Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-29 · Civilinė byla Nr. B2-1586-343/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-852-343/2013Nutartis · 2013-05-03Kauno apygardos teismas
  2. B2-2632-343/2014Nutartis · 2014-11-28Kauno apygardos teismas
  3. B2-1586-343/2015Nutartis · 2015-05-29Kauno apygardos teismas
  4. B2-1912-343/2019Nutartis · 2019-09-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
B2-1586-343/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-1297-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
B AB spaustuvė „Spindulys“
Trečiasis asmuo
Danske Bank A
Advokatai
Mida Vengeliauskaitė, Deivis Valiulis
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1586-343/2015Proceso Nr. 2-56-3-1297-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 126.5; 117; 126.8; 113.10
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Eglei Klimienei, dalyvaujant UAB „Borta“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, atsakovės B AB spaustuvė „Spindulys“ atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (trečiojo asmens bankroto byloje) UAB „Borta“ skundą dėl B AB spaustuvė „Spindulys“ 2015 01 27 kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

UAB „Borta“ skunde prašo pripažinti negaliojančiu B AB spaustuvė „Spindulys“ 2015 01 27 kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu (b.l. 4-10). Pareiškėja UAB „Borta“ nurodo, kad 2015 01 27 kreditorių susirinkimas skundžiamu klausimu nutarė: „nepritarti siūlymui panaikinti B AB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl 2014 07 09 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1108-2510, Kaune, Gedimino g.10) plano suderinimo su Danske bank A/S Lietuvos filialu“. Nurodo tokius nesutikimo argumentus: pirma, administratoriaus sprendimui suderinti nurodyto žemės sklypo pasidalijimo su Danske bank A/S projektą bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pritarimas nebuvo gautas. ĮBĮ nenustato baigtinio sąrašo klausimų, kuriuos sprendžia kreditorių susirinkimas. Kadangi kreditorių susirinkimas iš esmės sprendžia visus klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto pardavimu, tai, UAB „Borta“ nuomone, administratorius nepagrįstai nurodė, kad veiksmas dėl žemės sklypo plano suderinimo yra priskirtas išimtinei administratoriaus kompetencijai, nes, neva tik administratorius sprendžia, kodėl, kaip ir kokį turtą įgyti bankrutavusios įmonės naudai. Šiuo atveju įgyjamas turtas yra dalies žemės sklypo nuomos teisė. B AB spaustuvė „Spindulys“ nuo 2007 07 10 yra išnuomotas ginčo žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Šiame žemės sklype yra bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr.1996-3005-4054). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) 8,33,34,45 punktų pagrindu, o ne administratoriaus sprendimu, įmonė turi teisę ir toliau nuomotis atitinkamą ginčo žemės sklypo dalį. Todėl bet koks disponavimas šiuo turtu, veiksmų, įtakojančių turtinės teisės dydį, atlikimas priskirtinas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Net ir sutikus su administratoriaus pozicija, kad bankui buvo perduota viso žemės sklypo nuomos teisė, teismų konstatuotos išvados ir minėti Taisyklių punktai patvirtina įmonės teisę į ginčo žemės sklypo dalies nuomą ir į naujos nuomos sutarties sudarymą. Aplinkybė, kokio dydžio žemės sklypo dalis bus išskirta bankrutuojančios įmonės nuomai, tiesiogiai įtakoja tame sklype esančio įmonei priklausančio turto vertę ir pardavimo kainą. Susitarimas su kitų statinių savininku, kuriuo įmonei išskiriama itin maža žemės sklypo dalis, mažina bankrutuojančios įmonės turto vertę ir apskritai galimybes šį turtą parduoti, todėl šios nuomos teisės dydžio nustatymui neabejotinai turi pritarti kreditorių susirinkimas. Atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog 2015 01 27 trečiu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo pateiktas klausimas dėl pritarimo telekomunikacijų linijos projektavimui šalia ginčo žemės sklypo Kaune, Gedimino g. 10. Tuo tarpu klausimas dėl žemės sklypo ribų suderinimo, tiesiogiai įtakojantis bankrutuojančios įmonės turto vertę ir pardavimo kainą, jau yra išimtinai administratoriaus valioje. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta nepritarti administratoriaus sprendimo panaikinimui, vertintinas kaip pažeidžiantis kreditorių teises ir yra neteisėtas. Pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas išimtinai banko, su kuriuo suderintas žemės sklypo planas, ir banko valdomos bendrovės UAB „Danske lizingas“ balsais. Antra, skundžiamas nutarimas pažeidžia kreditorių teises, daro jiems žalą, nes mažina parduodamo turto vertę ir pardavimo kainą. Bankui priklausantiems statiniams eksploatuoti suteikta sklypo dalis „A“, sudaranti 3 071 kv.m., o įmonei priklausančiam statiniui eksploatuoti yra paskirta žemės sklypo dalis „B“, sudaranti 387 kv.m., t.y. beveik 10 kartų mažesnė. Tuo tarpu įmonei priklausančio pastato plotas yra 1 455,66 kv.m., o banko pastato bendras plotas sudaro – 3 085,38 kv.m. Administratorius neginčijo banko pateikto žemėtvarkos projekto, nesiekė, kad būtų priimtas toks susitarimas, kuris atneštų didžiausią naudą bankrutuojančiai įmonei, o tiesiog pasirašė projektą. Akivaizdu, jog bankas siekia gauti kuo didesnę sklypo dalies nuomą, taip siekdamas padidinti sklype esančio pastato vertę. Bylinėjimosi su banku metu buvo akivaizdu, jog bankas siekia perimti viso žemės sklypo nuomą, o to nepavykus padaryti, pateikė tokį žemės sklypo planą, kuriame praktiškai visas žemės sklypas yra suteikiamas bankui priklausančiam statiniui eksploatuoti. Toks žemės sklypo paskirstymas buvo atliktas vadovaujantis subjektyviais ir banko primestais kriterijais, tačiau bankroto byloje privalo būti ginami ne asmeniniai kreditorių interesai, o bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesai. Vadovaujantis Taisyklių 45 p. naujajam turto savininkui pereis žemės sklypo nuomininko teisės ta apimtimi, kuria šias teises bus turėjusi bankrutuojanti įmonė. Taigi, skundžiamas nutarimas vertintinas kaip žalingas, mažinantis bankrutuojančios įmonės galimybes gauti didžiausią kainą už parduodamą turtą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu UAB „Borta“ atstovas skundą palaikė. Nurodė, kad skundu skundžia administratoriaus veiksmus. Jo nuomone, vadovaujantis Taisyklėmis, įvertinus pastatų plotus, įmonei priklausytų apie 1/3 dalį ginčo žemės sklypo. Jo nuomone, administratorius pažeidė imperatyvias teisės normas, nes jis nėra įmonės savininkas ir todėl neturi teisės be kreditorių valios spręsti dėl įmonės turto. Pasirašydamas susitarimą administratorius atsisakė įmonės turto, neteisėtai buvo panaikinta turtinė teisė. Jis prašė kreditorių pritarimo dėl vamzdžio nutiesimo, o dėl įmonės turto kreditorių pritarimas jam jau nebuvo reikalingas. Administratorius neturi dispozityvumo teisės. Jis privalo siekti išimtinai įmonės maksimalių interesų patenkinimo. Administratorius turi įrodyti, jog sutikęs su 10 proc. sklypo priskyrimu įmonei, maksimaliai patenkino įmonės interesą gauti kuo didesnės žemės sklypo dalies nuomos teisę, kas yra betarpiškai susiję su parduodamo turto verte. Tokį susitarimą sudaryti yra subjektų teisė, o ne pareiga, todėl administratorius turėjo gauti kreditorių pritarimą. Registro įrašai apibrėžia, kokį turtą galima atkurti. Pateiktas 2015 05 11 raštas yra įrodymas, kad įmonė patiria žalą dėl administratoriaus neveikimo. Prašo priimti atskirąją nutartį administratoriaus atžvilgiu.

Atsiliepime į skundą B AB spaustuvė „Spindulys“ su skundu nesutinka (b.l.39). Nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas, nutarimo nėra, t.y. neegzistuoja ginčo dalykas ir vien todėl skundas atmestinas. ĮBĮ aiškiai atriboja bankroto procese veikiančių asmenų kompetenciją. Vadovaujantis ĮBĮ 11str. 5d. 3p. su bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės turtu susijusių turtinių teisų, kokia yra žemės, būtinos nekilnojamojo daikto eksploatavimui, naudojimo, valdymo teisė, realizavimas yra išskirtinė administratoriaus kompetencija, o administratoriaus sprendimų panaikinimo procedūros įstatymas nenumato ir kreditoriams tokios teisės nesuteikia. 2011 06 06 turto perdavimo priėmimo aktu bankui buvo perduota ginčo žemės sklypo turtinė nuomos teisė. Nuosavybę gina Konstitucijos 23 str. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Borta“ nurodytas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 p. ribojimas prieštarauja ĮBĮ 33str. 6d. nuostatoms, nes ši norma nenumato galimybės perduoti įkaito turėtojui tik dalį įkeistos žemės sklypo turtinės nuomos teisės, o kreditorių sprendimas parduoti nedalomą sklypo nuomos teisę kartu su bankui perduotais statiniais nėra panaikintas ir visiems kreditoriams privalomas. Bet kokio dydžio turtinės teisės, kurios nebuvo įmonės turto masėje, įgijimas suponuoja įmonės kreditorių naudą. Kadangi nei pastatas, nei po juo esanti ginčo žemės sklypo dalis nėra naudojami, tai Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų taikymo tikimybė yra nepagrįsta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog pagal kadastrinius matavimus įmonei priklausančio pastato plotas yra 0 kv.m., o būtent pagal tai skaičiuojamas žemės sklypo dydis, reikalingas pastatui aptarnauti. Buvo skaičiuojama pagal užstatymo plotą, t.y. įmonės pastato užstatymo plotas yra 43 kv.m., o kito pastato užstatymo plotas yra 730 kv.m., todėl įmonei pagal suderintą projektą tenkančio žemės sklypo dalis, tenkanti vienam kvadratiniam užstatyto ploto metrui, yra dvigubai didesnė, negu kitam pastatui, todėl susitarimas įmonei yra naudingas. Dalinantis žemės sklypą susitariant buvo siekiama pagreitinti bankroto procedūras. Administratorius veikė savo kompetencijos ribose. Kreditorių susirinkimas neturi galios panaikinti administratoriaus sprendimų. Taisyklių 2.2p., kuriame numatyta, jog išnuomojama žemė, reikalinga statiniui eksploatuoti. Todėl klausimas dėl žemės sklypo skyrimo pastato eksploatacijai gali būti sprendžiamas nustatant servitutus. Nėra pateikta teisinės argumentacijos. Reikia vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu, t.y. turi būti vadovaujamasi įstatymu.

Danske bank A/S atsiliepime į skundą su skundu nesutinka (b.l. 43-47). Bankas nurodo, kad: 1. Dėl administratoriaus kompetencijai priskirtų klausimų. Administratorius, suderindamas planą, vykdė išimtinai jam ĮBĮ 11str. 5d.3p. ir 14p. priskirtas funkcijas, be to, jam toks įpareigojimas buvo nustatytas 2014 09 24 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr.2, todėl administratoriaus veiksmai atitiko ĮBĮ 5 str. 20p. Nutarimu Nr. 2 administratorius buvo įpareigotas atlikti naujus statinio (unikalus Nr. 1996-3005-4054) kadastrinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre ir, sudarius valstybinės žemės sklypo, reikalingo šiam statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą. Šis nutarimas nėra nuginčytas, todėl vykdytinas. 2. Nutarimas priimtas teisėtai. UAB „Borta“ pateiktą pasiūlymą palaikė tik du kreditoriai, o dar trys kiti nepalaikė, todėl būtų nesąžininga ir neteisinga, jei išimtinai tik šių dviejų kreditorių, neturinčių balsų daugumos, nuomonė formuotų kreditorių visumos nuomonę. 3. Dėl skundo argumentų. UAB „Borta“ teigia, kad joks ginčo žemės sklypo planas Nacionalinės žemės tarnybos nebuvo patvirtintas. Planas yra derinimo stadijoje. Todėl, neesant patvirtinto plano, nėra pagrindo teigti, kad planas pažeidžia kreditorių interesus ar daro jiems žalą. Ginčo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. UAB „Borta“ nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyta žemės sklypo dalis kaip nors įtakotų pamatų kainą. Šiuo metu pastato nėra, yra tik pamatai. Pamatų užstatymo plotas yra žymiai mažesnis nei nurodytas anksčiau buvusio viso pastato plotas. Todėl ir žemės sklypo dalis yra nustatyta tokio dydžio, kokia yra reikalinga šiam turtui eksploatuoti. Pažymi, kad yra ir bendro naudojimo sklypo dalis, kuri pažymėta raide „C“. Bankas, būdamas įmonės kreditorius, yra suinteresuotas turto pardavimu kuo didesne kaina. UAB „Borta“ siekis padidinti pamatų kainą žemės sklypo sąskaita, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, pažeistų kitos žemės sklypo naudotojos teises. UAB „Borta“ neįrodė, kad dėl tokio ginčo žemės sklypo padalijimo nebus galima eksploatuoti pamatų, o vieninteliai argumentai yra tik dėl pamatų vertės padidėjimo priskyrus didesnę dalį sklypo.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2015 01 27 įvyko B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas (b.l. 26-28). Antru darbotvarkės klausimu „Dėl B AB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimo dėl 2014 07 09 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1108-2510, Kaune, Gedimino g.10) plano suderinimo su Danske bank A/S Lietuvos filialu panaikinimo“. Šiuo klausimu kreditoriai priėmė nutarimą: „Nepritarti siūlymui panaikinti B AB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl 2014 07 09 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1108-2510, Kaune, Gedimino g.10) plano suderinimo su Danske bank A/S Lietuvos filialu“. Šiame kreditorių susirinkime nedalyvavo nei vienas kreditorius, raštu balsavo 5 kreditoriai. „Už“ balsavo VĮ „Turto bankas“ ir UAB „Borta“, „prieš“ – UAB Danske lizingas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, susilaikė VSDFV Kauno skyrius.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas

2011 m. birželio 6 d., vadovaujantis AB spaustuvė „Spindulys“ 2011 01 21 kreditorių susirinkimo nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu, buvo surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo įkaito turėtojas Danske bank A/S Lietuvos filialas priėmė nuosavybėn B AB spaustuvė „Spindulys“ turtą pagal sąrašą už 8 470 000 Lt. Šiuo aktu bankas perėmė ir administracinį pastatą Gedimino g. 10, Kaune; kiemo statinius šiuo adresu ir nuomos teisę į šį žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame žemės sklype stovėjo ir kitas B AB spaustuvė „Spindulys“ pastatas unikalus Nr.1996-3005-4054, kuris buvo pradėtas griauti, VĮ Registrų centras įregistruota, kad šis pastatas yra nugriautas, tačiau faktiškai visas pastatas nebuvo nugriautas.

Ginčas tarp kreditorių dėl turto Gedimino g.10, Kaune, prasidėjo po metų po to, kai bankas perėmė turtą Gedimino g. 10, Kaune, t.y. 2012 metais, kuomet 2012 m. birželio 29 d. įvykęs B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas 6 darbotvarkės klausimu „Dėl likusių nenugriautų pastato pamatų Gedimino g. 10, Kaune“ priėmė nutarimą - „Įpareigoti bankroto administratorių: 1. Užbaigti sunaikinto statinio, unikalus Nr.1996-30005-4054, griovimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro procedūrą, užtikrinti griovimo darbų (atliktinų 2008 05 15 leidimo nugriauti statinį Nr. 38-7NG7-7 pagrindu) užbaigimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-11-10 rašte „Dėl pažymos apie statinio nugriovimą“, Nr. (15.10) -10-20-147/63, įtvirtintus nurodymus ir griovimo projekto reikalavimus; 2. Organizuoti nugriovimo darbų rangovo parinkimo konkursą ir sudaryti rangos paslaugų sutartį su mažiausią rangos paslaugos kainą pasiūliusiu rangovu; 3. Nustatyti, kad Rangos sutartimi sulygtas rangovo atlyginimas yra BAB spaustuvė „Spindulys“ administravimo išlaidos“. Nutarimas priimtas išimtinai banko, kuris perėmė žemės sklypo Gedimino 10, Kaune; nuomos teisę ir kuris turi daugumą kreditorių susirinkime, balsais. Tuo pačiu buvo atmestas administratoriaus pasiūlytas nutarimo projektas parduoti išlikusius pamatus iš varžytynių. Su Danske bank A/S Lietuvos filialo priimtu nutarimu nesutiko UAB „Borta“ ir jį apskundė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šį skundą, 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi skundą patenkino, nutarimą panaikino. Šią nutartį apskundė Danske bank A/S, tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi banko skundą atmetė. Pagrindu panaikinti tokį nutarimą buvo tai, kad teismas nustatė, jog pastatas, kurio unikalus Nr. 1996-3005-4054, nėra nugriautas.

2013 m. rugpjūčio 30 d. įvyko B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl statinio pamatų Gedimino g. 10, Kaune pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ nutarimas nebuvo priimtas, nes bankas sprendė, jog dar turi būti išnagrinėtas ginčas dėl tų pačių pamatų Kauno apygardos administraciniame teisme. 2014 m. sausio 31 d. įvyko B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas, kuriame vėl buvo svarstomas klausimas „Dėl turto, unikalus Nr.1996-3005-4045, esančio Gedimino g. 10, Kaune pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Vėl banko balsais nutarimas nepriimtas, motyvu nurodant, kad yra apskųstas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas. Su šiuo nutarimu nesutiko UAB „Borta“, jį apskundė, nutarimą prašė panaikinti. Taip pat UAB „Borta“ prašė, kad teismas nustatytų ginčo turto pardavimo tvarką ir kainą. Kauno apygardos teismas 2014 04 11 nutartimi skundą patenkino: pripažino negaliojančiu B AB spaustuvė „Spindulys“ 2014 01 31 kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir nustatė tokią turto pardavimo tvarką:

statinį (unikalus Nr. 1996-3005-4045, esantį adresu Gedimino g. 10, Kaune) parduoti iš viešųjų varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti pradinę pardavimo kainą varžytynėse 40 000Lt; nustatyti kainos didinimo intervalą varžytynių metu – 3 proc. nuo pradinės turto pardavimo kainos apvalinant iki sveiko skaičiaus; neįvykus varžytynėms, organizuoti antrąsias varžytynes, sumažinus paskutinę pardavimo kainą 50 procentų; neįvykus antrosioms varžytynėms, organizuoti trečiąsias varžytynes, sumažinus paskutinę pradinę pardavimo kainą 50 proc.; neįvykus trečiosioms varžytynėms, kviesti kreditorių susirinkimą ir turto pardavimo kainas bei tvarką svarstyti jame.

Tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas 2014 06 26 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 04 11 nutarties dalį, kuria buvo nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka.

2014 m. liepos 22 d. įvyko B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas, kuris vėl svarstė klausimą „Dėl statinio pamatų Gedimino g. 10, Kaune pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“. Buvo nutarta organizuoti statinio pamatų Gedimino g. 10, Kaune vertinimą, turto vertintojo kandidatūrą parinkus konkurso būdu.

2014 m. rugsėjo 24 d. įvyko B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas, kuris antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl statinio pamatų Gedimino g. 10, Kaune“ nutarė: „Siekiant užtikrinti, kad statinys (unikalus Nr.1996-30005-4054) adresu Gedimino g. 10, Kaune, būtų parduotas už maksimalią kainą, įpareigoti bankroto administratorių atlikti naujus statinio (unikalus Nr.1996-30005-4054) adresu Gedimino g. 10, Kaune, kadastrinius matavimus, įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre ir, sudarius valstybinės žemės, reikalingos šiam statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą“. Su šiuo nutarimu nesutiko UAB „Borta“ ir pateikė teismui skundą. Skundą Kauno apygardos teismas 2014 11 28 nutartimi atmetė. UAB „Borta“ 2014 11 12 pateikė teismui skundą dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų. UAB „Borta“ skunde nurodė, jog administratorius dar 2014 07 09 su banku suderino žemės sklypo Gedimino g.10, Kaune pasidalijimo projektą, kuriuo B AB spaustuvė „Spindulys“ statiniui eksploatuoti yra suteiktas 10 kartų mažesnis žemės sklypas. Šis suderinimas su kreditoriais nebuvo aptartas. Kauno apygardos teismas 2014 12 15 nutartimi šį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, jog vadovaujantis ĮBĮ 23 str. 3d. skundus dėl administratoriaus veiksmų turi teisę nagrinėti kreditorių susirinkimas. 2015 01 27 įvyko B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas, kuris skundžiamu šioje byloje antru darbotvarkės klausimu atmetė pareiškėjos UAB „Borta“ pasiūlytą nutarimą panaikinti administratoriaus sprendimą dėl ginčo žemės sklypo plano suderinimo su banku.

Taigi, anksčiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina tai, kad ginčas dėl ginčo statinio, t.y. pamatų ir tuo pačiu žemės sklypo tarp kreditorių Danske bank A/S ir UAB „Borta“ vyksta jau nuo 2012 metų. Teismui pripažinus, jog bankrutavusiai įmonei priklausantis statinys (unikalus Nr. 1996-3005-4054), esantis Gedimino g. 10, Kaune, nėra nugriautas, o bankui perėmus kitą statinį tame pačiame žemės sklype, akivaizdu, jog iškilo būtinybė tą žemės sklypą padalinti. Minėta, bankui buvo perduota ir ginčo žemės sklypo nuomos teisė, tačiau bankas nuomos sutarties su valstybe nesudarė. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2015 05 11 rašto Nr. 8SD-2694- (14.8.7) seka, jog B AB spaustuvė „Spindulys“ nuo 2007 07 10 yra išnuomotas 0,4212 ha žemės sklypas Gedimino g.10, Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei. Šis ginčo žemės sklypas įmonei buvo išnuomotas prie jai priklausiusių pastatų. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau tekste – Taisyklės) įmonė turi teisę ir toliau nuomotis atitinkamą ginčo žemės sklypo dalį, reikalingą jos statiniui aptarnauti. Dėl konkrečios žemės sklypo dalies nuomos sprendžiama dviem būdais: dėl žemės sklypo pasidalijimo gali susitarti tame žemės sklype esančių statinių savininkai, arba klausimą išsprendžia Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Taisyklėmis. Šiuo atveju administratorius pasirašė 2014 07 09 ginčo žemės sklypo pasidalijimo plane (b.l. 20-23), t.y. žemės sklypą pasidalino geruoju su kitu pastatų savininku, o būtent su įmonės didžiausiu kreditoriumi Danske bank A/s Lietuvos filialu. Problema yra ta, kad bankui atiteko apie 90 proc. ginčo žemės sklypo.

Teismo vertinimu, administratorius, pasirašydamas 2014 07 09 pasidalijimo žemės sklypu plane, pažeidė įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl šis jo veiksmas pripažintinas neteisėtu.

Statinys negali stovėti ir nestovi ore, todėl akivaizdu, jog įmonė turi teisę į žemės sklypo, ant kurio stovi jos statinys, nuomą. Minėta, kaip padalinti žemės sklypą, kuriame yra dviem savininkams priklausantys statiniai, gali nuspręsti statinių savininkai, ar valstybės įgaliota institucija. Šiuo atveju administratorius nėra įmonės savininkas. Be to, dėl bankrutavusiai įmonei priklausančio statinio egzistavimo ir žemės sklypo Gedimino 10, Kaune, nuomos tarp kreditorių Danske bank A/s ir UAB „Borta“ vyksta ginčai nuo 2012 metų. Banko pozicija yra ta, kad įmonė neturi jokių statinių ginčo žemės sklype. Tik teismų sprendimų pagrindu yra nustatyta, jog įmonė vis dėl to statinį ginčo žemės sklype turi. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl pripažinimo egzistuojant statinį, priklausantį nuosavybės teise bankrutavusiai įmonei, ginčo žemės sklype reikalavimus teikė tik kreditorė UAB „Borta“, nors ĮBĮ normos ( 11 str. 3d. 14 p.) įpareigoja administratorių ginti įmonės ir visų kreditorių interesus. Tačiau net ir pripažinus esant nenugriautu įmonei priklausantį statinį ginčo žemės sklype, administratorius su tuo pačiu kreditoriumi, kuriam perduotas įmonės turtas ir nuomos teisė į ginčo žemės sklypą ir kuris yra suinteresuotas viso ginčo žemės sklypo nuoma, sudarė susitarimą, kuriuo beveik visas ginčo žemės sklypas ir atitenka bankui. Aplinkybė, kokio dydžio žemės sklypo dalis bus išskirta bankrutuojančios įmonės nuomai, tiesiogiai įtakoja tame sklype esančio įmonei priklausančio turto vertę ir pardavimo kainą. Susitarimas su kitų statinių savininku, kuomet įmonei išskiriama itin maža žemės sklypo dalis (mažesnė negu priklauso pagal teisinį reglamentavimą), mažina bankrutuojančios įmonės turto vertę ir apskritai galimybes šį turtą parduoti. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog tame pačiame 2015 01 27 kreditorių susirinkime trečias darbotvarkės klausimas buvo „Dėl pritarimo telekomunikacijų linijos projektavimui šalia ginčo žemės sklypo Kaune, Gedimino g. 10“. Tuo tarpu klausimas dėl žemės sklypo ribų suderinimo, tiesiogiai įtakojantis bankrutuojančios įmonės turto vertę (susitarta dėl itin mažos žemės sklypo dalies) ir pardavimo kainą (šiuo atveju įgyjamas turtas yra dalies žemės sklypo nuomos teisė), o tuo pačiu ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes, administratoriaus išspręstas vienašališkai.

Pažymėtina, jog 2014 07 09 susitarimu bankui priklausantiems statiniams eksploatuoti suteikta sklypo dalis „A“, sudaranti 3 071 kv.m., o įmonei priklausančiam statiniui eksploatuoti yra paskirta žemės sklypo dalis „B“, sudaranti 387 kv.m., t.y. beveik 10 kartų mažesnė. Administratorius neginčijo banko pateikto žemėtvarkos projekto, nesiekė, kad būtų priimtas toks susitarimas, kuris atneštų didžiausią naudą bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, o tiesiog pasirašė projektą. Iš nurodyto akivaizdu, jog toks žemės sklypo paskirstymas buvo atliktas vadovaujantis subjektyviais, išimtinai bankui palankiais kriterijais. Tiesa, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog pagal kadastrinius matavimus įmonei priklausančio pastato plotas yra 0 kv.m., o būtent pagal tai skaičiuojamas žemės sklypo dydis, reikalingas pastatui aptarnauti. Sudarant pasidalijimo žemės sklypu planą, šalims susitarus, buvo skaičiuojama pagal užstatymo plotą, t.y. įmonės pastato užstatymo plotas yra 43 kv.m., o kito pastato užstatymo plotas yra 730 kv.m., todėl įmonei pagal suderintą projektą tenkančio žemės sklypo dalis, tenkanti vienam kvadratiniam užstatyto ploto metrui, yra dvigubai didesnė, negu kitam pastatui, todėl susitarimas įmonei yra naudingas. Su šiuo argumentu teismas nesutinka, nes, sekant administratoriaus logika, bankrutavusiai įmonei joks žemės sklypo plotas nepriklauso ir, tik bankui sutikus, įmonei buvo paskirta žemės sklypo dalis, kuri yra netgi dvigubai didesnė, skaičiuojant pagal užstatytą plotą pagal šalių susitarimą. Toks plotų skaičiavimas neatitinka Taisyklių reikalavimų. Be to, vadovaujantis Taisyklių 45 p. naujajam turto savininkui pereis žemės sklypo nuomininko teisės ta apimtimi, kuria šias teises bus turėjusi bankrutuojanti įmonė, todėl akivaizdu, jog žemė sklypo plotas, skirtas bankrutavusios įmonės statiniui aptarnauti, turi tiesioginę įtaką parduodamo turto kainai.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog tokį susitarimą sudaryti yra subjektų teisė, o ne pareiga. Kadangi susitarimu bankas įgijo nuomos teisę į beveik visą ginčo žemės sklypą, įvertinus tai, kad banko interesai šiuo atveju yra prieštaringi, nes iš vienos pusės jis yra įmonės kreditorius ir todėl turi tikslą gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą, o iš kitos pusės bankas yra perėmęs turtą, į kurį įeina nuomos teisė, ir dabar, po teismų sprendimų, kuriais pripažinta esant tame pačiame žemės sklype ir įmonės statiniui, ta teise turi dalintis su įmone ir tuo pačiu sumažinti perimto turto apimtį ir tuo pačiu vertę. Interesas ginti savo vieno finansinių reikalavimų patenkinimą kreditoriui – bankui, yra svaresnis, nei interesas ginti savo finansinių reikalavimų patenkinimą kartu si visais kreditoriais. Todėl, esant tokiai situacijai, vykdant pareigą ginti visų kreditorių interesus, siekiant proceso skaidrumo, administratorius turėjo gauti kreditorių pritarimą tokiam plano suderinimui, o ne veikti vieno kreditoriaus interesais.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas, todėl neegzistuoja ginčo dalykas ir vien todėl skundas atmestinas. Su šiuo argumentu teismas nesutinka. Antru darbotvarkės klausimu „Dėl B AB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimo dėl 2014 07 09 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1108-2510, Kaune, Gedimino g.10) plano suderinimo su Danske bank A/S Lietuvos filialu panaikinimo“ kreditoriai priėmė nutarimą: „Nepritarti siūlymui panaikinti B AB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl 2014 07 09 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1108-2510, Kaune, Gedimino g.10) plano suderinimo su Danske bank A/S Lietuvos filialu“, nes UAB „Borta“ siūlė „Panaikinti B AB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriaus sprendimą dėl 2014 07 09 žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1108-2510, Kaune, Gedimino g.10) plano suderinimo su Danske bank A/S Lietuvos filialu. Šiame kreditorių susirinkime nedalyvavo nei vienas kreditorius, raštu balsavo 5 kreditoriai. „Už“ balsavo VĮ „Turto bankas“ ir UAB „Borta“, „prieš“ – UAB Danske lizingas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas, susilaikė VSDFV Kauno skyrius. Taigi, kreditoriai nutarė nenaikinti administratoriaus sprendimo. Be to, teismas pažymi, jog sutinka su atsakovės argumentu, jog teisės normos nenumato galimybės panaikinti administratoriaus sprendimus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju yra skundžiamas administratoriaus veiksmas. Tokią teisę kreditoriams suteikia ĮBĮ 23 str. 1d.3p.

Teismas nesutinka ir su banko argumentu, jog administratorius, suderindamas planą, vykdė išimtinai jam ĮBĮ 11str. 5d.3p. ir 14p. priskirtas funkcijas, be to, jam toks įpareigojimas buvo nustatytas 2014 09 24 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr.2, kuriuo administratorius buvo įpareigotas atlikti naujus statinio (unikalus Nr. 1996-3005-4054) kadastrinius matavimus, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre ir, sudarius valstybinės žemės sklypo, reikalingo šiam statiniui eksploatuoti, nuomos sutartį, atlikti pakartotinį vertinimą; todėl administratoriaus veiksmai atitiko ĮBĮ 11 str. 5d. 20 p. Dėl administratoriaus veikimo išimtinai banko interesais suderinant pasidalijimo žemės sklypu planą, pasisakyta anksčiau, todėl teismas nesikartoja. Dėl nurodomos aplinkybės, jog administratorius vykdė kreditorių susirinkimo nutarimą, tai teismas atkreipia dėmesį, jog paminėtame kreditorių susirinkimo nutarime nėra įpareigojimo administratoriui sutikti su banko pasiūlytu pasidalijimo žemės sklypu planu, be to, susitarimas buvo pasirašytas 204 07 09, o kreditorių susirinkimas įvyko 2014 09 24 ir tame susirinkime nebuvo svarstomas klausimas dėl pasidalijimo žemės sklypu plano. Iš atsakovės 2014 11 07 atsakymo UAB “Borta“ (b.l. 17) matyti, jog tik po nurodyto kreditorių susirinkimo (2014 09 24) kreditorė UAB „Borta“ sužinojo esant tokį susitarimą. Teismo vertinimu, administratorius, prieš 2014 09 24 kreditorių susirinkimą neišviešindamas informacijos, jog dėl pasidalijimo ginčo žemės sklypu jau yra susitarta, veikė nesąžiningai, nes nuo kreditorių buvo nuslėpta jiems svarbi informacija apie veiksmą – plano suderinimą, kuris tiesiogiai įtakoja bankrutavusios įmonės turtines teises ir tuo pačiu jų interesą gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą.

Bankas taip pat nurodo, jog, būdamas įmonės kreditorius, yra suinteresuotas turto pardavimu kuo didesne kaina, o UAB „Borta“ siekis padidinti pamatų kainą žemės sklypo sąskaita, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, pažeistų kitos žemės sklypo naudotojos teises. Šiuos argumentus paneigia dar 2012 m. birželio 29 d. įvykęs B AB spaustuvė „Spindulys“ kreditorių susirinkimas, kuris 6 darbotvarkės klausimu „Dėl likusių nenugriautų pastato pamatų Gedimino g. 10, Kaune“ buvo priėmęs nutarimą - „Įpareigoti bankroto administratorių: 1. Užbaigti sunaikinto statinio, unikalus Nr.1996-30005-4054, griovimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro procedūrą, užtikrinti griovimo darbų (atliktinų 2008 05 15 leidimo nugriauti statinį Nr. 38-7NG7-7 pagrindu) užbaigimą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011-11-10 rašte „Dėl pažymos apie statinio nugriovimą“, Nr. (15.10) -10-20-147/63, įtvirtintus nurodymus ir griovimo projekto reikalavimus; 2. Organizuoti nugriovimo darbų rangovo parinkimo konkursą ir sudaryti rangos paslaugų sutartį su mažiausią rangos paslaugos kainą pasiūliusiu rangovu; 3. Nustatyti, kad Rangos sutartimi sulygtas rangovo atlyginimas yra BAB spaustuvė „Spindulys“ administravimo išlaidos“. Nutarimas priimtas išimtinai banko, kuris perėmė žemės sklypo Gedimino 10, Kaune; nuomos teisę ir kuris turi daugumą kreditorių susirinkime, balsais. T.y. bankas siekė bankrutavusios įmonės lėšomis, o tai yra ir visų kreditorių lėšomis, susitvarkyti perimtą žemės sklypą. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, jog ne UAB „Borta“ elgiasi nesąžiningai, neteisingai, neprotingai. Be to, teismo vertinimu, UAB „Borta“ siekia padidinti pamatų kainą, tačiau nesiekia pažeisti banko teisių, o tik teisingumo. Padidinus pamatų kainą, jie bus parduoti brangiau ir dėl to visi kreditoriai, o ne tik UAB „Borta“ ( pažymėtina, kad kitu atveju tik bankas) gaus didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą.

Reziumuodamas teismas administratoriaus veiksmą, kuriuo buvo suderintas ginčo žemės sklypo pasidalijimas, įvertintina kaip žalingą, mažinantį bankrutuojančios įmonės galimybes gauti didžiausią kainą už parduodamą turtą, o tuo pačiu pažeidžiantį kreditorių interesą gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą. Tuo pačiu šis administratoriaus veiksmas pripažintinas neteisėtu, kadangi jis sutinkamai su ĮBĮ 11str. 5 d. 14 p. gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės interesus. Todėl skundžiamą nutarimą panaikina.

IV. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nėra pateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str.,str., Įmonių bankroto įstatymo 24 str., teismas

nutaria:

B AB „Spindulys“ 2015 01 27 kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinti.

B AB spaustuvė „Spindulys“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiksmą, kuriuo buvo suderintas žemės sklypo Gedimino g.10, Kaune pasidalijimo su Danske Bank A/s Lietuvos filialu planas pripažinti neteisėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė