- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1480-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02132-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., R. J. R., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., R. J. R., Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarei R. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas K. R. su pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė, kad yra suinteresuoto asmens L. R. brolis, suinteresuoto asmens R. J. R. sūnus bei 2009 m. rugpjūčio 9 d. mirusio tėvo Č. R. sūnus. Mirus tėvui, pareiškėjas kartu su suinteresuotu asmeniu L. R. deklaruodami lygiateisiškumą 2009-11-16 sudarė susitarimą, kuriame numatė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris liko po jų tėvo mirties, turi būti padalintas lygiomis dalimis. Iki ir po tėvo mirties jam buvo žinoma apie paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2009-12-03 L. R., kurio pagrindu L. R. įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ¼ dalį 0,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; apie 2009-10-12 dovanojimo sutartį, kuria R. J. R., padovanojo suinteresuotam asmeniui L. R. ¼ dalį minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; apie 2009-02-25 dovanojimo sutartį, kuria R. J. R. ir Č. R. padovanojo pareiškėjui ½ dalį 0,0830 ha žemės sklypo, du pastatus - sandėlius, pastatą - kiemo rūsį, pastatą - garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 53.81 kv.m. (dalį) gyvenamojo namo. Pareiškimo pateikimo teismui metu jis ir suinteresuotas asmuo L. R. asmenine nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį minėto žemės sklypo bei tam tikras dalis gyvenamojo pastato. Nurodė, kad iš karto po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes faktiškai priėmė valdyti didžiąją dalį jam žinomo tėvo turėto turto. Tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties gyveno ir tebegyvena tame pačiame gyvenamajame name, naudojasi paminėtais sandėliais, kiemo rūsiu, garažu, kiemo statiniais bei visais minėtuose statiniuose esančiais daiktais, prižiūri visą žemės sklypą, jį reguliariai šienauja, naudojasi ir prižiūri kelią, nuima sode derlių, prižiūri vaismedžius. Nurodė, kad iš karto po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti kitą jam žinomą tėvo kilnojamąjį turtą: raudoną senovinį šeimos nuotraukų albumą, senovinę Jėzaus Kristaus reprodukciją, sandėliukuose liko kastuvai, pjūklai, prietaisai (šlifavimo mašina ir t.t.), šiferis, kurį iš karto, nepraėjus trim mėnesiam po tėvo mirties, panaudojo uždengti sandėliukus ir garažą, grindų plytelės, kurias po tėvo mirties paklojo prie gyvenamojo namo. Iš karto po tėvo mirties jis faktiškai pradėjo valdyti tėvui priklausiusį 2009-01-13 paprastąjį vekselį, dėl jo kreipėsi į skolininką su pretenzija. Nurodo, kad tvarkant tėvo paliktą turtą iškilo įvairių situacijų, kurios rodo, kad, neturėdamas oficialaus paveldėjimo teisės liudijimo, jis negali visa apimtimi įgyvendinti ir ginti savo, kaip vieno iš tėvo palikimo paveldėtojų, teises. Pažymi, kad Vilniaus miesto 8-me notarų biure jam buvo paaiškinta, kad yra praleidęs terminą paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Dėl šios priežasties jis neturi galimybės kitu būdu gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarė prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis į notarą dėl palikimo priėmimo iš karto po tėvo mirties nesikreipė, raštu ar kokiu nors kitu būdu, neišreiškė valios, jog atsisako tėvo palikimo, kad iš notaro negavo kvietimo atvykti į notarų biurą, kad nėra kaip nors pareiškęs notarui, kad atsisako priimti palikimą, nes 2009-11-10 pareiškėjui registruotu paštu su įteikimu buvo siųstas pranešimas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Vilniaus miesto 8 notarų biure yra vedama paveldėjimo byla po jo tėvo mirties. Pareiškėjas 2009-11-20 atvykęs į Vilniaus miesto 8 notarų biurą, atsisakė pasirašyti parengtą pareiškimą dėl jam priklausančios palikimo, atsiradusio po tėvo mirties pagal testamentą, dalies atsisakymo. Pareiškėjas notarei nurodė, kad jis palikimo priimti nenori, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pasirašyti taip pat nenori. Todėl pareiškėjo veiksmai: sąmoningas atsisakymas rašytine forma ir savo parašu patvirtinti palikimo atsisakymo faktą; sąmoningas ir tyčinis dokumentų, siunčiamų iš notarų biuro, nepriėmimas; pareiškime dėl juridinio fakto pateiktos melagingos aplinkybės, susijusios su paveldėjimo bylos vedimu, traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise, todėl teismas turi atsisakyti ją ginti. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę ne kartą lankantis notarų biure priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tuo tarpu pareiškėjo nenoras juridiškai tokius veiksmus įforminti akivaizdžiai liudija apie jo nesąžiningumą. Taip pat pažymėjo, kad 2009-11-20 pareiškėjas, atvykęs į notarų biurą, pareiškė, kad palikimo atsisako, bet atsisakė savo valią išreikšti juridine forma, ir tuo metu apie palikimo, po jo tėvo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nė neužsiminė, nors tokią galimybę turėjo. Dėl to abejotina, ar pareiškėjas iš tikrųjų priėmė palikimą atsiradusį po jo tėvo, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė, suinteresuoto asmens L. R. palikimo dalis padidėjo ta dalimi, kuri 2008-12-13 tėvo testamentu buvo paskirta pareiškėjui. Tuo pagrindu 2009-12-03 suinteresuotam asmeniui L. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
Suinteresuotas asmuo L. R. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tėvas sunkiai sirgo, todėl dar iki tėvo mirties su broliu, tėvu ir motina susitarė, kad visą tėvo palikimą pasidalins per pusę lygiomis dalimis. Šeimoje buvo sutarta, kad pareiškėjui pusė tėvui priklausančio turto atiteks dar iki tėvo mirties, todėl 2009-02-25 dovanojimo sutartimi jam buvo padovanota pusė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pusė žemės sklypo tuo pačiu adresu. Suinteresuotam asmeniui L. R. dalis tėvo turto turėjo atitekti po tėvo mirties. Todėl tėvas kaip buvo iš anksto sutarę, parašė jam 2009-02-25 testamentą, pagal kurį jam turėjo atitekti po tėvo mirties kita pusė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir kita pusė žemės sklypo. Pareiškėjui buvo žinomas susitarimas ir testamento turinys, tai yra, koks konkrečiai tėvo turtas atiteks suinteresuotam asmeniui po tėvo mirties. Mirus tėvui jis kartu su broliu buvo nuvykę į Vilniaus miesto 8 notarų biurą pas notarę R. Š., kuri abiems paaiškino, kokius dokumentus reikia pristatyti norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir per kokį terminą tai būtina padaryti. Dalyvaujant broliui, jie su notare aptarė paveldėjimo pagal testamentą klausimus. Todėl brolis žinojo kaip ir kokiais terminais būtina kreiptis į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Tačiau jis nustatytais terminais nesikreipė į notarę dėl tėvo palikimo priėmimo, todėl dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik suinteresuotas asmuo, po ko jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Faktas, kad brolis gyveno ir gyvena name ir žemės sklype, kur gyveno jų tėvas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis faktiškai pradėjo valdyti tėvo palikimą po jo mirties, kadangi pusė namo ir pusė žemės sklypo jam atiteko iki tėvo mirties dovanojimo sutartimi. Sandėliuke esantys kastuvai, pjūklai, prietaisai, šiferis buvo skirti visam sklypui ir namui aptarnauti, todėl jais tiek iki tėvo mirties, tiek po to naudojosi ir suinteresuotas asmuo, ir motina bendrai, nes šie daiktai nebuvo tik tėvo nuosavybė.
Suinteresuotas asmuo Regina J. R. nurodo, kad pareiškėjas turi būti paveldėtoju, taip pat kaip ir kitas sūnus. Abudu sūnūs norėjo viską turėti po tėvo mirties. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis buvo turtingas, turto yra Baltarusijoje, Lenkijoje, už Trakų. Po sutuoktinio mirties pasiliko šuo, kurį po sutuoktino mirties priėmė pareiškėjas. Be šuns po sutuoktinio mirties pasiliko knygos. Nurodo, kad nesupranta, kodėl vyresnysis sūnus nenori, kad jaunesniajam irgi atitektų palikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per trijų mėnesių terminą neatliko aktyvių veiksmų, kurie akivaizdžiai rodytų, jog jis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti tėvo turto savininku. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas faktiškai būtų valdęs turtą, kuris įeina į palikimo sudėtį (CPK 178 str.). Pastatai: 2 sandėliai, kiemo rūsys, garažas ir kiti kiemo statiniai nuo 2009-02-25 nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad po tėvo mirties apdengęs šiferiu sandėlių ir garažo stogus faktinių valdymu priėmė palikimą. Kaip ir nepagrįsti argumentai, kad palikimo priėmimas pasireiškė daiktų, buvusių sandėliuose naudojimu, nes dar iki tėvo mirties jis buvo įgijęs nuosavybės teisę į sandėlius bei garažą ir šie daiktai neįėjo į palikimo sudėtį. Be to, pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi 2011-04-22, tai yra praėjus beveik dvejiems metams po tėvo mirties. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ilgą laiką nebuvo suinteresuotas po tėvo mirties likusiu turtu, ir paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodo, kad pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl, kad iš karto po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai priėmė valdyti didžiąją dalį žinomo tėvo turėto turto, visu pirma nekilnojamojo turto dalis. Tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties, pareiškėjas iki šiol gyvena gyvenamajame name bei naudojasi minėtais sandėliais, kiemo rūsiu, garažu, kiemo statiniais bei visais minėtuose statiniuose esančiais daiktais. Tačiau vėliau, tvarkant tėvo paliktą turtą, iškilo įvairių situacijų, pavyzdžiui buvo rastas pareiškėjo tėvui išduotas vekselis; kreipiantis į vekselį išrašiusį asmenį L. N., tačiau jis atsisakė grąžinti pinigus. Pareiškėjas priėmė prižiūrėti mirusio tėvo šunį, nes daugiau niekas šiuo šuniu nesirūpino. Taip pat buvo atrasti senoviniai dokumentai apie tai, kad pareiškėjo tėvas ir/ar senelis turėjo žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje ir t.t. Todėl šie iškilę faktai, ypač dėl vekselio, pareiškėjui davė suprasti, kad neturėdamas oficialaus paveldėjimo teisės liudijimo arba kitaip tariant - oficialaus paveldėtojo statuso, pareiškėjas negali visa apimtimi įgyvendinti ir ginti savo, kaip vieno iš tėvo palikimo paveldėtojų, teisių, pavyzdžiui, atgauti tėvo paskolintų pinigų; taip pat ateityje gali kilti keblumų atstatant nuosavybę Baltarusijoje, jei būtų Baltarusijoje priimti atitinkami įstatymai ir t.t. 2011-12-19 d. įvyko paskutinis teismo posėdis, kuriame buvo išsakytos baigiamosios kalbos, replikos, naujų liudytojų apklausiama nebuvo. Po šio posėdžio tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, Č. R., palikimo paveldėtojų, įvyko derybos, buvo pasirašyta taikos sutartis. Tačiau nepaisant visų šių išvardintų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliaciniu skundu. Vilniaus apygardos teismas skundą tenkino ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikino, tačiau bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nurodydamas, kad sprendimas naikintinas visų pirma dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į šalių valią sudaryti taikos sutartį. Atitinkamai, pirmosios instancijos teisme buvo užvesta nauja civilinė byla. Naujai paskirtas teisėjas E. J. nustatė terminą, per kurį teismui turėjo būti pateikta nauja (pataisyta) taikos sutartis. Pataisytos taikos sutarties projektą pareiškėjo atstovas persiuntė teisėjui elektroniniu paštu. Tačiau suinteresuotam asmeniui, L. R., išvykus į užsienį (jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju), iki paskirtos teismo posėdžio datos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl „pataisyta“ taikos sutartis teismo posėdyje negalėjo būti tvirtinama. Nurodo, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra sutampantys, nuoseklūs ir neprieštaraujantys byloje surinktiems kitiems įrodymams, todėl neabejotinai patvirtino, kad K. R. per tris mėnesius nuo tėvo mirties pradėjo, be kita ko, valdyti a) vekselį, b) šunį ir c) kitą tėvo kilnojamąjį turtą. Todėl teismo "tiesiog nenoras" vadovautis į bylą pateiktais įrodymais, pažeidžia žmogaus teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, garantuojamą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje, nes teismas be jokio teisinio pagrindo atsisako vadovautis įrodymais, kad savo pasekmėmis iš esmės reiškia, kad teismas be jokio pagrindo atsisakė priimti jam pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo K. R. pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2013-11-15 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė, tačiau išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 5.51 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, juridinę reikšmę turinčio fakto, kad paveldėtojas palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo susiklosčiusią praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas, bei kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl toks teismo sprendimas dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų naikintinas CPK 330 str. pagrindu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad mirus tėvui, apeliantas kartu su suinteresuotu asmeniu L. R. deklaruodami lygiateisiškumą 2009-11-16 sudarė susitarimą, kuriame numatė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris liko po jų tėvo mirties, turi būti padalintas lygiomis dalimis. Iki ir po tėvo mirties jam buvo žinoma apie paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2009-12-03 L. R., kurio pagrindu L. R. įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei ¼ dalį 0,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; apie 2009-10-12 dovanojimo sutartį, kuria R. J. R., padovanojo suinteresuotam asmeniui L. R. ¼ dalį minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; apie 2009-02-25 dovanojimo sutartį, kuria R. J. R. ir Č. R. padovanojo pareiškėjui ½ dalį 0,0830 ha žemės sklypo, du pastatus - sandėlius, pastatą - kiemo rūsį, pastatą - garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 53.81 kv.m. (dalį) gyvenamojo namo. Pareiškimo pateikimo teismui metu apeliantas ir suinteresuotas asmuo L. R. asmenine nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį minėto žemės sklypo bei tam tikras dalis gyvenamojo pastato. Apeliantas nurodė, kad iš karto po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes faktiškai priėmė valdyti didžiąją dalį jam žinomo tėvo turėto turto.
Ginčas byloje yra kilęs dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime teigiama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog jis po tėvo mirties rūpinosi paveldėtu turtu. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas per trijų mėnesių terminą neatliko aktyvių veiksmų, kurie akivaizdžiai rodytų, jog jis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti tėvo turto savininku. Apeliacinės instancijos nesutinka su šia pirmos instancijos teismo padaryta išvada, nes byloje yra neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo mirties pradėjo valdyti didžiąją turto dalį. Tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties gyveno tame pačiame name, naudojasi sandėliais, rūsiu ir juose esančiais daiktais. Taip pat rūpinosi tėvo šunimi. Tačiau pirmos instancijos teismas nurodė, kad nepateikta neginčijamų įrodymų, kad šuo priklausė būtent mirusiam Č. R., todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo padaryta išvada, nes bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai M. B., J. T., J. S. ir suinteresuotas asmuo R.J. R. patvirtino, kad šuo priklausė mirusiajam Č. R., o po tėvo mirties šį šunį prižiūrėjo apeliantas. Nesutiktina ir su pirmos instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, jog Č. R. išrašytą paprastąjį vekselį pareiškėjas pradėjo valdyti po tėvo mirties. Pirmos instancijos teismas nesirėmė pareiškėjo pateiktais į bylą įrodymais, paprastuoju vekseliu ir skolininko L. N. 2009-11-03 atsakymu į pareiškėjo siųstą 2009-09-17 pretenziją dėl 550 lt grąžinimo pagal paprastąjį vekselį, konstatuodamas kad nėra aišku, kada šie raštai buvo surašyti ir teismui kilo abejonių ar L. N. pats surašė 2009 m. lapkričio 3 d. atsakymą. Tačiau šias teismo padarytas išvadas paneigia paties liudytojo L. N. 2011-11-07 teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad pinigus iš mirusiojo Č. R. skolinosi ir jų nėra grąžinęs iki šiol. Taip pat nepaneigė ir fakto, kad vekselyje ir atsakyme į 2009-09-17 pareiškėjo pretenziją esantys parašai yra L. N.. Taigi reikalavimas iš skolininko sumokėti skolą, parodo kad apeliantas su vekseliu elgėsi kaip šio dokumento savininkas.
Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti apelianto pareiškimą, taip pat nurodė, kad mirusiojo Č. R. įpėdiniams buvo žinoma apie atsiradusį palikimą ir tai, jog turi atvykti į notarų biurą tam, kad išreikštų savo valią dėl palikimo tačiau nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad apeliantui nuvykus pas notarę buvo kalbama tik apie palikimo atsisakymą, bet ne jo priėmimą. O faktas, kad apeliantas pas notarę nepasirašė palikimo atsisakymo, tik įrodo, kad apeliantas neturėjo ketinimų palikimo atsisakyti, o pagrįstai tikėjo, kad faktiškai priėmė valdyti didžiąją dalį tėvo turto. Pažymėtina, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas ir kiti paveldėtojai suinteresuoti asmenys buvo sudarę taikos sutartį, kuria suinteresuoti asmenys L. R. ir R. J. R. pripažino juridinę reikšmę turintį faktą, kad apeliantas K. R. priėmė savo tėvo, Č. R., palikimą ir per trijų mėnesių laikotarpį pradėjo valdyti, naudotis ir prižiūrėti įvairius mirusiojo tėvo daiktus ir faktiškai priėmė palikimą. Taigi nors bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teismas ir nepatvirtino šios taikos sutarties, konstatuodamas, kad teisė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą įstatymu suteikta yra tik teismui, tačiau tai nepaneigia fakto, kad suinteresuoti asmenys pripažino aplinkybę, kad apeliantas faktiškai priėmė palikimą ir valdė bei naudojosi tėvo daiktais.
Taigi, pirmos instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi atsižvelgti į jų visumą, ar pareiškėjo įrodymai (jo paaiškinimai apie faktinį palikėjo turto valdymą, rūpinantis jo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos – bylos dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Šie argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, ir taip pažeidė CPK 185 straipsnį, o dėl šių priežasčių yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-330 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R. (a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo Č. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. rugpjūčio 9 d., mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.