- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1952-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko ir įkeisto daikto savininko) A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 10 d. nutarties areštuoti įkeistą daiktą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotieji asmenys (skolininkai ir įkeisto daikto savininkai) – A. T. ir L. T..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Pagal hipotekos lakštą Nr.01120050025812, įregistruotą 2005-12-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant A. T. ir L. T. iki 2045-10-31 suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas kreditoriui AB DNB NORD bankas (prieš tai pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) nekilnojamieji daiktai – 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantys A. T. ir L. T..
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas 2011-03-07 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė priimti nutartį išieškoti skolininkų A. T. ir L. T. 296296,69 Eur skolą bei 135 Lt žyminį mokestį iš įkeisto turto - 0,0600 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. kovo 10 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius A. T. ir L. T., uždrausdamas įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininkus (įkeistų daiktų savininkus), kad negrąžinus kreditoriui 279 019,45 eurų negrąžinto kredito, 16 037,13 eurų nesumokėtų palūkanų, 1 2403,11 eurų delspinigių (iš viso 296 296,69 eurų) ir 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas konstatavo, jog kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-12-12 Kreditavimo sutartis Nr. 5755-05IV, nebuvo vykdoma. Teismas nustatė, jog kreditoriaus siųstas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkams nebuvo įteiktas. Nesant duomenų apie tai, kad skolininkai būtų pranešę kreditoriui apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, teismas laikė, jog kreditorius, išsiųsdamas skolininkams pretenzinį laišką paskutiniu kreditoriui žinomu skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos tinkamai informavo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Kreditoriui dėl kredito gavėjo kaltės vienašališkai nutraukus kredito sutartį anksčiau termino, kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų visą kreditą, priklausančias palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. T. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal 2005-12-12 kredito sutartį Nr.5755-05IV atmesti. Nurodo, jog kreditorius pranešimo dėl kredito sutarčių nutraukimo 10 dienų terminą siejo ne su 2011-01-03 pranešimo įteikimo skolininkui data, bet su šio rašto išsiuntimo data. Kreditorius, teismui pateikdamas pareiškimą dėl hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto arešto, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2011-01-03 pareiškimas dėl kredito sutarties nutraukimo skolininkui buvo įteiktas. Skolininko gyvenamosios vietos adresas yra nepakitęs. Kreditorius teismui nepateikė įrodymų, kad 2011-01-03 pranešimas skolininkui būtų buvęs siųstas pakartotinai. Kreditorius, žinodamas skolininko kontaktinius duomenis, nepateikė įrodymų, kad pranešimą dėl kredito sutarčių nutraukimo būtų siuntęs elektroninio ryšio priemonėmis. Todėl laikytina, kad kreditorius neįgyvendino CK 6.218 straipsnyje numatytos pareigos elgtis sąžiningai, bendradarbiauti su kita sutarties šalimi ir informuoti skolininką apie numatomą vienašališką sutarčių nutraukimą. Todėl konstatuotina, kad skolininkas apie kreditoriaus sprendimą vienašališkai nutraukti kredito sutartį nebuvo informuotas (CK 6.166 str.). Skolininkas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir 2011-01-03 pranešimo negavo ne dėl savo kaltės ar aplaidumo. Skolininkas, nuo 2011-01-03 su kreditoriumi palaikė nuolatinį ryšį, nuo kreditoriaus nesislapstė, apie savo finansinę padėtį ir galimybes grąžinti kreditą periodiškai informuodavo kreditorių. Tačiau kreditorius net ir tarpusavio susitikimų su skolininku metu, turėdamas galimybę, apie kredito sutarčių nutraukimą nepranešė. Skolininkas apie kreditoriaus priimtą sprendimą sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeista ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apelianto argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie vienašalį sutarties nutraukimą yra nepagrįsti. Apeliantui pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo siunčiamas kreditoriui žinomu skolininko adresu, kurį skolininkai nurodė kreditavimo sutartyje, hipotekos lakšte ir kuris sutampa su skolininkų deklaruota gyvenamąja vieta. Skolininkai vengė priimti jiems siunčiamą korespondenciją ir tai negali būti pateisinantis elgesys. Apelianto teiginiai, kad jis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nuo 2011-01-03 palaikė nuolatinį ryšį su kreditoriumi, nuo kreditoriaus nesislapstė, apie savo finansinę padėtį ir galimybes grąžinti kreditą periodiškai informuodavo kreditorių, nepagrįsta jokiais įrodymais. Skolininkui buvo puikiai žinoma, kad įsipareigojimai pagal 2005-12-12 kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra vykdomi netinkamai – iš kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikto grafiko aiškiai matyti, nepadengtas įsiskolinimas net už 2009 metų gruodžio mėnesį, 2011 metais skolininkai apskritai neatliko nė vieno mokėjimo, o su kreditoriumi buvo susisiekta tik tada, kai skolininkams per antstolius buvo įteikta nutartis dėl įkeisto turto arešto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir jame nurodyti argumentai sudaro pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog, nesant duomenų apie tai, kad skolininkai pranešė kreditoriui apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, kreditorius, išsiųsdamas skolininkams pretenzinį laišką paskutiniu kreditoriui žinomu jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos tinkamai informavo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius, prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.), laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-1151/2003).
Pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius teismui nurodė, jog visą paimtą kreditą kredito gavėjai turėjo grąžinti iki 2045-10-26, tačiau skolininkams tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų – nustatytais terminais negrąžinant dalies kredito, nesumokant laiku palūkanų bei delspinigių, sutartis banko 2011-01-03 raštu buvo nutraukta. Taigi kreditorius laikė, jog pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą, kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą.
Nagrinėjamu atveju kreditorius kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pirmosios instancijos teismui pateikė skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) A. T. ir L. T. adresuotą 2011-01-03 raštą NR.30.58.37/11 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ (b.l. 36), kuriame skolininkams nurodė, jog įsipareigojimų pagal su banku sudarytą 2005-12-12 kreditavimo sutartį Nr.5755-06IV bei 2007-03-05 kreditavimo sutartį Nr.K-2400-2007-124 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais nevykdymas yra pagrindas bankui pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, o praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkams neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, bankas kitą dieną, einančią po minėto termino pasibaigimo dienos, pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal sutartis iš bankui įkeisto ir/ar kitos skolininkams priklausančio turto ir lėšų (b.l. 36). Kreditorius taip pat teismui pateikė duomenis, jog laišką su šiuo pranešimu siuntė skolininkams jų nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pranešimas skolininkams nebuvo įteiktas ir grįžo kreditoriui su pašto nuoroda ant voko, jog adresatas nurodytu adresu negyvena (b.l. 35).
CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis, nusprendusi pasinaudoti teise vienašališkai atsisakyti sutarties, apie numatomą sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Ši teisės norma nenurodo tokio pranešimo formos, todėl ją šalys gali aptarti sutartyje. Jeigu sutartyje apie tai nekalbama, tai galima padaryti bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, nes reikalavimas iš anksto pranešti nutraukiant sutartį laikomas įvykdytu, kai tokį pranešimą gauna kita šalis (CK 6.166 str.), tai yra būtina pranešti tokia forma ir priemonėmis, kad kita šalis gautų pranešimą.
Tarp AB DnB NORD banko ir A. T. bei L. T. 2005-12-12 sudarytos kreditavimo sutarties Nr.5755-05IV bei 2009-08-05 susitarimo dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo bendrųjų dalių atitinkamai 43 ir 41 punktuose numatyta, jog, esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį; sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos (b.l. 27, 33). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2009, kurioje dalyvaujančiu asmeniu (kreditoriumi) dalyvavo AB DnB NORD bankas, konstatavo, jog analogiška kreditavimo sutarties nuostata prieštarauja imperatyviajai CK 6.218 straipsnio 1 dalies normai, todėl kreditorius negali ja remtis įrodinėdamas, kad antrajai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą buvo tinkamai pranešta.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, jog pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą skolininkams buvo siunčiamas kreditoriui žinomu jų gyvenamosios vietos adresu, kuris nurodytas tiek kreditavimo sutartyje, tiek ir hipotekos lakštuose. Tačiau siųstas pranešimas skolininkams nebuvo įteiktas. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jo gyvenamosios vietos adresas nėra pasikeitęs, o kreditorius nepateikė duomenų, jog pranešimą skolininkams siuntė pakartotinai. Apelianto nuomone, kreditorius, žinodamas ne tik apelianto gyvenamosios vietos adresą (kuris, apelianto teigimu, nėra pasikeitęs, o kreditorius nepateikė tai paneigiančių duomenų), bet ir elektroninio pašto adresą, taip pat esant galimybei su apeliantu susisiekti per elektroninę bankininkystę, nebendradarbiavo su kita šalimi, neįvykdė CK 6.218 straipsnyje įtvirtintos pareigos elgtis sąžiningai ir informuoti skolininką apie numatomą vienašališką sutarčių nutraukimą. Kolegija iš esmės pritaria apeliantui. Kolegija tokios išvados priėjo, atsižvelgusi į aplinkybę, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, jog skolininkai vengia priimti korespondenciją, o kreditorius išnaudojo visas galimybes įteikti pranešimą skolininkui, kurios (galimybės), kaip matyti iš bylos duomenų, buvo, kadangi kreditoriui skundžiamą teismo nutartį skolininkams įteikti per antstolius pavyko. Tokiu būdu kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, taip pat į aplinkybes, kad pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą skolininkams įteiktas nebuvo, daro išvadą, jog kreditorius nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, patvirtinančių, jog sutartis buvo nutraukta, laikantis įstatymo nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų (įkeisto daikto savininkų) A. T. ir L. T. (CPK 337 str. 2 p.).
Patenkinus atskirąjį skundą, iš kreditoriaus AB DnB NORD banko valstybės naudai priteistina 10,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) netenkinti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centinei hipotekos įstaigai.
Priteisti iš kreditoriaus AB DnB NORD banko valstybei 10,55 Lt (dešimt litų ir 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.