Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N. (A. N.), A. L., V. Š., I. Z., G. K., UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ ieškinį atsakovams J. A., A. A., S. Č. bei V. Č., bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po pastatų registracijos Nekilnojamojo turto registre atsakovai juos perstatė ir ūkinius pastatus perstatė į gyvenamąjį namą pakeitė pastatų matmenis, pastatė priestatus. Šias aplinkybes grindžia nuotraukomis. 2011-07-27 ir 2011-10-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastato (duomenys neskelbtini) aukštis H1=5,50 m; H2=2,53 m, stogas šlaitinis, vieno šlaito; ūkinio pastato 13I/1b aukštis H4=7,50 m, H5=5,69 m. Pastatų priestatų projektinės dokumentacijos nėra, statybos leidimai nepateikti. Pagal šiuos duomenis daro išvadą, kad statinio aukštis viršija statybos leidime ir projektinėje pastato dokumentacijoje leistą aukštį, pastato plotas, neįskaičiuojant priestatų, 139,12 kv. m (abiejų pastatų bendras ilgis 5,90+8,90=14,80 m., plotis - 9,40 m.; 14,80X9,40=139,12 kv. m), o su priestatais - 154,07 kv.m. NTR bendras abiejų ūkio pastatų plotas -143 kv. m. Iš pridedamo statinių išdėstymo plano matyti, kad po statybos užbaigimo ir akto surašymo NTR buvo užregistruoti du statiniai, kurių vieno aukštis 3,92 m. ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 6,59 m. ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytos aplinkybės įrodo, kad po statinių pripažinimo tinkamais naudotis akto surašymo, neturėdami sklypo bendraturčių sutikimo, statinio projekto ir įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento, atsakovai neteisėtai perstatė ūkio pastatus (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisdami jų paskirtį iš ūkinės į gyvenamąją, neturėdami projekto ir statybos leidimo pristatė minėtų statinių priestatus, kurie NTR neregistruoti, padidino pastatų aukštį ir tuo pažeidė statybos teisnius santykius reglamentuojančius norminius aktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (žr. LAT 2010-07-02 nutartis c/b Nr. 3K-7-230/2010) konstatavusi būtinumą suvienodinti kasacinio teismo praktiką išaiškino, kad tuo atveju, kai statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, tačiau nereikia įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Teigia, kad ginčo statiniai perstatyti pažeidžiant Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. ir 23 str. 6 d. 2 p. nuostatas - neturint sklypo bendraturčių sutikimo gyvenamojo namo statybai bei ūkinių pastatų perstatymui bei jų paskirties pakeitimui. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 3 p, nustato, kad teismas savavališkos statybos atveju įpareigoja išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, įpareigoja sutvarkyti statybvietę. Nurodė, jog kreipiasi į teismą, kadangi statybos inspekcija nevykdo savo tiesioginių pareigų ir matydama savavališko statinio perstatymo bei jo paskirties pakeitimo faktą nesiima jokių veiksmų (1 t., b.l. 1-3).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p. ir statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 2 p., statinių naudojimo priežiūrą nuo naujo statinio statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos iki statinio naudojimo pabaigos arba iki statinio griovimo darbų pradžios, atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūros vykdytojas, nustatęs, kad statinyje vykdomi statybos darbai be statybą leidžiančių dokumentų, praneša Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Daro išvadą, kad būtent įstatymu įgaliotoms valstybinėms institucijoms suteikta kompetencija spręsti su statybos teisės aktų pažeidimais susijusius klausimus, surašyti savavališkos statybos aktą bei priimti sprendimus dėl savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimo, kreiptis į teismą ir kt. (Statybos įstatymo 28 str., Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827). Kitiems asmenims teisė kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo numatyta tik tada, jeigu dėl savavališkos statybos yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai (Statybos įstatymo 28 str. 6 d.). Ieškinį prašo atmesti kaip pareikštą netinkamų ieškovų. Be to, nurodo, kad ginčo ūkio pastatai pripažinti tinkamais naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-09-06 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Po minėtų statinių įregistravimo jokie rekonstrukcijos statybos darbai minėtuose objektuose nebuvo atliekami. Statinių griovimas ar jų dalies išardymas tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje pripažįstamas kraštutine priemone, taikoma tik tada, jeigu nėra galimybės taikyti jokių kitų teisės aktuose reglamentuotų priemonių. Pažymi, jog ginčo statinių statyba ir rekonstravimo darbai yra galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ir detalųjį planus), neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos ar saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, taip pat nesukelia žalingų padarinių aplinkai ar visuomenės interesams.

Prašo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų visas atsakovų J. A. ir A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2011-10-05 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad J. A. teigimu minėtas priestatas rekonstruotas 2006-2007 m. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Statinių naudojimo priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo apžiūrėti statinį vietoje ir apžiūrėjus statinį, nustatyti, ar statinys naudojamas pagal paskirtį, taip pat ar nevykdomi statinyje statybos darbai be statybą leidžiančių dokumentų, jei juos turėti privaloma. Nustačius, kad statinyje vykdomi statybos darbai be statybą leidžiančių dokumentų, turi pranešti Inspekcijai. Prašo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas A.S. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog pradžioje atsakovai pastatė statinius pagal leidimą, vėliau ėmė pertvarkyti į gyvenamąjį namą, pakeitė aukščius, plotus; name gyvena žmonės. Aukštis buvo padidintas laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. Pažymėjo, jog bendraturčiai sutikimą davė tik ūkiniams statiniams. Prašo, kad statinys atitiktų leidime nurodytus matmenis, plotą. Nurodė, kad yra ribojama bendraturčių laisvė atsidalinti, statyti ir pan. 2013-04-03 sutartis atgal negalioja; teigia, jog bus problemų rengiant detalųjį planą, atstumai, ribos neatitiks. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas paprašė pašalinti trečiuosius asmenis iš proceso dalyvių,nes jiems sprendimasnesukels tesių ir pareigų.Atsakovų atstovė sutiko.Teismas patemkinoprašymą(b.l.22,2 tomas).

Ieškinys netenkinamas.

Byloje vyksta ginčas dėl bedraturčių reikalavimo pašalinti statybos padarinius atsakovams,kurie galimai ateityje suvaržys jų galimybę pasinaudoti savo nuosavybės teisėmis. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie tarpusavyje turi įvairių teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu (pirmenybės teisė pirkti vienas kito dalį, teisė proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, išsaugoti ir kt.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Byloje egzistuoja situacija, kad žemės sklypo savininkai yra 22 fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).Bylą nagrinėjant teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą sprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. AT apibendrindamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje.Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis); 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.); 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).Neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes reglamentuoja CK 4.103 straipsnis ir teisės į žemės sklypą praradimą pasekmes reglamentuoja CK 4.105 straipsnis, t.y. specialiosios teisės normos. Todėl teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą ir restituciją, negali pakeisti ir negali būti taikomos vietoje nurodytų specialiųjų teisės normų. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 str. 2 d.). Teismas sprendimu gali tik statytoją įpareigoti per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį, įpareigoti per nustatytą terminą statinį nugriauti ir, jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo reikalavimo nugriauti statinį, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis (CK 4.103 str.).Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis numato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymą ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus. Reglamento 34 punkte numatyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre.Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyti pagrindai kada nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į turtą. Šio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į turtą, kai dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. Pagal Nekilnojamojo retro registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Sisteminis šių teisės normų vertinimas suponuoja išvadą, kad daiktinės teisės į statinį gali būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre, jei pateikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio forma atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. Nutartis administracinėje byloje Nr.A248-626/2008.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys, t.y. ieškovai J. Ž., D. Ž., V. S., V. L., A. N., A. L., V. Š., I. Z., UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ bei atsakovai J. A., A. A., S. Č. bei V. Č. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (kiti savininkai - V. A., L. M., L. L., N. B., E. T., G. T., A. K., V. B., A. B., A. B.) (1 t., b.l. 12-22, 124-133).

Šiame sklype įregistruoti ginčo statiniai – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) dalys nuosavybės teise 2010-07-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso atsakovams V. Č. ir S. Č. bei (duomenys neskelbtini) dalys – atsakovams J. A. ir A. A.; pastariesiems nuosavybės teise priklauso ir kitas ginčo statinys – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) (abiejų statinių įregistravimo pagrindas – 2007-09-06 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame 2008-01-08 parengtame plane pažymėta, jog statinio (duomenys neskelbtini) aukštis – H=3,92, o statinio 13I1/b – H=6,59 (b.l. 22).

Iš pateikto V. Č. išduoto įgaliojimo matyti, kad ji įgaliojo savo sūnų M. Č. pirkti jos vardu nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, atstovauti jai reikaluose, susijusiuose su nupirktu turtu, tvarkyti ir valdyti jai aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą, sudaryti ir pasirašyti rangos, paslaugų sutartis bei atlikti visus kitus veiksmus savo nuožiūra ir kt. (1 t., b.l. 102-104).

2010-07-07 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi A. A. ir J. A. pardavė, o V. Č. (atstovaujama M. Č.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu S. Č. nupirko (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį bei (duomenys neskelbtini) dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 105-112). Sutarties 7 punkte šalys nustatė bendrai naudojamo pastato - ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), kurio dalis perkama, naudojimosi tvarką, kuri yra privaloma pirkėjai ir jos teisių perėmėjams. Numatyta, kad pardavėjų parduodama pastato - ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) dalis sudaro 38.62 kv. m. bendrojo ploto; pirkėjai atitenka, ir ji naudosis perkamomis ūkinio pastato patalpomis, esančiomis ūkiniame pastate, pastato kadastrinės apskaitos byloje pažymėtomis indeksais ir šifrais: 1-1 (9,79 kv. m ploto); 2 (2,20 kv. m), bei 1-3 (15,72 kv, m), bei patalpa, esančia šio pastato pastogėje, pastato kadastrinės apskaitos byloje pažymėta indeksais ir šifrais 1-6 (10,91 kv. m ploto).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-07-27 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog išmatuoti sublokuoti ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių gabaritai apie 15,0 m x 13,40 m (leidimas ir projektas patikrinimo metu nepateiktas); 6 punkte nurodyta, jog ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) aukštis H1=5,50 m; H2=2,53 m, stogas šlaitinis (vieno šlaito); ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) aukštis H4=7,50 m, H5=5,69 m.(vienšlaitis stogas); šie duomenys pažymėti situacijos plane (1 t., b.l. 23-28).

2011-10-05 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pamatuotas priestatas prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių matmenys pateikti situacijos plane, taip pat nurodyta, jog praėjimo iš priestato į pastatus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra; J. A. teigimu šis priestatas pastatytas 2006-2007 m. (b.l. 29-31).

Ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuota statinio (duomenys neskelbtini) būklė 2007-07-18; 2007-09-14, 2008-07-18; 2011-04-15; 2011-06-08 ir statinio (duomenys neskelbtini) būklė 2006-09-09, 2011-04-15; 2011-04-15 bei 2011-06-08 (b.l. 32-34).

2007-07-18 darytoje nuotraukoje ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), yra be langų, yra vieni pakeliami garažo vartai bei vienerios medinės ūkio pastato durys; 2007-09-04 nuotraukoje užfiksuota, jog medinių durų vietoje yra įstatytas langas (civilinė byla Nr. 2-385-626/2009, b.l. 48, 51).

Prie 2008-03-06 antstolio D. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ūkio pastatas įrengtas kaip gyvenamasis namas (civilinė byla Nr. 2-385-626/2009, b.l. 144-147) .

Atsakovai J. A. ir A. A. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2011-07-29 rašytame paaiškinime nurodė, kad jie pagal 2005-06-20 pirkimo-pardavimo sutartį išpirko iš valstybės (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 743 dalis yra bendra. Pažymėjo, kad minėtame sklype naudojimosi tvarka nėra nustatyta. 2006 m. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl leidimo statyti du ūkinius pastatus, tris sandėliukus ir pirtį; gavus visus leidimus bei tuo metu esančius sklypo bendraturčių sutikimus buvo statomi pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prijungti prie pastato (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo nuo 1975 metų, buvo rekonstruotas ir pagerinta pastato būklė, kadangi jo būklė buvo kritinė. 2007-09-06 buvo gautas statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „Pripažinimo tinkamu naudoti aktas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2007 metais buvo kreiptasi dėl rekonstruoto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos į Vilniaus m. teritorijų planavimo skyrių, kur žodžiu buvo paaiškinta, kad pastatas stovi nuo 1975 metų yra registruotas kaip (duomenys neskelbtini), jam papildomų komisijos išvadų nereikia ir registruoti nereikia, galima kreiptis į (duomenys neskelbtini) seniūniją, dėl pažymos išdavimo, kad statinys yra nuo 1975 m. ir registruoti savo vardu. Iki šiol į seniūniją nesikreipė (1 t., b.l. 138).

2011-10-28 rašytame paaiškinime J. A. ir A. A. pažymėjo, kad ūkio pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gabaritiniai matmenys po registravimo nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. nebuvo pakeisti ir jokie statybos bei rekonstrukcijos darbai nebuvo vykdomi (1 t., b.l. 139).

Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-385-626/2009 medžiagos, tuometiniai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai S. B., V. S., A. L., G. K., I. Z., A. K., bei J. Ž. 2006-01-12 bei 2013-01-13 notariškai patvirtino sutikimus, kad J. A. ir A. A. vykdytų dviejų ūkio pastatų, trijų sandėlių ir vienos pirties statybas jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje; ir kad pastatytus statinius VĮ Registrų centre įteisintų savo vardu (civilinė byla Nr. 2-385-626/2009, b.l. 105-108).

Minėtų dviejų ūkio pastatų, trijų sandėlių ir pirties projekto aiškinamajame rašte taipogi nurodyta, kad nauji statiniai projektuojami A.ir J. A. pagal pasidalinimą priskirtoje sklypo dalyje gavus visų likusių sklypo bendrasavininkų notariškai patvirtintus sutikimus(civilinė byla Nr. 2-385-626/2009, b.l. 120). Teismui pateikta ir minėto projekto ištrauka – projektavimo įmonės „M. A.“ 2007 m. parengtas statinių planas (civilinė byla Nr. 2-385-626/2009, b.l. 122-124).

2006-05-30 atsakovams buvo išduotos specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. (duomenys neskelbtini) (c/b Nr. 2-385-626/2009 b. 1. 101, 103). Sąvade buvo numatytas statinių aukštis - vieno aukšto iki 4,5 m nedidinant esamo užstatymo ploto. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisija 2007-03-22 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir rekomendavo išduoti statybos leidimą (b.l. 98). 2007-05-04 buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų ūkio pastatų, trijų sandėlių ir pirties statybai (c/b Nr. 2-385-626/2009, b. 1. 97), kuriame nurodyta, kad bendras statybos plotas - 107,50 kv.m, tūris - 572 kv. m, statinio aukštis - 5,45 m, statybos adresas (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-09-06 surašė Pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (c/b Nr. 2-385-626/2009 b. 1. 94), kuriame nurodyta, kad statinio statybos būklė atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“, V. Č., S. Č., kuriems atstovauja M. Č., D. Ž., J. Ž., J. A. A. A., V. B., N. B., A. B., A. B., E. T., G. T., A. L., A. N., V. S., V. A., L. M., V. L., L. L., V. Š., A. K. bei I. Z. 2013-04-03 susitarimu nustatė žemės naudojimosi žemės sklypu dalis ir tvarką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką (1 t., b.l. 159-179). Susitarimo 4.13 punkte numatyta, jog bendrasavininkas, planuodamas statybos darbus, kurie realiai ir iš esmės gali apriboti arba turėti bet kokios esminės neigiamos įtakos kito bendrasavininko teisėms naudotis bendrasavininkui priskirta Daikto dalimi, privalo tokius darbus suderinti su kitu bendrasavininku, kurio atsisakymas suderinti atitinkamus darbus privalo būti motyvuotas. Visais kitais atvejais kiekvienas bendrasavininkas turi teisę be atskiro kito bendrasavininko sutikimo jam priklausančioje Daikto dalyje projektuoti, statyti (įskaitant, bet neapsiribojant, naujai statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti) esamus ir/ar būsimus statinius teisės aktų nustatyta tvarka, registruoti atitinkamus statinius (jų dalis) viešuose registruose ir kitose įstaigose, organizacijose ar institucijose kaip priklausančius jai (ir/arba jos sutuoktiniui) nuosavybės teise (tiek bendrosios, tiek asmeninės). Šiuo punktu yra aiškiai susitariama, kad kitas bendrasavininkas neįgauna jokių teisių į bendrasavininkui priklausantį turtą, esantį ir/ar kuris bus sukurtas bendrasavininkui priklausančioje Daikto dalyje. 4.14 punkte susitarimo šalys išreiškė savo sutikimą, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra jam priklausančioje žemės sklypo dalyje statyti statinius, įrenginius bei nuosavybės teises į šiuos objektus įregistruoti savo vardu, tiesti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklus, įsirengti vandens gręžinius, tiesti kabelius, elektros tinklus/linijas. Minėtą susitarimą patvirtino Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) ojo notaro biuro notarė J. D.. Prie susitarimo pridėta Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema(b.l.178), kurioje pasirašė visi susitarimą pasirašę asmenys.Taigi ginčo šalys susitarimu išsprendė teismo nurodytas aukščiau naudojimosi bendraisiais daiktais kriterijus ir taisykles,kurios šiuo atveju neprieštarauja įstatymams.

Kreipimasis į teismą dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo 2012-06-20 teismo nuomone dar nereiškė, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl ginčo naudojimosi tvarkos prasme. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ( CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Ginčo esmė yra ta, kad bylos ieškovai reikalauja pašalinti jų nuomone neteisėtas atsakovų statybas,nes kaip monėta,ateityje tai gal būt turės jiems neigiamų pasekmių.Teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį,neformalų bylos išsprendimo būdą. 2013-04-03 naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Teismas byloje mato,kad tarp ginčo šalių ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, jos ne kartą bylinėjosi. Tai reiškia,kad 2013-04-03 visi bendrasavininkai išsprendė taikiai klausimus dėl esamo turto įregistravimo tvarkos nuo pasirašymo momento(b.l.175-177).Todėl ieškovų pateikti įrodymai ir jų analizė pagal pateikto ieškinio reikalavimus,atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo prasmę jo nagrinėjimo dieną netenka prasmės,nes ginčo pastatų teisinė registracija nėra paneigta ir esama situacija nesuponuoja ieškovams tokių teisinių pasekmių,kad savo naudojamuose sklypuose atsakovų statiniai,kokie jie bebūtų šiai dienai pažeidžia jų interesus ir ateityje ieškovai negalės įgyvendinti savo teisių dėl atsakovų esamų statinių.Priešingai,konstatuotina,kad 2013-04-03 bendraturčiai savo susitarimu išsprendė galimus ginčus į ateitį,t.y. šiai dienai.Ieškinio tenkinimas dėl formalių reikalavimų 2012-06-20 dienai prieštarautų teisingumo,protingumo ir sąžiningumo principams,bei paneigtų galiojančios sutarties turinį ir jos prasmę šiai dienai.2013-10-24 Vilniaus apygardos teismas byloje Nr.2A-1692-661/2013 priėmė nutartį palikti bylą nenagrinėtą net tuo atveju,kai savavališkų statybų fakto atsakovas iš esmės neginčijo,jos buvo atliktos valstybinėje žemėje be jokių leidimų ir neesant jokios teisinės registracijos,tačiau atsakovas galėjo formaliai kreiptis dėl savavališkų statybų įteisinimo,t.y. pasinaudoti ikiteismine savavališkų statybų įteisinimo tvarka.Esant aukščiau nurodytai ginčo situacijai ir esant tokiai teismų praktikai, teismas nemato pagrindo tenkinti ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2001-09-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001 yra pasisakęs, kad protingumo principas reiškia, kad „kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis bei interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. <...> Asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius."Taigi,teismo nuomone ieškovai galėjo įvertinti ieškinio pagrįstumą po 2013-04-03 susitarimo tarp bendraturčių,kurie yra ginčo šalys,tačiau ir formaliai,ir neformaliai ginčijo sudarytą sutartį dėl iki jos buvusių faktinių aplinkybių.Todėl ieškinį nepatenkinus,atsakovams A. iš ieškovų priteistinos solidariai bylinėjimosi išlaidos advokatui (b.l.10-20,2 tomas)-viso 1750 Lt(CPK 88,93str.) ir iš ieškovų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą-viso134,83 Lt(CPK 96str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį netenkinti.

Priteisti iš ieškovų J. Ž.(a.k(duomenys neskelbtini) D. Ž.(a.k. (duomenys neskelbtini) V. S.(a.k(duomenys neskelbtini) V. L.(a.k(duomenys neskelbtini) A. N. (A. N.)(a.k(duomenys neskelbtini) A. L.(a.k(duomenys neskelbtini) V. Š.(a.k. (duomenys neskelbtini) I. Z.(a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“(į.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai priteisti atsakovams J. A.(a.k(duomenys neskelbtini) ir A. A.(a.k(duomenys neskelbtini) 1750 Lt(vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ir taip pat iš ieškovų solidariai 134,83 Lt(vieną šintą trisdešimt keturis litus 83 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.