Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorams Renatai Staniulienei, Virginijui Sokolovui, nukentėjusiosios A. K. atstovams: V. K. (2016-11-02 teismo posėdyje), advokatui Dariui Karabinui, R. D., VTAT atstovei I. J., ekspertei D. P. (2016-12-12 posėdyje), ekspertei R. D. (2017-03-01 posėdyje), kaltinamajam J. K., uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

- J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Degučių k., (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 str. 1d., 215 str. 1 d. 198¹ str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo, taikant BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m., ankstesni teistumai išnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo brolio R. K. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės savo dukterėčios A. K., gim. (duomenys neskelbtini) būkle, dėl ko ji negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, prieš jos valią nunešė A. K. į kambarį, kur paguldęs ant lovos numovė kelnes, ir atsigulęs šalia bei apnuoginęs savo lytinį organą, lytiniu organu tyčia trynėsi į jos sėdmenis - tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. K. kitokio fizinio sąlyčio būdu ir taip seksualiai prievartavo mažametę A. K., dėl ko nukentėjusiajai konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F 43.8, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 150 str. 4 d.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2012 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo brolio R. K. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška, dėl mažametystės savo dukterėčios A. K., gim. (duomenys neskelbtini) būkle, dėl ko ji negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, prieš jos valią pasiguldęs A. K. jos kambaryje ant lovos, tyčia apžergė kojomis ir slinkdamasis artyn A. K. veido movėsi savo apatines kelnaites, norėdamas apnuoginti savo lytinį organą, jį įkišti mažametei A. K. į burną ir taip patenkinti savo lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi A. K. pašaukė savo brolį P. K. - tokiu būdu pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete A. K., tuo nukentėjusiajai padarė laikiną psichikos sutrikimą - kitą reakciją į stiprų stresą F 43.8, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d

Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino, kadangi nei vieno veiksmo nurodyto kaltinime neatliko ir parodė, kad A. K. yra jo brolio R. K. dukra. 2012 m. gruodžio mėn. jis gyveno (duomenys neskelbtini) pas brolį R. K.. Gyveno ir mokėsi apie pusę metų iki birželio mėn., po to, išvyko į (duomenys neskelbtini). Su brolio vaikais A. K., P. K. sutarė puikiai. A. K. nuo mažens augino, prausė, vystyklus keitė, kadangi buvo laikotarpis, kai V. K. su A. ir P. K. gyveno kartu, pas jo tėvus. Su brolio R. K. šeima buvo susitikęs prieš 2 metus, per tėvo laidotuves ir dar gal vieną kartą. Susitikimų metu jam niekas nieko dėl netinkamo elgesio nesakė.

Gyvenant pas brolį (duomenys neskelbtini), buvo atvejis, kad jam maudantis duše A. K. priėjo prie dušo, kurio stiklai tamsinti, bet žmogaus siluetas matosi, dėl ko jis ją apibarė ir pasakė R. K.. Tą kartą, jau apsirengęs, sudavė jai per užpakalį, per kelnes. Pamena atvejį, kad buvo išsiuntęs P. K. pažiūrėti ar užšalęs ledas, nes abu turėjo pačiūžas. Atstumas iki tos vietos apie 600 metrų, tai galėjo užtrukti 10 min. Jei gerai pamena, tuo metu, kai išsiuntė P. K. pažiūrėti ledo, jis (J. K.) žaidė prie kompiuterio, o A. K. kažką veikė kambaryje. Tokio atvejo, kad jis žiūrėtų pornografinius filmus ir pamatytų A. K., būti negalėjo. Nei P. K., nei A. K. nesakė, kad būtų matę tėvų intymius santykius. Būdavo, kad su vaikais žaisdavo, dūkdavo, juos kutendavo, bet seksualinio pobūdžio veiksmų nebuvo. R. K. esant namie, vaikams dūkti nebuvo galima, nes R. K. yra labai griežtas. Būdavo, kad A. K. girdi ir keiksmažodžių, būdavo nuvyta į kambarį ir tenai sėdėdavo, kad nenusikalstų, nes buvo labai aktyvi. Vaikai būdavo auklėjami griežtai, tačiau vaikais buvo rūpinamasi, jie buvo prižiūrėti. Alkoholis šeimoje buvo vartojamas retai ir dėl to (duomenys neskelbtini) tarnybos šeima susidomėti negalėjo. Būdavo problemų su A. K. elgesiu, kadangi būdavo, kad ji iš namų pabėga, išeidavo pas drauges, iš mokyklos daug vėliau grįždavo. Ji nuo mažens buvo akyvi, linkusi fantazuoti.

- A. K. žinios lytiškumo tema atitinka mažą jos amžių ir menką gyvenimišką patirtį: mergaitė nežino biologinės vaikų atsiradimo reikšmės, ji nesupranta, ką reiškia lytiškai santykiauti, tenkinti lytinę aistrą; nukentėjusioji nesupranta nei su ja atliktų veiksmų pobūdžio, nei jų reikšmės (žalos, pavojingumo, juridinių tokių veiksmų pasekmių). Analizuojant uždelstą A. K. atsiskleidimą apie patirtą seksualinę prievartą, svarbu įvertinti faktorius, kurie tokį delsimą palaikė - įtakos tam turėjo nukentėjusiosios būsena (subjektyvus neigiamų pasekmių suvokimas, kuris sustiprino jos baimę), su ja atliktų veiksmų reikšmės nesupratimas (negalėjo suprasti, jog yra nusikaltimo auka), paties įtariamojo elgesys (prašymas apie tai nekalbėti) bei santykio su įtariamuoju pobūdis (artimas asmuo, kuris tuo metu gyveno kartu su šeima). Tikėtina, jog, būdama su močiute toli nuo tos aplinkos, kurioje vyko prievarta, A. K. ilgainiui pasijautė saugiau, todėl spontaniškai atskleidė bylai reikšmingus įvykius. Dėl tų pačių faktorių, kurie palaikė nukentėjusiosios neatsiskleidimą, A. K. nusikalstamos veikos metu negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams (1).

- A. K. nenustatyti tokie kalbos, pažintiniai (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų (3).

- A. K. jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu A. K. konstatuojamas hiperkinezinis elgesio sutrikimas F90.1 bei kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. Kitos reakcijos į stiprų stresą yra laikinas psichikos sutrikimas ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų (4).

- Vertinant vieną iš labiausiai seksualinę prievartą prieš vaikus diferencijuojančių požymių - padidėjusį seksualizuotą elgesį - byloje ir medicininėje dokumentacijoje esantys apie tai duomenys yra riboti (neišsamūs, trūksta detalesnio nukentėjusiosios elgesio aprašymo). Turint tik šiuos duomenis, nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti išvados apie padidėjusio seksualizuoto A. K. elgesio apraiškas. Taip pat svarbu pabrėžti, jog, mokslinių tyrimų duomenimis, tik daliai nepilnamečių, nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos, pasireikš padidėjęs seksualizuotas elgesys, todėl jo nenustatymas netampa pagrindu įtarimams atmesti (6).

- Ekspertizės metu A. K. pakartoja anksčiau duotus savo parodymus. Jos pasakojimas realistiškas, pakankamai detalus, turintis seksualinei prievartai prieš vaikus būdingus konteksto požymius (nusikalstamos veikos slaptumą, prašymą apie atliktus veiksmus niekam nesakyti). Nukentėjusioji nevartoja jai nebūdingo žodyno, atgamindama įvykių aplinkybes iš atminties, remiasi jos amžių ir gyvenimišką patirtį atitinkančiomis žiniomis bei emociniu įspūdžiu, pvz., nurodo, jog skystis, kurio pavadinimo ji nežino, iš lytinio įtariamojo organo iššovė. A. K. parodymų realistiškumą sustiprina ir situaciją atitinkančios emocinės jos reakcijos į klausimus, susijusius su įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmais, bei prašymus juos pademonstruoti lėlių pagalba - pokalbio apie tai metu mergaitė pastebimai jaudinasi, susigėsta, slepiasi po megztiniu, nedrįsta ištarti su lytiškumu susijusių žodžių. Ekspertizės metu negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį nukentėjusiosios parodymams, taip pat nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti A. K. parodymais. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, svarbu atkreipti dėmesį, jog ji lengviau atgamins esmines įvykių aplinkybes bei didesnį emocinį įspūdį palikusias situacijas, tačiau natūraliai gali painiotis ir klysti, atpasakodama įvykių seką, nurodydama tikslų įvykių laiką ir įvardindama mažiau reikšmingas įvykių aplinkybes. Atgaminamų praeities įvykių tikslumą sunkina ir nuo įvykių praėjęs ilgesnis laiko tarpas (8).

- Konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų. A. K. nerekomenduojama dar kartą apklausti teisme (9).

- Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ A. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio A. K. ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2016-04-26 nustatytas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų. Byloje nagrinėjamų įvykių pasekmės gali pasireikšti ir ateityje - gali paveikti tiriamosios santykius su kitais bei socialinę adaptaciją (10).

Ekspertė R. D. paaiškino, kad išvada, jog galimai padarytos nusikalstamos veikos metu A. K. nesirgo lėtiniu, t. y. sunkiu lėtiniu psichikos sutrikimu ar laikinu psichikos sutrikimu, nesakoma, kad A. K. tuo metu jokio sutrikimo neturėjo. Reikėtų patikslinti, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos metu A. K. buvo hiperkinezinis elgesio sutrikimas, nes kaip jis yra diagnozuojamas jis būna ne atsiradęs tą pačią diagnozės akimirką, jis yra ilgalaikis. Su galimai patirta seksualine prievarta yra kita diagnozė – kitos reakcijos į stiprų stresą, dėl ko diagnozavo laikiną psichikos sutrikimą. Hiperkinezinio elgesio sutrikimui yra daugybė kitų priežasčių: genetinės, aplinkos, įgimti dalykai. Dėl kitų reakcijų į stiprų stresą, tai ekspertizės metu matė, kaip mergaitė reaguoja į byloje nagrinėjamas aplinkybes, kaip ji graudinasi, kaip nenori pasakoti, kaip gėdijasi, slepiasi po megztiniu, nutyla, akivaizdžiai vengia jai sunkaus pokalbio. Tai nėra išreikštas didžiulis psichikos sutrikimas, jis yra nežymaus pobūdžio sutrikimas t. y. reakcijos į stiprų stresą, kaip vaikas reaguoja. Ar stipraus streso negalėjo sukelti tai, kad A. K. buvo atskirta nuo tėvų, gyvena nuo tėvų atskirai, tai yra tokia situacija, kuri yra neatsiejama. Sudėtinga pasakyti, nes fonas, kad ji atskirta nuo tėvų ir dar tokiu būdu, slapta išvežta jai pamelavus ir tai, kad ji gyvena atskirai nuo tėvų, neabejotinai turi įtakos, bet tai nėra pagrindinis dalykas dėl ko buvo diagnozuotos kitos reakcijos į stiprų stresą. Šiuo atveju stiprų stresą konstatuoja vertinant byloje nagrinėjamus įvykius. Kai vaikas graudinasi, pasirodo ašaros akyse, susigūžia ir nenori kalbėti, tai nėra paprastas drovumas, tai jau ne drovumas, tai yra reakcijos ir jau galima formuluoti kaip diagnozę – nežymų sutrikimą. Dėl turtingos vaizduotės ir pornografinio filmo matymo surealizavimo, tai nereiškia, kad lakios vaizduotės vaikas, kad ji ėmė ir sugalvojo kažkokiu būdu, tokią istoriją. Kad vaikas sugalvotų, apkaltintų nebūtais dalykais kažkokį asmenį, jis turi turėti pakankamai amžiaus, ypatingai gerą intelektą, pilną suvokimą apie juridines pasekmes ir tolimesnius žingsnius, kas toliau vyktų. Jeigu žiūrėjo pornografinius filmus ir po to pasakoja, tai reakcija nebūtų tokia, nebūtų verkimo, nebūtų gėdijimosi, nebūtų detalių. Pasakojimas yra detalus, naudojamas žodynas pagal amžių ir detales atitinka visą kontekstą seksualinio pobūdžio veiksmų. Adaptacijos sunkumai galėjo įtakoti stipraus streso paūmėjimą, turėti neesminės įtakos. Dėl hiperaktyvumo sutrikimų, tai visą laiką vaikai turi bendravimo, dėmesio išlaikymo sunkumų. Adaptacijos sutrikimas yra, kai vaikas iš pradžių elgiasi vienaip ir viskas jam gerai, o po to labai išreikštai vaikui, prasideda elgesio pokyčiai, mokymosi sunkumai, tada būtų galima galvoti apie adaptacinius sutrikimus. Parastai kuo artimesnis asmuo yra kaip išnaudotojas, tuo stipresnės vaiko reakcijos. Vaiko reakcijos galėtų skirtis, bet priklauso nuo vaiko asmenybės. Į artimo patirtą prievartą reaguoja jautriau, dėl pasitikėjimo, dėl lojalumo konflikto, ypač tėvų atžvilgiu. Dėl to, kad mergaitė ankščiau nesakė, nes bijojo, tai būtent, nes jis yra tėčio brolis, kad tėtis pergyventų, mama irgi kažką, tai galima sakyti saugojo savo artimuosius. A. K. pati pasakojo, kad tik parvažiavus į (duomenys neskelbtini), pas močiutę saugiau, atitolusi nuo tenai, atsivėrė ir papasakojo. Atitinka situaciją, kad vaikas pradeda kalbėti tada kai pasijaučia saugiau. A. K. neminėjo, kad kas nors kitas, išskyrus dėdę, su ja netinkamai elgėsi. Vaikas gali be baimės bendrauti su asmeniu, iš kurio patyrė prievartą ir niekuo neišsiduoti, nes buvo paprašyta niekam nesakyti, tas pats lojalumo konfliktas, baimė, kad tėvams kažkas įvyks. Gali būti, kad vaiko elgesyje visiškai nesimato, kad jam baisu. Kai vaikas supranta kas įvyko tada baisu, o čia yra tas, kad ji nesuprato. Tokio amžiaus vaikas su tokiu supratimu dėl pykčio tokių istorijų negalėtų sukurti.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. lapkričio 3 d. gavus pranešimą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (b. l. 14, 16, t. 1).

2015-10-29 Kauno klinikų rašte nurodyta, kad A. K. nuo 2015 m. spalio 12 d. gydoma Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriuje. Remiantis pacientės pasakojimu, jai gyvenant (duomenys neskelbtini), kai ji buvo 6-7 metų amžiaus, prie jos seksualiai priekabiavo ir seksualinę prievartą naudojo pacientės tėvo brolis. Tėvai apie dukters seksualinę prievartą sužinojo 2014 metais, į teisėsaugos institucijas nesikreipė (b. l. 17, t. 1).

Dėl kaltinimų padarius veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 d., 150 straipsnio 4 d., 150 straipsnio 4 d.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2012 metų gruodžio mėn., kada pagal kaltinimą buvo įvykdytos J. K. inkriminuotos veikos, jis gyveno K. šeimoje (duomenys neskelbtini), tačiau vien gyvenimo fakto nepakanka išvadai, jog jis padarė jam inkriminuojamas veikas, juolab, kad kaip seka iš specialisto išvados Nr. G16/2016(10), jokių objektyvių požymių, patvirtinančių kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą, nustatyta nebuvo.

Kaip matyti iš aukščiau išvardintų įrodymų, kaltinimas dėl veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d., buvo grindžiamas A. K. parodymais, tačiau kaip matyti iš jos parodymų, tuo metu ji, jos brolis P. ir J. K. žaidė „kutenimą“. Tokių žaidimų fakto neneigė ir kaltinamasis J. K., tačiau neigė atlikęs kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus su A. K.. A. K. parodė, kad J. K. kišo ar tai norėjo kišti penį jai į burną, tačiau, kaip seka iš jos parodymų visumos, J. K. netgi nebuvo apnuoginęs savo lytinio organo ir A. K. jo nematė, o išsakė tik savo nuomonę, ką jos manymu ketino daryti J. K., kadangi jos teigimu, jis smaukė žemyn savo apatinius,. Tačiau vien tokios nuomonės nepakanka kaltinimui pagrįsti, juolab, kad tuo metu netoliese buvo ir P. K., kuris tėvams nenurodė jokių šį faktą patvirtinančių aplinkybių, o pasak A. K., pašaukus brolį, J. K. nuėjo kutenti pastarąjį. Netgi iš kaltinimo formuluotės matyti, kad šis kaltinimas yra grindžiamas prielaida – kaltinime teigiama, jog J. K. norėjo apnuoginti savo lytinį organą ir jį įkišti A. K. į burną, tačiau, kaip jau minėta, J. K. ketinęs atlikti tokius veiksmus neigė, t. y. tokio pobūdžio tyčia jo veiksmuose nenustatyta.

Pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiami kaltinimai J. K., yra nukentėjusiosios A. K. parodymai, todėl būtina įvertinti, kiek objektyvūs ir patikimi pačios nukentėjusiosios parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. šiuo metu gyvena su močiute R. D., su kuria apsigyveno maždaug 2015 m. kovo mėn., kadangi mokyklą (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti 2015 m. kovo 3 d. (liudytojos I. J. parodymai). Iš R. D. parodymų matyti, kad apie nagrinėjamus faktus anūkė jai papasakojo praėjus apie 4 mėnesiams po to, kai apsigyveno pas ją. Tuo tarpu, kaip seka iš R. K. parodymų, apie nagrinėjamus įvykius R. D. jiems papasakojo 2015 m. rugsėjo mėn., o pasak V. K. – 2015 m. vasarą. Iš Kauno klinikų rašto matyti, jog ten A. K. buvo gydoma nuo 2015 m. spalio 12 d., kas labiau patvirtintų R. K. nurodytą laiką dėl sužinojimo apie dukros A. K. nurodytas aplinkybes. Nors ši aplinkybė ir nėra labai svarbi sprendžiant klausimą buvo ar ne atlikti kaltinime nurodyti veiksmai, tačiau ji reikšminga vertinant nukentėjusiosios A. K. parodymų patikimumą, atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo 2012 m. gruodžio mėn..

Kaltinime nurodyta, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti 2012 m. gruodžio mėn., o kaip seka iš A. K. parodymų, tai galėjo būti antra 2016 m. gruodžio mėn. pusė (pasak jos antras kartas buvo per Naujus metus, o tarp įvykių buvo dviejų dienų tarpas), kas leidžia daryti išvadą, kad nuo jos teigimu buvusių įvykių iki to laiko, kada ji apie tai papasakojo močiutei R. D., buvo praėję daugiau nei 2 metai 6 mėnesiai. A. K. gimusi (duomenys neskelbtini), todėl 2012 m. gruodžio mėn. A. K. buvo tik 7 metai. Įvertinus jos amžių, buvusį 2012 m. gruodžio mėn. ir laikotarpį iki tada, kai ji papasakojo močiutei apie neva iš J. K. patirtą seksualinę prievartą, kyla pagrįstų abejonių dėl jos galimybių tiksliai prisiminti galimų įvykių aplinkybes, ir laiką, juolab, kad kaip seka iš jos parodymų, po įvykių praėjus 10 dienų, jos mama J. K. išvarė, kas neatitinka faktinių aplinkybių. Šią abejonę sustiprina ir tai, kad visuma aukščiau išvardintų įrodymų patvirtina, jog A. K. hiperaktyvumas buvo būdingas nuo mažens, o sutinkamai su ekspertės R. D. paaiškinimais teisme – vaikai turintys hiperaktyvumo sutrikimą turi bendravimo ir dėmesio išlaikymo sunkumų. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta V. R., nurodžiusi, jog A. K. sunkiai sukaupia dėmesį, yra atminties problemų – sutrikusi regimoji ir girdimoji atmintis, kas iš esmės leidžia abejoti ekspertizės akto trečiame punkte pateikta išvada, jog A. K. nenustatyti pažintiniai (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, o tuo pačiu ir ekspertų išvada, jog ekspertizės metu nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti A. K. parodymais (ekspertizės akto 8 -as atsakymas). Darant šią išvadą pažymėtina, kad vertindami nukentėjusiąją ir jos nurodytas aplinkybes, ekspertai su nukentėjusiąja bendravo praėjus ilgam laiko tarpui (vertinant vaiko amžių) po jos nurodomų įvykių, per kurį nukentėjusiosios elgesys, įvykių suvokimas ir kt. aplinkybės turinčios reikšmės, vertinant jos parodymų patikimumą, be abejo ženkliai pakito, tiek dėl jos vyresnio amžiaus, tiek dėl kitų, per šį laikotarpį įvykusių įvykių, galėjusių turėti reikšmės jos parodymams bei parodymų motyvams (pvz. jos parvežimas gyventi pas močiutę atskirai nuo tėvų, kitos patirtys – matytas pornografinis filmas/filmai). Abejonių J. K. parodymų atitikimu neva realiai vykusiems įvykiams kelia ir tai, jog K. šeimoje (duomenys neskelbtini) J. K. gyveno iki 2013 m. birželio mėn., tačiau apie kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą A. K. tėvams nepapasakojo (kaip seka iš ekspertės R. D. paaiškinimų, tai galima paaiškinti artimųjų saugojimu ir pan.), tačiau kaip matyti iš A. K. parodymų, apie pirmąjį įvykį nurodytą kaltinime (BK 150 straipsnio 4 dalis), ji iš karto papasakojo grįžusiam broliui, tačiau ir šis tėvams apie tai nepapasakojo, o kaip seka iš tėvų parodymų, jiems nurodė apie tai nežinąs ir patvirtino tik faktą, kad J. K. buvo jį išsiuntęs į lauką. Nors ši aplinkybė (dėl išsiuntimo į lauką) sutampa su A. K. parodymais, tačiau vėlgi negalima kategoriškai teigti, kad A. K. ir P. K. kalba apie vieną ir tą patį atvejį. Kaltinime nurodytas laikotarpis buvo žiema, tuo tarpu kaip seka iš A. K. parodymų – po pirmojo įvykio (kai ji matė iš J. K. lytinio organo išsiliejusį baltą skystį) J. K., jos broliui sugrįžus, pasiėmė riedlentę ir išėjo, nors P. K. siuntė pažiūrėti ar užšalęs ledas (taip A. K. nurodė R. D.). Be to, pats išsiuntimo į lauką faktas, paprašius nueiti pažiūrėti ar užšalęs ledas, ar pan., nei patvirtina nei paneigia kaltinimų, kadangi, kaip seka iš R. K. parodymų, J. K. ir P. K. tarpusavyje labai bendravo, eidavo slidinėti, čiuožinėti.

Vienas iš motyvų, neva patvirtinančių buvus seksualinę prievartą, yra seksualizuotas elgesys, tačiau tokio A. K. elgesio jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Kaip seka iš ištirtų įrodymų, A. K. elgesio sutrikimai buvo stebimi nuo mažens, todėl nėra pagrindo jų susieti su kaltinime nurodytais veiksmais. Be to, J. K., po A. K. nurodomų aplinkybių 2012 m. gruodžio mėn., dar keletą mėnesių gyveno pas K., tačiau tėvai nepastebėjo kokių nors dukros ir J. K. elgesio pakitimų. Be to, kaip seka iš ištirtų duomenų, J. K. grįžus į (duomenys neskelbtini), jam bent porą kartų teko susitikti ir bendrauti su K. šeima, tame tarpe ir A. K., tačiau ir vėlgi – niekas nenurodė pastebėjęs kokius nors jų bendravimo pakitimus, pvz. patvirtinančius, kad A. K. bijo J. K. (kaip, kad ji nurodė R. D.). Nors ekspertizės akte nurodyta, kad A. K. galimai jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, tačiau šią išvadą iš dalies paneigia pačios ekspertės R. D. paaiškinimai teisme, pasak kurios, šia išvada nesakoma, jog A. K. tuo metu jokio sutrikimo neturėjo. Vėlgi, jei kalbėti apie seksualizuotą elgesį, pasak ekspertės D. P., jis lengvai nepasireiškia, reikia vaiką stebėti, paprastai tai pastebi artimi žmonės, tačiau nei tėvai, nei močiutė, nei mokytojai nenurodė kokių nors aplinkybių, kurios leistų A. K. elgesį vertinti kaip seksualizuotą. Pažymėtina, kad ekspertizės akte nurodoma, jog seksualizuoto elgesio nenustatymas netampa pagrindu įtarimams atmesti, kas rodo, jog išvada vertinami byloje esantys įrodymai, tačiau įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo teisė. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl to, kad A. K. patyrė ir patiria stresą dėl gyvenimo skyrium nuo tėvų, patyrė adaptacijos sunkumus mokykloje, kas visumoje leidžia abejoti kategoriška ekspertų išvada, nurodyta ekspertizės akto 9, 10 punktuose. Juolab, kad kaip seka iš išvadoje nurodytų aplinkybių ir bylos medžiagos aprašymų, ekspertų išvadą be abejo įtakojo užduotyje nurodytos aplinkybės apie neva nukentėjusios patirtą seksualinę prievartą. Nors ekspertės apklausiamos teisme pagrindė, kodėl nėra pagrindo netikėti A. K. parodymais, tačiau remiantis vien tik A. K. parodymais (kurie duoti po tariamų įvykių praėjus gana ilgam laiko tarpui, jos parodymų iš esmės nepatvirtinus jokiems kitiems objektyviems įrodymams), konstatuoti J. K. kaltės negalima, juolab, kad, kaip seka iš jos tėvų parodymų, A. K., jau po J. K. išvykimo, brolio kompiuteryje matė pornografinio turinio filmą, kas be abejo galėjo įtakoti ir jos parodymų turinį, ypač turint galvoje tai, kad ji yra turtingos vaizduotės (ekspertizės išvados duomenys), linkusi fantazuoti, kartais pameluoja (liudytojų R. D., V. K. parodymai). Nors, kaip jau minėta ekspertizės akte nurodoma, jog pagrindo netikėti A. K. parodymais nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į jos mamos V. K. parodymus, pasak kurių, jie iš pradžių nepatikėjo A. K., kadangi ji prisimeluodavo, ne visada sakydavo tiesą. Šią aplinkybę (dėl pamelavimų) nurodė ir R. D., kaltinamasis. Šios aplinkybės leidžia abejoti ekspertės D. P. teiginiais, jog A. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, o tuo pačiu ir nukentėjusios A. K. parodymų visumos patikimumu, kadangi jos lakią vaizduotę patvirtino artimieji. Neatmestina galimybė, jog nurodomi įvykiai yra A. K. vaizduotės vaisius ir tokiu būdu (nesuvokdama juridinių pasekmių) ji siekė savo artimųjų dėmesio. Byloje nėra patikimų duomenų apie A. K. elgesio pokyčius – kada tiksliai jie prasidėjo (tiek A. K. tėvai, tiek močiutė, tiek kaltinamasis patvirtino, jog elgesio sutrikimų ji turėjo nuo mažens (pasak V. K. – dukra nuo mažens hiperaktyvi, drąsi), todėl juos susieti su A. K. nurodomais įvykiais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kalbant apie A. K. aktyvumą, visų artimųjų parodymai sutapo, tame tarpe ir dėl to, jog J. K. ją bandė bausti dėl jos elgesio jam esant duše. Be to, kaip seka iš R. D. parodymų, A. K. elgesys pradėjo keistis grįžus į (duomenys neskelbtini), nors ekspertė D. P. pabrėžė, kad A. K. elgesys grįžus į (duomenys neskelbtini) nesuprastėjo. Kaip matyti iš A. K. parodymų dėl pirmojo epizodo, kai J. K. ją neva išprievartavo, jis buvo jai iš už nugaros, todėl labai abejotina, jog esant tokioje padėtyje (jei tikėti A. K. parodymais) ji galėjo matyti jo lytinį organą, o tuo labiau, kaip iš lytinio organo išsiveržė sperma, kas itin akcentuojama vertinant A. K. parodymus kaip patikimus, juolab, kad jos parodymai dėl šios aplinkybės nėra nuoseklūs. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos ji nurodė, jog sperma (baltas skystis) buvo jai ant užpakalio, kiek vėliau, kad baltas skystis išbėgo jai per priekį, kitu gi atveju (apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno) nurodė, jog baltą skystį pastebėjo ant savęs, nekonkretizuodama savo kūno vietos. Tuo tarpu kaip seka iš R. D. parodymų – A. K. jai sakė, kad baltą skystį J. K. nuleido ant lovos. A. K. parodymuose yra ir daugiau neatitikimų. Ji nurodė, jog dėdė kambaryje plekšnojo ranka jai per nuogą užpakalį, tačiau tuoj pat teigė, jog dėdė ją nurengė po to, kai nusinešė į kitą kambarį. Nurodė, jog dėdė palaidinės jai nenurengė, tačiau iš jos pačios parodymų seka, jog ji vilkėjo raudonos spalvos megztinį, o ne palaidinę. Be to, A. K. nurodė, kad po chalatu J. K. buvo nuogas, tuo tarpu pasakodama apie šį įvykį R. D. nurodė, kad po chalatu dėvėjo apatinius. Kalbant apie antrą atvejį (BK 22 straipsnio 1 dalis BK 150 straipsnio 4 dalis) vienu atveju nurodė, jog veiksmas vyko jai gulint ant lovos, kitos apklausos metu – ant grindų. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog antru atveju ji šaukė brolį, apklausiama gi pareigūno nurodė, kad ji nieko nesakė, o J. K. jai nieko nepadarė, nes išgirdo ateinant jos brolį. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog A. K. pasakojimo aplinkybės detalėse vis tik skiriasi. Nors ekspertizės akte nurodoma, jog nukentėjusioji nurodė, jog skystis, kurio pavadinimo ji nežino, iš lytinio įtariamojo organo iššovė, tačiau pažymėtina, kad tokių parodymų nukentėjusioji nėra davusi, o įvertinus tai, jog pasak jos J. K. buvo jai už nugaros – realiai matyti, kaip tai įvyksta ir negalėjo.

Vertinant ekspertizės išvadą bei eksperčių paaiškinimus teisme pažymėtina, kad minėtas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas bei eksperčių paaiškinimai pagrįsti trumpalaikiu bendravimu su vaiku ir bylos medžiagos (pačios nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymų) vertinimu, kurį įtakojo bendras J. K. kaltinantis baudžiamosios bylos medžiagos fonas. Nors teismas neabejoja eksperčių profesine kompetencija, tačiau akivaizdu, kad joms turėjo įtakos jau anksčiau susidarytas vaizdas apie bylą (kurią jos turėjo ir ekspertizės metu) bei vaiką kaip seksualinės prievartos auką, todėl teismo neįtikina ekspertų išvada, kad tiriamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra realistiški, nes šios aplinkybės objektyviai nepatvirtina niekas, išskyrus paties vaiko parodymus. Tai teismui leidžia teigti, kad ekspertizės akto pagrindą sudaro baudžiamosios bylos medžiagos vertinimas, tačiau tai nėra teismo eksperčių kompetencija, kadangi įrodymus byloje vertina tik teismas.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes, nesurinkta nea­be­jotinų įrodymų, patikimai patvir­tinančių, kad buvo atlikti A. K. nurodyti veiksmai jos atžvilgiu, ir, kad juos atliko J. K., todėl jis pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nustačius, kad J. K. nepadarė seksualinio pobūdžio nusikaltimo/nusikaltimų, ekspertizės akte nurodytos A. K. diagnozės ,,kitos reakcijos į stiprų stresą“ teismas nesieja priežastiniu ryšiu su tariamai nusikalstamu J. K. elgesiu.

Marijampolės apskrities VPK KPNTS vyresn. tyrėjos I. R. 2015-11-20 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 2 t., b. l. 11- 12) ir 2016-06-23 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 14), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 119 str., 139 str. 1, 3 d., 136 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Kadangi J. K. išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo A. K. (b. l. 55-56, t. 2) paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su nukentėjusiosios A. K. apklausos įrašu, įdėjus į bylą, saugotina kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p., 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-11-20 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2016-06-23 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo A. K. palikti nenagrinėtą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD laikmeną su nukentėjusiosios A. K. apklausos įrašu, įdėjus į bylą, saugoti kartu su byla.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.