Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-286-174/2013

Teisėja Nijolė Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00438-2012-5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2013m. sausio 14 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2012-05-20 iki 2012-05-21 ir nuo 2012-11-21 iki 2013-01-14.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo – nuspręsta nekeisti.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie subendrintos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2013m. sausio 14 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime būtas laikas nuo 2012-06-24 iki 2012-06-26 ir nuo 2012-06-26 iki 2013-01-14.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo – nuspręsta nekeisti.

Nuosprendžiu priteista iš A. Š. ir A. V. solidariai 850 Lt Č. D. turtinės žalos atlyginimui, iš A. V. priteista J. V. 8 100 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2012 m. gegužės 19 d., apie 21.45 val., Šilutės m., Tilžės g. 48 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – kartu išlaužę Č. D. priklausančio automobilio „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės užraktą, iš automobilio bagažinės pasikėsino pagrobti 150 Lt vertės automagnetolą „ROADSTAR“ bei 100 Lt vertės kasetinę automagnetolą, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių – pagrobti automagnetolą sutrukdė atėjęs nukentėjusysis Č. D..

Be to, A. Š. ir A. V. 2012 m. gegužės 19 d., apie 21.45 val., Šilutės m., Tilžės g. 48 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, sunaikino svetimą turtą – jėga atidarydami nukentėjusiajam Č. D. priklausančio automobilio „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtį, taip sugadino 700 Lt vertės automobilio centrinį užraktą ir tuo padarė nukentėjusiajam Č. D. 700 Lt turtinę žalą.

Be to, A. V. 2012 m. birželio 19 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) k., J. V. namuose, kur prieš tai girtavo kartu su namo savininku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš šio namo pagrobė svetimą turtą – J. V. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616“ su jame buvusia beverte SIM kortele bei pinigus – 8 000 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. 8 100 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas V. Janušauskas prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė J. Usonytė prašo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nėra pagrindo manyti, jog A. V. ir A. Š. būtų nubausti per griežtai. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistiesiems A. V. ir A. Š. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistųjų A. V. ir A. Š. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtų bausmių paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantas A. Š. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas nesunkių, kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Apeliantas A. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, du iš jų priskiriami nesunkių, vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Nuteistasis A. V. anksčiau aštuonis kartus teistas, iš jų taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas jam nėra išnykęs, be to, jis nemaža kartų baustas administracine tvarka. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu (t. 2, b. l. 182–183). Nors pastaruoju nuosprendžiu jis buvo įpareigotas per dešimt mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, tačiau šių teismo įpareigojimų nevykdė, t. y. niekur nedirbo, Darbo biržoje nesiregistravo, nusikaltimo padarytos žalos neatlygino. Nuteistasis A. Š. anksčiau septynis kartus teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau niekur nedirbo, darbo neieškojo. Tai rodo apeliantų negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Nustatytos apeliantų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantams bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji A. V. ir A. Š. anksčiau ne kartą buvo teisti, iš jų taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdami neišnykusį teistumą, todėl jie laikytini recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apeliantams A. V. ir A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko atitinkamai A. Š. BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose, o A. V. – BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies bei 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistiesiems A. V. ir A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, nors nustatytos dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Paskirdamas nuteistiesiems A. V. ir A. Š. mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltę, tikslus ir motyvus, į tai, kad nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, į jų asmenybę, t. y. kad anksčiau daug kartų buvo teisti, nusikalto turėdami neišnykusį teistumą, nedirba, A. V. serga, į nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, iš jų ir nuteistųjų padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas A. V. ir A. Š. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinių skundų argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliantas A. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau, apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. prisipažino nusikaltęs dėl byloje surinktų įrodymų, be to, jis neišreiškė gailėjimosi dėl savo padarytų nusikaltimų – nukentėjusiųjų neatsiprašė, jiems padarytos žalos neatlygino. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nors A. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kita vertus, vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į A. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei į jo asmenybę, neturi esminės įtakos sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis iš anksto nesiruošė iš automobilio „AUDI 80“ pagrobti automagnetolą ir sugadinti šio automobilio centrinį užraktą, tiesiog tam turėjo įtakos jo girtumas. Tačiau apelianto A. V. girtumas nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, ir turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, šią aplinkybę apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir pagrįstai, be kita ko, atsižvelgė į tai skirdamas bausmę pastarajam. Nors A. V. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pakeisti A. Š. 2012-05-21 ir 2012-07-03 apklausų protokolai, tačiau A. V. nenurodo, kokie konkrečiai A. Š. parodymai buvo pakeisti, be to, pažymėtina, jog pats A. Š. dėl to nesiskundžia, tiek jis, tiek nuteistasis A. V. nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei savo apeliaciniuose skunduose neneigia kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, jų kvalifikacijos neginčija, tik prašo paskirti švelnesnes bausmes. Kita vertus, šis apelianto A. V. skundo argumentas visiški neturi įtakos sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Nors apelianto A. V. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, jog jis serga ir jam reikalingas nuolatinis gydymas, tačiau pirmosios instancijos teismas, be kitų anksčiau minėtų aplinkybių, atsižvelgė ir į šią aplinkybę skirdamas bausmę A. V.. Be to, kaip minėta, A. V. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas jau devintą kartą. Tokiu savo elgesiu, nepaisant sveikatos problemų, jis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir jam, kaip recidyvistui, apylinkės teismas atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirdamas griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad A. V. dėl sveiktos būklės negali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra duomenų, jog dėl nuteistojo ligos jis neturės galimybės tinkamai gydytis bausmės atlikimo vietoje. Taigi byloje nenustatyta, kad nuteistasis A. V. negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir nuteistiesiems A. V. bei A. Š. paskyrė teisingą bausmę, kuri yra adekvati jų padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Nuteistųjų A. V. ir A. Š. apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neperžengiant nuteistųjų A. V. ir A. Š. apeliacinių skundų ribų yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. Š. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.