Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Ž. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Asta Stanišauskaitė su pareiškėjos (skolininkės) skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

Antstolė nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė – A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotoja - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, nenustačiusi kliūčių, (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyti elektroniniu parašu dokumentų parengimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo užregistruoti Antstolių informacinėje sistemoje. Antstolė nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) nėra gavusi informacijos apie panaikintą (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą, o skolininkės skunde nėra nurodyta nė vieno atvejo, numatyto CPK 629 straipsnyje, įpareigojančio antstolę nutraukti vykdomąją bylą. Antstolė pažymi, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, nustatytais dydžiais.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta įteikus jiems nutarties skirti rašytinį posėdį patvirtintą kopiją ir paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikštas skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi pareiškėjos skundžiamus antstolio veiksmus, jų pagrįstumą teismas vertina skundo ribose, t. y. pagal skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsnis). Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), skolininkė – A. Ž., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Iš vykdomosios bylos matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą statytojai A. Ž. dėl pažeidimo – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliktų paprastojo remonto darbų, pastatyto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pakeičiant pastato fasado išvaizdą mieste (v. b. l. 14) ir privalomąjį nurodymą statytojai A. Ž. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatytą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 13). Privalomajame nurodyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šis Privalomasis nurodymas pareiškėjos būtų ginčytas bendrosios kompetencijos teisme per nustatytą terminą. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja nurodo, kad dėl svarbių priežasčių neturėjo galimybės apskųsti nepagrįsto dokumento nustatytais terminais, tačiau nei minėtų priežasčių įvardija, nei pateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, gavusi Privalomąjį nurodymą, teikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas jau savininkams įsigijus butą (buto įsigijimas vyko (duomenys neskelbtini)) (v. b. l. 3). Nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) teikė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuriuo ji, nurodydama save kaip įgaliotą G. Ž. ir V. Ž. asmenį, prašė pratęsti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą, kadangi buvo rengiamas namo gyventojų sutikimo balsavimas bei projekto ruošimo darbai bei buvo sudaryta sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo vykdyti kapitalinį remonto projektą (v. b. l. 11). Dokumentas, patvirtinantis A. Ž. teisę atstovauti, prie bylos medžiagos nepateiktas. Vadovaujantis minėtu prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10). Kadangi pareiškėja (skolininkė) A. Ž. iki pratęsto nustatyto termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) nepašalino savavališkos statybos padarinių, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas (v. b. l. 6), (duomenys neskelbtini) prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio įvykdymo. Antstolė (duomenys neskelbtini) Patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ((duomenys neskelbtini)), taip pat priėmė Patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama panaikinti antstolės vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodo, kad išieškotojas nepagrįstai pateikė vykdyti teisiškai nepagrįstą vykdomąjį dokumentą, nes pareiškėja nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir (duomenys neskelbtini) statytoja, o antstolė negalėjo jo priimti vykdyti, todėl antstolės priimti skundžiami procesiniai dokumentai yra naikintini, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti nutraukta.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, privalo patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Taigi antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, nenustačiusi minėtame straipsnyje nurodytų kliūčių, (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad antstolis neturi kompetencijos kvestionuoti vykdomojo dokumento, t. y. Privalomojo nurodymo, teisėtumo, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 14 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 14 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Byloje nustatyta, kad Privalomasis nurodymas per nustatytą ir pratęstą terminą nebuvo įvykdytas, byloje nėra duomenų, kad dėl Privalomojo dokumento teisėtumo būtų iškelta byla.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad, pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą, būtų buvę nustatytos akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo nepagrįstumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolės veiksmai, priimant vykdyti Privalomąjį nurodymą, yra neteisėti.

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Vykdomųjų išlaidų apskaičiavimą, šių antstolės procesinių dokumentų neteisėtumą grįsdama aplinkybe, jog vykdomoji byla negalėjo būti pradėta. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad vykdomoji byla pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta pagrįstai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolės procesiniai dokumentai, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus skolininkės atžvilgiu vykdymo veiksmus, priimti nepagrįstai.

Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolės Patvarkymas pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) nesukelia jokių teisinių galių ir yra niekinis, nes nėra pasirašytas ir neįregistruotas Antstolių informacinėje sistemoje. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Patvarkymas pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas elektroniniu parašu dokumento parengimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) užregistruotas Antstolių informacinėje sistemoje (v. b. l. 19-23).

Pareiškėja pateiktame skunde nesutinka su (duomenys neskelbtini) Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini), nes akto 5.2 punkte nurodyta, kad antstolė turėjo (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų pavedimams, nors, pasak pareiškėjos, jokių pavedimų neatliko. Teismas pažymi, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti vykdomąjį dokumentą gera valia; to nepadarius, priverstinis vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamame antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (išlaidos pavedimams). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr.1R-352 ,,Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 7 skyriaus ,,Vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai“ 134 dalyje numatyta, kad išlaidos tretiesiems asmenims (tarp jų ir banko pavedimų ir kt., kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Nagrinėjamu atveju antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos apskaičiuotos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais įkainiais, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių ir jų apskaičiavimo tvarkos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos nepagrįstai.

Pareiškėja skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 629 straipsnis nurodo atvejus, kai antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą. Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas iš CPK 629 straipsnyje įtvirtintų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą, tokio pagrindo nenurodo ir pareiškėja. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nesant nei vieno iš ankščiau nurodytų pagrindų, antstolė pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios bylos bei civilinės bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 510 ir 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.