, kurie yra akcentuojami kasacinio teismo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas: a/ tai, kad draudimo sutartyje nustatytos išimtys, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų; b/ nedraudžiamieji įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2010-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, atsakovas draudimo taisyklėse (sutartyje) aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo apibrėžęs, kad važiavimas motoroleriu priskirtinas prie padidintos rizikos veiklos; ieškovė akcentavo, jog važinėjimas motociklu, motoroleriu įrašytas prie pagrindinių žodžių „autosportas“, „motosportas“ skliausteliuose, todėl laikytinas išvestiniu iš jų, o tai sudaro pagrindą spręsti dėl nurodyto „važinėjimo motoroleriu“ sporto metu, rungtyniaujant. BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b punkte, nurodoma, jog padidintos rizikos veiklai yra priskiriama autosportas, motosportas (įskaitant ir važinėjimą motociklu, motoroleriu, vandens, sniego motociklais, keturračiais, kartingais (įskaitant ir kaip keleiviui). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, aiškindamas sutarties sąlygas, Taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b punkto turinį ir jame nurodytų sąvokų „autosportas“, „motosportas“ reikšmę, pagrįstai atsižvelgė į įprastą žodžių „autosportas“ ir „motosportas“ reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo aiškinimais, jog pagal bendrąją reikšmę šios sąvokos reiškia sportinę veiklą, naudojant automobilius ir motociklus, o „sportinė veikla“ reiškia varžybas, lenktyniavimą ar kitokį varžymąsi siekiant geresnio rezultato. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal bendrąją reikšmę sąvokos „autosportas“ ir „motosportas“ neapima įprastinio transporto priemonių naudojimo pagal tikslinę paskirtį, t. y. važiavimą transporto priemone kaip susisiekimo priemone. Jei atsakovas sąvokoms „autosportas“ ir „motosportas“ norėjo suteikti kitokią (specialią) reikšmę, tai šios sąvokos turėjo būti aiškiai apibrėžtos Taisyklėse, tačiau Taisyklių 1 punkte „Draudimo sutarties sąvokos“ nėra apibrėžta nei „autosportas“, nei „motosportas“. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, BTA Kelionės rizikų draudimo Taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 6 p. draudikas detalizavo, kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja. Šiame punkte nėra nurodyta, kad važiavimas motoroleriu yra nedraudiminis įvykis. Ir nors taisyklių 6.3.5.p. yra nurodoma, kad draudimo apsauga negalioja užsiimant veikla, kuri priskiriama Padidintos rizikos veiklai (išskyrus atvejus, kai už šią riziką sudarant sutartį buvo sumokėta papildoma įmoka ir šios veiklos nurodytos polise), atsižvelgiant į nutarties 19 p. esamus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju, ieškovei naudojant transporto priemonę – motorolerį kaip susisiekimo priemonę, Specialiųjų sąlygų 6.3.5.p. nuostatos neturi būti taikomos. Vėlgi, akcentuotina tai, kad sutarties sąlygos negali būti aiškinamos atsietai viena nuo kitos; Taisyklių Specialiųjų sąlygų 6.3.4 punkte nurodyta, kad draudimas negalioja valdant bet kurią savaeigę transporto priemonę ar kitą savaeigį mechanizmą, turintį vidaus degimo arba elektros variklį, būnant alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje ar neturint atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs šio punkto turinį, pagrįstai sprendė, jog tokia taisyklių formuluotė suponuoja išvadą, kad pats atsakovas bet kurios savaeigės transporto priemonės ar kito savaeigio mechanizmo vairavimą (naudojimą pagal tikslinę paskirtį) traktuoja kaip į draudiminę apsaugą patenkančią veiklą, nebent vairuotojas yra apsvaigęs ar neturi teisės vairuoti tokią transporto priemonę. Akivaizdu, jog aptariama ribojanti draudiminės apsaugos apimtį sąlyga turėjo būti suformuluota aiškiai, nekeliant jokių abejonių dėl formuluotės turinio ir sudarančių pagrindą joje nustatytoms išlygoms traktuoti klaidinančiai, nevienareikšmiškai, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Vertinant tai, kad pagal taisyklių nuostatas važiavimas motoroleriu kaip susisiekimo priemone nebuvo priskirtas prie nedraudiminių įvykių; aptariamos sąlygos, kurios pagrindu draudikas atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu, formuluotės nėra aiški draudimo apimtis (kaip minėta, sutarties nuostata – važiavimas motoroleriu – pateikta punkte, kuriame kalbama apie sportą ir ekstremalią veiklą, informacija pateikta skliaustuose), spręstina, kad ieškovė, laikydama, jog paprastas važiavimas, nesusijęs su sportu ar ekstremalia veikla, yra galimas, turėjo pagrindą pagrįstiems lūkesčiams dėl taikytinos draudimo apsaugos apimties; ši sutarties (taisyklių) sąlyga negali būti aiškinama ieškovės nenaudai. Reziumuojant išdėstytą spręstina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai BTA Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 55 Specialiųjų sąlygų 2.1.4 b punktą aiškino apelianto nenaudai ir tenkino ieškovės reikalavimus. Apeliacinio skundo apgrumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti asakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteisiamos 121,59 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (j. a. k. 40103840140), veikiančio per filialą Lietuvoje (j. a. k. 300665654), į valstybės biudžetą 121,59 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rūta BurdulienėNeringa ŠvedienėJadvyga Mardosevič