Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-04-04 nutarties, kuria atmestas G. M. atstovo advokato Ato Molio patikslintas skundas dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (Departamento) 2015-06-09 atsakymo Nr. (TBRS)-D2-1022 panaikinimo ir administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. 2p AM 081375 ir Nr. A2.3-95-540/2014 atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

G. M. atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinama, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo institutas pagal paskirtį ir tikslus yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (pvz. tikslu pašalinti akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylos sprendimo metu), griežtai laikantis ATPK nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimo bylų atnaujinimą reglamentuoja ATPK 302¹² str.–302²² str.

Iš atskirojo skundo matyti, kad nagrinėjamu atveju procesą administracinėse bylose Nr. 2p AM 081375 ir Nr. A2.3.-95-540/2014 prašoma atnaujinti dėl to, kad šiose bylose G. M. pripažintas kaltu dėl privalomojo nurodymo ir pakartotino privalomojo nurodymo neįvykdymo, kurie yra analogiški po jų išduotam dar vienam pakartotiniam privalomajam nurodymui dėl to paties pažeidimo, kuris administracinio teismo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Skundo autoriaus manymu, ši aplinkybė leidžia teigti, kad ir pirmieji du nurodymai buvo neteisėti, kas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė nurodytose bylose.

Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2p AM 081375, 2013-01-11 G. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d., dėl 2012-10-02 surašyto Privalomojo nurodymo Nr. 7, neįvykdymo, kuriuo jam buvo nurodyta atstatyti buvusią natūralią (duomenys neskelbtini) upelio vagą, sutapatinant ją su žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane bei jo ruošimo metu darytoje topografinėje nuotraukoje pažymėta pagal koordinates upelio vaga. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2013-01-15 nutarimu G. M. nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. 750 Lt bauda. Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas netenkino G. M. skundų dėl šio nutarimo panaikinimo, pripažinę, kad jis teisėtas ir teisingas, o skundo argumentai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Kauno rajono agentūros 2013-07-08 G. M. dėl to paties pažeidimo buvo surašytas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 8, kuriuo jam buvo nurodyta iki 2013-09-09 panaikinti neteisėtų veiksmų padarinius. G. M. to nepadarius, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-95-540/2014, 2013-12-05 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. dėl Pakartotinio nurodymo Nr. 8 neįvykdymo.

Kauno apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimu jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 51¹⁴ str. 2 d. pažeidimą ir nubaustas 1500 Lt bauda. Kauno apygardos teismas G. M. apeliacinį skundą atmetė palikdamas Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Kaip matyti iš proceso eigos aptartose bylose, buvo sprendžiama dėl G. M. kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 51¹⁴ str. 1 d. ir 2 d.

Atsakomybė pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. atsiranda už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

Šio pažeidimo objektas yra valstybės pareigūno reikalavimų, kurie surašyti tam tikrame dokumente, neįvykdymas laiku. Valstybės pareigūnų veiksmų, atliekamų jiems vykdant pavestas tarnybines pareigas, atlikimo procedūra grindžiama norminiuose teisės aktuose išdėstyta tvarka, kuri imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atliekamų veiksmų eigą. Iš ATPK 51¹⁴ str. 1 d. dispozicijos matyti, kad pažeidimas pasireiškia valstybės pareigūno priimtame dokumente išdėstytų reikalavimų nevykdymu, kas preziumuoja išvadą, kad toks dokumentas besąlygiškai turi būti teisėtas, t.y. atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duoto privalomojo nurodymo surašymo ir jo apskundimo tvarką reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. nuostatos, kur numatyta, kad Privalomąjį nurodymą per 10 dienų nuo jo įteikimo gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas, jis skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui, o jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Nors šiame įstatymo straipsnyje taip pat numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo, tačiau akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. ar 2 d. galima pradėti tik įsiteisėjus privalomajam draudimu, o jeigu ji jau pradėta ir protokolas surašytas, bylos teisena turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėti skundai dėl privalomojo draudimo.

Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, ar G. M. pasinaudojo savo teisėmis apskundė jam išduotus Privalomuosius draudimus Nr. 7 ir Nr. 8 įstatyme numatyta tvarka, tačiau kaip matyti iš bylose Nr. 2p AM 081375 ir Nr. A2.3.-95-540/2014 esančios medžiagos, pažeidėjas niekur nenurodo, kad duoti privalomieji nurodymai Nr. 7 ir Nr. 8 yra netinkamai surašyti ir, kad jam neaišku, ką jis turi padaryti, priešingai, jis tik nesutinka su administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimu, tvirtindamas, kad privalomuosiuose nurodymuose nurodytus veiksmus jis atliko tinkamai, todėl nėra pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn.

Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad privalomųjų nurodymų Nr. 7 ir Nr. 8. G. M. neskundė, kas preziumuoja, kad jų turinio teisėtumas pažeidėjui abejonių nekėlė. Taigi, šiose bylose esantys privalomieji nurodymai Nr. 7 ir Nr. 8, kurių pagrindu skirtos administracinės nuobaudos, nebuvo apskųsti ir panaikinti specialiosios kompetencijos teisme kaip neteisėti, neatitinkantys keliamų reikalavimų.

Skunde dėl proceso atnaujinimo G. M., remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu dėl 2014-04-08 privalomojo nurodymo išdavimo, kuriuo jis buvo panaikintas kaip neatitinkantis keliamų reikalavimų, nurodo, kad ir pagal privalomuosius nurodymus Nr. 7 ir Nr. 8 jis negalėjo žinoti, kaip ir pagal kokias koordinates atstyti (duomenys neskelbtini) upelio vagą. Tačiau be aukščiau aptartų aplinkybių dėl šių privalomųjų nurodymų neskundimo, administracinio teisės pažeidimo bylose esantys faktiniai duomenys taip pat patvirtina priešingą – kad G. M. privalomieji nurodymai Nr. 7 ir Nr. 8 nekėlė jokių neaiškumų, jis žinojo, kokius veiksmus reikia atlikti, norint įvykdyti šiuos privalomuosius nurodymus. Iš 2012-11-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/12/40 matyti, kad antstolis, vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimą apie (duomenys neskelbtini) upelio vagos atitikimą 2010 m. buvusiai (duomenys neskelbtini) upelio vagai, kuri yra pažymėta topografinėje nuotraukoje pagal koordinates, konstatavo, kad dviejose vietose upelis pakeitęs vagą; iš G. M. 2013-01-11 paaiškinimo, kuriame jis paaiškino, kad įvykdė privalomąjį nurodymą Nr. 7 ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – antstolio 2012-11-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, matininko faktiškos padėties nustatymo nuotrauką (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2p AM 081375, b. l. 38). G. M. 2013-07-15 raštas Kauno RAAD direktoriui dėl dokumentacijos pateikimo, kuriame jis nurodė, kad pateikia informaciją apie privalomojo nurodymo Nr. 8 įvykdymą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-95-540/2014, b. l. 32). Iš G. M. pranešimo Kauno RAAD Kauno rajono agentūrai matyti, kad jis pranešė, kad atliko privalomojo nurodymo Nr. 8 reikalavimus, nurodytus darbus, t. y. atstatė natūralią upelio vagą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-95-540/2014, b. l. 35). Iš G. M. 2013-09-10 rašto, kad jis informavo aplinkos apsaugos inspektorių V. R. apie privalomojo nurodymo Nr. 8 įvykdymą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-95-540/2014, b. l. 35).

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011).

Šiuo atveju G. M. kaip bylos proceso atnaujinimo pagrindu prašo laikyti privalomųjų nurodymų Nr. 7 ir Nr. 8 laikymą neteisėtais, neatitinkančiais nustatytų reikalavimų, dėl ko pažeidėjas nežinojo, kokiais kriterijais vadovautis šalinant pažeidimo sukeltas pasekmes. Toks prašymas suponuoja išvadą, kad šie privalomieji nurodymai turi būti panaikinti, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos procesas tokios galimybės nenumato. Kaip jau buvo minėta, tokie valstybės pareigūno išduoti dokumentai gali būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti tik juos apskundus įstatymo nustatyta tvarka dėl jų pačių turinio, t. y. turėjo būti pradėti teisiniai procesai Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, o šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylų atnaujinimo, kuriose asmuo nubaustas nuobauda dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, nesprendžiant jo turinio teisėtumo, o laikant, kad jis yra atitinkantis visus reikalavimus ir todėl jame išdėstytų reikalavimų nevykdymas užtraukia atsakomybę.

Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad G. M. skunde nurodyti argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių proceso atnaujinimui kriterijaus neatitinka. Kauno apylinkės teismo 2016-04-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją panaikinti ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016-04-04 nutartį palikti nepakeistą ir G. M. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.