Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-338-753/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
II-338-753/2019
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00097-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Pareiškėjas
N. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-338-753/2019Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00097-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant pareiškėjui N. M.,

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. K. 2019 m. liepos 8 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjos J. K. 2019 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-1040-2019 N. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. 13.52 val. Kaišiadorių r. sav., Kertauninkų k. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,43 prom. girtumas. Už administracinio nusižengimo padarymą N. M. paskirta 800,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. terminui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. M. prašo panaikinti Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos J. K. 2019 m. liepos 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba, netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą iki 6 mėn. Skundas motyvuotas tuo, jog priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieš sustabdant policijos pareigūnams, jis valgė, gėrė aromatinius gėrimus ir keletą gurkšnių 5,2 proc. stiprumo alaus. Prieš tai N. M. alkoholinius gėrimus buvo vartojęs 2019 m. birželio 22 d. vakarą. Policijos pareigūnas jį sustabdė maždaug už 2-5 minučių nuo keleto gurkšnių alaus išgėrimo. Pareigūnas jo neklausė, ar jis 10-15 minučių laikotarpyje ką nors valgė, gėrė ar rūkė, paprašė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas. Policijos pareigūnas neleido N. M. pakartotinai alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, nereagavo į pastabas, kad iki blaivumo tikrinimo buvo ką tik valgęs bei gėręs. Buvo surašytas protokolas. Nepraėjus nei valandai nuo blaivumo tikrinimo, N. M. savo iniciatyva apsilankė Viešojoje įstaigoje „Kaišiadorių ligoninė“, kur alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, 14.41 val. nustatytos 0,24 prom., o 14.39 val. paimtame kraujyje – 0,29 prom. Aplinkybę, kad N. M. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad praėjus 47 min. nuo patikrinimo, paimtame kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,29 prom., Be to, praėjus 49 min. nuo patikrinimo, N. M. iškvėptame ore etilo alkoholio kiekis buvo 0,24 prom. Be to, policijos pareigūnas neleido jam palaukti 15 minučių ir liepė tikrintis neblaivumą iškart, dėl ko, dėl jo valgyto maisto ir gertų gėrimų bei surūkytos cigaretės, buvo gauti iškreipti duomenys. Skunde taip pat nurodyta, kad teismui nusprendus, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, turėtų būti mažinamas taikytos administracinio poveikio priemonės terminas, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leidžiamą girtumo normą, nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nėra baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skunde taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi du senyvo amžiaus senelius, kurie gyvena kartu su juo ir, kuriuos jis turi nuvežti į gydymo ir kitas įstaigas, taip pat jis turi nuolatinį darbą, kuris yra už 63 km nuo jo namų, todėl yra sudėtinga nuvykti į darbą viešuoju transportu (b. l. 32-54).

Atsiliepimas

Protokolą surašiusi institucija – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba – pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Pažymėta, jog nors pareiškėjas skunde teigia, kad pareigūnas neišlaukė 15 minučių laiko tarpo, kaip nurodyta alkotesterio instrukcijoje, tačiau ir patikrinus jo kraują buvo nustatyta, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, padaromų tik tyčiniais veiksmais, kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl prašo skundo netenkinti ir administracinio poveikio priemonės termino netrumpinti ( b. l. 62-65).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. M. palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir prašė nutarimą panaikinti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Papildomai nurodė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo 2019 m. birželio 22 d. vakarą, gėrė alų, išgėrė gal 4-5 stiklines, po ko 2.00 val. nakties grįžo namo, išsimiegojo, su draugais susitiko tik kitos dienos 13.00 val. Su draugais nuvažiavo nusipirkti maisto – kebabų. Nuvažiavo prie sulčių spaudyklos į aikštelę pavalgyti. Pavalgęs atsigėrė du-tris gurkšnius 5,2 laipsnių alaus ir gaivaus gėrimo, parūkė. Pradėjo važiuoti ir maždaug po 5 minučių buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnas paprašė teisių, pasiūlė pasitikrinti blaivumą, ar jis yra vartojęs alkoholio, maisto ar rūkęs, pareigūnas neklausė. Buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas. Nuėjo į tarnybinį automobilį, ten pareigūnui aiškino aplinkybes, kad ką tik rūkė, valgė, gėrė, tačiau pareigūnas į tai neatsižvelgė ir pradėjo pildyti protokolą, pakartotinai tikrinis neblaivumą neleido. Nuvyko į Kaišiadorių ligoninę, kur pridavė kraują ir gavo atsakymą, kad kraujyje rastos 0,29 prom. alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. nurodė, kad birželio 23 d. važiavo su draugais N. M. ir M. B., vairavo N. M.. Su N. M. susitiko apie pietus, važiavo pavalgyti į Žiežmariuose esančią kebabinę, valgė aikštelėje. Visi valgė kebabus, atsigėrė alaus. Turėjo vieną butelį. Dar gėrė kolos. Tada važiavo link festivalio, buvo sustabdyti pareigūnų. Pareigūnas liepė pasitikrinti blaivumą, jokių klausimų apie vartotą maistą ar gėrimus, neklausė. N. nustatytas 0,43 prom. girtumas. N. nuėjo į policijos pareigūnų automobilį. Tuomet grįžo ir paprašė, kad jis pavairuotų transporto priemonę. Iš karto vyko į Kaišiadorių ligoninę.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. nurodė, kad birželio 23 d. jį iš namų apie 12.00 val. pasiėmė draugas N. M. ir M. G.. Vairavo N. Nuvažiavo į kebabinę, nusipirko kebabų, nuvažiavo į aikštelę valgyti. Kuprinėje turėjo vieną butelį alaus ir kolos. Alaus atsigėrė visi. Tuomet išvažiavo ir už poros minučių juos sustabdė pareigūnai. Pareigūnas paprašė dokumentų, N. parodė pažymėjimą, tuomet pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį, jokių klausimų neuždavinėjo. N. buvo nustatytas neblaivumas, tuomet jis buvo nusivestas į pareigūnų automobilį. Grįžęs N. paprašė M. G. pavairuoti jo transporto priemonę, tuomet nuvažiavo į Kaišiadorių ligoninę.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. A. nurodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ame būryje vyriausiuoju patruliu. Birželio 23 d. vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę, stabdė automobilius, dirbo dviese. Sustabdė N. M. vairuotą transporto priemonę, iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Paklausė vairuotojo, ar jis nevartojo alkoholio, vairuotojas atsakė, jog nevartojo. Tuomet patikrino alkotesteriu, buvo nustatytas neblaivumas. Diskusija dėl valgymo ar rūkymo kilo tik asmeniui nustačius neblaivumą. Policijos pareigūnų automobilyje vairuotojas rašė paaiškinimą, jog prieš sustabdymą valgė, samprotavo, kokias cigaretes rūkė. Vairuotojo draugas, kuris perėmė automobilį, buvo blaivus. Automobilyje cigarečių kvapo nesijautė. Kadangi vairuotojas neįpūtė vidutinio neblaivumo, antrą kartą pūsti nedavė. Kadangi vairuotojas paaiškinime nurodė, kad valgė kebabus, davė pastabą, jog kebabuose nėra alkoholio, tuomet vairuotojas paaiškinime prirašė, kad gėrė kelis gurkšnius alaus.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK – atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (b. l. 94, 96).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas N. M. surašytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 23 d. 13.52 val. Kaišiadorių r. sav., Kertauninkų k. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,43 prom. girtumas.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio M. A. N. M. 2019 m. birželio 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-50707-2019, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 5-6); Kauno AVP Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos J. K. 2019 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 63-ANR_N-1040-2019 (b. l. 7-8); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo N. M. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, nes jam nustatytas 0,43 prom. neblaivumas (b. l. 9); alkotesterio „Alcotest 6810“ 2019 m. birželio 23 d. 13.54 val. šaknelė, kuria nustatyta, kad N. M. 2019 m. birželio 23 d. 13.54 val. nustatytas 0,43 prom. girtumas, taip pat alkotesterio „Alcotest 6810“ 2019 m. sausio 23 d. patikros sertifikatas Nr. 0856950, kuriuo nustatyta, kad alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. liepos 23 d. (b. l. 10); N. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad neseniai buvo valgęs, gėręs mineralinį. Paaiškinime nurodyta, kad važiavo į festivalį, pareigūnas jo neklausė, ar jis neseniai nėra valgęs ir gėręs, buvo ką tik rūkęs, suvalgęs kebabą ir išgėręs kelis gurkšnius alaus (b. l. 11); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio M. A. 2019 m. birželio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 13.52 val. patikrinimui sustabdė N. M. vairuotą transporto priemonę, iš automobilio sklido alkoholio kvapas, todėl vairuotojo paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio, į ką vairuotojas atsakė, kad alkoholį vartojo vakar, o šiandien jaučiasi gerai, todėl ir vairuoja. Alkotesteriu patikrinus vairuotoją, jam nustatytas 0,43 prom. neblaivumas. Vairuotojas, tarnybiniame automobilyje rašydamas paaiškinimą, pradėjo teigti, kad pareigūnas jo nepaklausė, ar šis valgė ar rūkė, prašė pakartotinai pasitikrinti blaivumą. Vairuotojo paprašė, jog šis paaiškinime nurodytų, kokias rūkė cigaretes ir kokį valgė maistą. Rašydamas apie cigaretes, vairuotojas garsiai svarstė, kokias cigaretes galėjo rūkyti, nes šiaip nerūko, vairuotojui parašius apie maistą, pasakė, kad šiame maiste nėra alkoholio, tuomet vairuotojas staigiai įrašė dar vieną sakinį, kad gėrė kelis gurkšnius alaus, teigė, jog pamiršo pasakyti tai dėl streso (b. l. 12); alkotesterio „Drager“ 2019 m. birželio 23 d. 14.41 val. šaknelė, kuria nustatyta, kad N. M. 2019 m. birželio 23 d. 14.41 val. nustatytas 0,24 prom. girtumas (b. l. 21); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. T-A 4710/2019(01), kuria nustatyta, kad iš N. M. 2019 m. birželio 23 d. 14.39 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,29 prom. (b. l. 22).

ANK 422 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pareiškėjas N. M. teigia, jog nepadarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo, nes vairavo blaivus, ką patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, alkotesteris galėjo rodyti klaidingus duomenis, nes pareigūnas, tikrinęs jo blaivumą, nepalaukė 15 minučių, neklausė, ar jis nėra gėręs, valgęs ar rūkęs, neleido neblaivumo pasitikrinti antrą kartą.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, dieną, kuomet buvo sustabdytas, prieš pat sustabdymą valgė kebabą, išgėrė kelis gurkšnius alaus, rūkė, tačiau jį sustabdęs pareigūnas jo neklausė, ar jis ką tik nevartojo alkoholio, nevalgė ir nerūkė. Pareiškėjo aiškinimą, kad jį sustabdęs pareigūnas jo neklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio, paneigia teismo posėdžio metu apklausto liudytojo M. A. parodymai, kuriuose pareigūnas nurodė, kad sustabdyto vairuotojo paklausė, ar jis nevartojo alkoholio, vairuotojas atsakė, jog nevartojo, tuomet patikrino asmens blaivumą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir pareigūno 2019 m. birželio 23 d. tarnybinis pranešimas, be to, liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš automobilio salono cigarečių dūmų kvapo nesijautė.

Teismas tiki liudytojo M. A. teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, nes liudytojo parodymai neprieštarauja liudytojo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, taip pat teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytoju apklaustas M. A. galėtų apkalbėti pareiškėją. Joks šio asmens neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių nurodytas asmuo būtų šališkas ir suinteresuotas nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu. Tačiau teismas pareiškėjo draugų – liudytojų M. G. ir M. B. paaiškinimus, jog pareigūnas neklausė pareiškėjo, ar šis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, vertina kritiškai, kaip siekį padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, nes šie paaiškinimai prieštarauja liudytojo M. A. parodymams bei tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 6 ir 6.1 punktais, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus, policijos ar administracijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė ir esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus, jo patikrinimas tęsiamas Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas N. M. neblaivumas sustabdymo vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių.

Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas N. M. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2019 m. liepos 23 d.). Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12/2014). Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis).

Taigi, vadovaujantis Taisyklių 4 punkto nuostatomis, policijos pareigūnai neturėjo pareigos N. M. blaivumą tikrinti antrą kartą, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnas pareiškėjo paklausė, ar šis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, o šis atsakė, kad nevartojo, pareigūnas neturėjo pareigos laukti 15 minučių ir tik tada tikrinti vairuotojo blaivumą. Nėra pagrindo abejoti ir alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kadangi alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370, tinkamumas vartoti patvirtintas Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatu Nr. 0856950, teismas neturi pagrindo abejoti, kad juo nustatytas klaidingas alkoholio kiekis.

Nors pareiškėjas kelia versiją, kad buvo nesilaikoma blaivumo tikrinimo tvarkos, atsižvelgiant į alkotesterio rodmenų reikšmę administracinei atsakomybei konstatuoti, suprantama, jog asmuo, kuriam gresia administracinė nuobauda, turi akivaizdų suinteresuotumą paneigti blaivumo patikrinimo rezultatus, siekiant, kad jie nebūtų pripažintini. Be to, pareiškėjas, rašydamas paaiškinimą, nurodė, kad gėrė kelis gurkšnius alaus, todėl alkotesterio parodymų rezultatai yra N. M. alkoholio vartojimo, o ne netinkamo alkotesterio veikimo ar netinkamos blaivumo tikrinimo tvarkos pasekmės, ką ir parodė alkoholio kiekio matuoklis.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad N. M., nesutikdamas su alkotesterio parodymais, nuvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, kur alkotesteriu „Drager“ 2019 m. birželio 23 d. 14.41 val. jam nustatytas 0,24 prom. girtumas (b. l. 21), o 2019 m. birželio 23 d. 14.39 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,29 prom. (b. l. 22). Specialisto išvada tik patvirtina faktą, kad alkoholio kiekio matuokliu buvo užfiksuotas teisingas alkoholio kiekis N. M. organizme. Per valandą žmogaus organizmas vidutiniškai eliminuoja nuo 0,15 iki 0,2 promilių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr.2AT-51-746/2016, 2AT-68-648/2017, AN2-235-360/2018). Pagal alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370 ir specialisto išvados Nr. T-A 4710/2019(01) duomenis, N. M. organizme per 45 min. alkoholio koncentracija sumažėjo 0,14 prom., kas atitinka nurodytą alkoholio kiekio mažėjimo tendenciją.

Taigi, nenustatyta prieštaravimų tarp pareiškėjo patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 6810“ ir kraujo tyrimo rezultatų, specialisto išvada tik patvirtina, kad alkotesteriu buvo fiksuotas teisingas alkoholio kiekis. Pats pažeidėjas nurodė, kad jis buvo gėręs alaus, taip pat alkoholinius gėrimus vartojo dieną prieš sustabdymą. Šiuo atveju nustatyta, jog net ir nesiimant papildomų priemonių, per 45 min. N. M. alkoholio kiekio koncentracija organizme galėjo sumažėti natūralių procesų organizme metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikrinimo metu N. M. buvo neblaivus. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pareiškėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).

Pareiškėjas skundu prašo, netenkinus prašymo dėl nutarimo panaikinimo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminą iki 6 mėn. Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nes nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leidžiamą girtumo normą, nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nėra baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Skunde taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi du senyvo amžiaus senelius, kurie gyvena kartu su juo ir, kuriuos jis turi nuvežti į gydymo ir kitas įstaigas, taip pat jis turi nuolatinį darbą, kuris yra už 63 km nuo jo namų, todėl yra sudėtinga nuvykti į darbą viešuoju transportu.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių N. M. administracinio nusižengimo byloje nėra. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykti į darbą bei padėti senyvo amžiaus seneliams, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. Praradęs teisę vairuoti jis nepraranda pajamų šaltinio, tad pareiškėjas gali ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudotis viešuoju transportu, artimųjų pagalba ir pan.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad N. M. paskirta minimalaus dydžio nuobauda – bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, taigi taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos J. K. 2019 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 63-ANR_N-1040-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o N. M. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. M. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. K. 2019 m. liepos 8 d. nutarimą 63-ANR_N-1040-2019 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 19102704434, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė