Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria skundas dėl notaro veiksmų atmestas civilinėje byloje Nr. 2-22578-430/2013 pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S., AB DnB bankas, L. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkė L. T. atsiliepimo į pareikštą skundą dėl notaro veiksmų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju taikytina prezumpcija, kad pranešimai dėl kredito sutarčių nutraukimo buvo tinkamai įteikti įvertinus išsiuntimo faktą, o kredito sutartys nutrauktos.

Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2S-1952-467/2011, Nr. 2S-1954-467/2011, Nr. 2S-1953-467/2011 konstatavo, kad nors kreditoriaus pranešimai dėl ginčo kredito sutarčių buvo išsiųsti kreditoriui žinomais adresais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie pranešimai nebuvo įteikti skolininkui, teismas padarė išvadą, kad nesant įrodymų apie pranešimų įteikimą, nėra pagrindo pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto kredito sutarčių pagrindu. Taigi Vilniaus apygardos teismas yra suformavęs aiškią ginčo kredito sutarties nutraukimo aplinkybių vertinimo poziciją ir konstatavęs, kad dėl šių konkrečių ginčo kredito sutarčių, pagrindas priimti nutartis dėl išieškojimo ir pradėti išieškojimą yra įrodymas, patvirtinantys, kad pranešimai apie sutarties nutraukimą buvo įteikti skolininkui. Nesant įrodymų apie pranešimų apie kredito sutarčių įteikimą, negali būti tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai pradėti priverstinį išieškojimą prieš terminą.

Kreditorius pranešimu nutraukė didelės vertės kredito sutartis, kurių galiojimo terminas - apie 25 metus, todėl konkrečiu atveju vertinant, ar kredito sutartys nutrauktos, privalo būti vertinama, kad šiuos pranešimus skolininkas gavo, t.y. ar skolininkui yra žinoma, kad ginčo kredito sutartys nutrauktos ir nuo kada. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, ką išimtinai vertino pirmos instancijos teismas, nėra tinkamas pranešimas skolininkui apie kredito sutarties nutraukimą (2009-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-241/2009).

Jeigu teismas būtų tinkamai ištyręs ginčo kredito sutarčių nutraukimo aplinkybes, būtų nustatęs, kad notaras turėjo pareigą atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą, nenustačius teisės aktuose bei hipotekos sandoryje nurodytų pagrindų prieš terminą patenkinti kreditoriaus reikalavimą, bei privalėjo atsisakyti išduoti vykdomuosius įrašus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad notaro pareiga išsiųsti skolininkui siūlymą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

CK 4.192 str., LR teisingumo ministro 2012-05-22 įsakymu patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10-11 p. nustatyta pareiga notarui išsiųsti skolininkui pranešimą ir suteikti laiko (20 dienų nuo išsiuntimo) prieštaravimams pateikti, t.y. nustatyta pareiga įvertinti ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko pateiktus duomenis. Šiomis teisės aktų nuostatomis siekiama užtikrinti abiejų teisinio santykio šalių - skolininko ir kreditoriaus - interesų pusiausvyrą bei tinkama skolininko teisių apsauga. Kol nėra įsitikinta, kad nebus gauti skolininko pateikiami duomenys - notaras neturi atlikti vykdomojo įrašo.

Pranešimai skolininkui buvo išsiųsti 2013-02-21, o vykdomieji įrašai atlikti 2013-03-20. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas šių notaro pranešimų nėra gavęs, notarui turėjo sugrįžti neįteiktos adresatui siuntos. Tai yra, notaras iki vykdomųjų įrašų atlikimo turėjo ir privalėjo žinoti, kad skolininkui apie pradėtas procedūras nėra žinoma, kad jam užkirstas kelias pasinaudoti tiek teise sumokėti įsiskolinimą, tiek teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl kreditoriaus prašymų atlikti vykdomuosius įrašus. Esant įrodymams apie notaro pranešimų neįteikimą, notaras turėjo atsisakyti išduoti vykdomuosius būdus bei siekti imtis veiksmų, kad tokie pranešimai būtų tinkamai įteikti skolininkui. Priešingu atveju, vertinant tik notaro pranešimų išsiuntimo faktą ir neatsižvelgiant į įrodymus, kad tokie pranešimai nebuvo įteikti adresatui, vykdomojo įrašo išdavimas negali būti laikomas teisėtu, nes neįgyvendintas skolininko teisių apsaugos principas šioje proceso stadijoje.

Bankas 2011-11-07 raštais Nr. 30.58.17/6603. Nr. 30.58.17/6604, Nr. 30.58.17/6605 visais žinomais adresais (laiškai grįžo neįteikti, todėl papildomai išsiųsti pranešimai kliento el. paštu) įspėjo skolininkus/įkeisto turto savininkus, jog vadovaujantis Sutartimis, iki 2012-01-07 neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal Sutartis, ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimą, bei įsipareigojimų įvykdymą bankas bus priverstas nutraukti sutartis ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.

Nors skolininkai/įkeisto turto savininkai per nustatytą terminą neįvykdė prisiimtų finansinių įsipareigojimų (nuo rašto išsiuntimo dienos iki sutarčių nutraukimo nebuvo apmokėta nei viena įmoka) ir nepateikę jokių pasiūlymų dėl galinio tolimesnio sutarčių vykdymo, bankas siekdamas taikiai spręsti finansinių prievolių įvykdymo klausimus. 2012-01-09 raštais Nr. 30.58.17/98, Nr. 30.58.17/99. Nr. 30.58.17/100 visais bankui žinomais adresais taip pat ir kliento el. pašto adresu informavo ir suteikė papildomą 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti bei pažymėjo, jog neįvykdžius rašte nurodytų finansinių reikalavimų kitą dieną po nurodyto termino pasibaigimo dienos vienašališkai nutraukia sutartis ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto ir/ar kito skolininkams priklausančio turto.

Kadangi įsipareigojimai įvykdyti nebuvo, bankas 2012-02-10 sutartis nutraukė, tą patvirtina byloje esantys skolos grafikai, iš kurių matyti, kad visos pradelstos skolos tapo būtent 2012-02-10. Laikantis CK 6.209 str. reikalavimų, 2011-11-07, 2012-01-09 raštais buvo nustatyti papildomi terminai padengti pradelstus įsiskolinimus, tačiau, skolininkai įsiskolinimų, susidariusių iki sutarčių nutraukimo, nepadengė. Nors 2011-11-07 raštų ir 2012-01-09 raštų, siųstų paštu, skolininkai/įkeisto turto savininkai neatsiėmė, tačiau pažymėtina, jog bankas rastus siuntė visais jam žinomais adresais, taip pat kliento el. pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2012-01-20 raštu patvirtino, jog apie sutarčių neįvykdymo pasekmes yra informuotas, t.y. yra gavęs pranešimus dėl sutarčių nutraukimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkams buvo tinkamai pranešta apie galimą sutarčių nutraukimą ir skolininkams nepadengus įsiskolinimo per papildomai nustatytus terminus, sutartys buvo teisėtai nutrauktos. Notaras tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstas padarė vykdomąjį įrašą.

Notaro pareiga pranešti skolininkui apie gautą kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo įtvirtinta vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymo atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. IR-144, 10 punkte. Pažymi, kad siunčiant pranešimą įteikimo pranešimas nėra būtinas, o 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos, o ne nuo įteikimo dienos, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pagal Aprašo 12 p. skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo vykdomojo įrašo išdavimo. Toks vykdomojo įrašo atlikimo reglamentavimas tiesiogiai paneigia pareiškėjo argumentus dėl privalomo pranešimo įteikimo skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

LR Notariato įstatymo 26 str. yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimas. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras (CK 4.192 str. 1 d.). LR teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 įsakymu patvirtinto Aprašo 5 punkte numatyta, kad notaras atlieka vykdomuosius įrašus gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3 d.).

Pagal CK 4.192 str. 4 d. ir Aprašo 7 punktą, notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikia asmuo, kuris yra kreditorius (7.1.p.p.); kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis (7.2.p.p.); pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, – ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos (įkeitimo) sandoryje (7.3.p.p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, teismas netyrė ginčo sutarčių nutraukimo aplinkybių, nes nenustatė, kad notaras, priimdamas prašymą, privalėjo patikrinti, ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o kreditorius nepateikė notarui duomenų, kada pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą buvo įteiktas skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtus apelianto argumentus paneigia į bylą pateiktas AB DNB bankas 2012-01-09 pranešimas skolininkams A. T. ir L. T. (I t., b.l.101; 136;173). Be to, kaip matyti iš byloje esančio apelianto 2012-01-20 rašto kreditoriui AB DNB bankas(I t., b.l.109;140;177), apie pranešimus dėl susidariusio įsiskolinimo ir kredito sutarčių nutraukimo apeliantas žinojo, nes kreipėsi į banką, išreikšdamas nesutikimą su kredito sutarčių nutraukimu. Šiuo atveju nėra reikšminga, kad savo 2012-01-20 rašte AB DNB bankui apeliantas nurodė, jog atsako į 2012-01-06 jo gautą AB DNB banko raštą, bet ne į 2012-01-09 AB DNB banko raštą, kuris yra pateiktas į bylą, nes apeliantas nepateikė jokio ankstesnio AB DNB bankas rašto, kurį apeliantas būtų galėjęs gauti 2012-01-06 ir į jį atsakyti 2012-01-20 raštu, taip pat nenurodė kuo 2012-01-06 rašto, jeigu toks būtų, turinys iš esmės skiriasi nuo 2012-01-09 rašto turinio (CPK 178 str.).

Kita vertus iš byloje esančių elektroninių laiškų matyti, jog AB DNB bankas siuntė skolininkui pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo ir kredito sutarčių nutraukimo ir elektroniniu būdu. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad jam bankas pranešimą siuntė ir elektroniniu būdu.

Taigi, kreditorius pasinaudojo visais turimais apelianto kontaktiniais duomenimis, siekdamas informuoti apeliantą apie susidariusį įsiskolinimą ir galimą kredito sutarčių nutraukimą (CK 6.218 str.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju esminę reikšmę turi tos aplinkybės, jog 2012 m. sausio 20 dieną apeliantas jau žinojo apie AB DNB bankas pranešimus dėl susidariusio įsiskolinimo ir kredito sutarčių nutraukimo ir šie įrodymai (AB DNB bankas 2012-01-09 pranešimas skolininkams A. T. ir L. T. ir apelianto 2012-01-20 raštas AB DNB bankui) buvo pateikti notarui, pateikiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad notaras, jo manymu, nepagrįstai išdavė vykdomuosius įrašus, nepranešęs skolininkui ir negavęs skolininko duomenų dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą taip pat atmeta.

LR teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 įsakymu patvirtinto Aprašo 10 p. numatyta, jog patikrinęs šio aprašo 7 punkte nustatytus duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu.

Kaip matyti iš notaro pateiktų dokumentų, notaras 2013-02-21 dviem adresais ((duomenys neskelbtini)) siuntė pranešimą skolininkams (I t., b.l.81;82;120;121;156;157). Adresas - (duomenys neskelbtini), hipotekos ir gyventų registre nurodytas kaip skolininkų adresas (I t., b.l.72). Minėta, jog LR teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 įsakymu patvirtinto Aprašo 10 p. numatyta, jog notaras privalo pasiūlyti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Taigi, įstatymų leidėjas minėto notaro siūlymo skolininkui nesiejo su privalomu tokio siūlymo įteikimo skolininkui patvirtinimu, nes būtent nustatė terminą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos atlikti atitinkamus veiksmus. Toks reglamentavimas nustatytas dėl to, jog skolininkas, žinodamas apie savo prievoles kreditoriams, privalo pasirūpinti, jog jis kreditoriams būtų pasiekiamas, t.y. privalo nurodyti tokius savo kontaktinius duomenis, kuriais jam būtų galima įteikti pranešimus, susijusius su jo prievolės vykdymu, nes vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju notaras pateikė įrodymus, patvirtinančius pranešimo skolininkams išsiuntimą – pateikė AB „Lietuvos paštas“ kvitus dėl registruotos pašto siutos (I t., b.l. 82;121;157).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog notaras savo veiksmais nepažeidė CK 4.192 str. 4 d. ir Aprašo normų.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.