Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-651/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-11-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
1A-98-651/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00051-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Nuteistasis
K. L.
Advokatai
Ričardas Noreika
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-651/2014

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00051-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; (S) 1.2.14.5.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,nuteistajam K. L., jo gynėjui advokatui Ričardui Noreikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: 2013 m. rugsėjo 27 d., apie 20 val., vairavimo mokyklos patalpose (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nevykdys susitarimo, pažadėjo A. J. nupirkti automobilį ir iš jo paėmė avansu 9660 Lt, pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį šios sumos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. telefonu nurodė, kad automobilio pirkimui trūksta pinigų, ir paprašė nukentėjusiojo perduoti per E. A. dalį pinigų sumos, dėl to 2013m. spalio 5 d., apie 12 val., vairavimo mokyklos patalpose (duomenys neskelbtini), A. J., įtikintas K. L. pažadų, perdavė E. A. 2400 Lt, surašydamas paprastąjį neprotestuotiną šios sumos vekselį. Tokiu būdu K. L. apgaule savo naudai įgijo A. J. turtą – 12060 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. L. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendį ir už BK 182 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam kitą BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidėti numatyta tvarka ir terminais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, tačiau nuteistasis akcentuoja, jog nors teistumas ir neišnykęs, iki jo išnykimo buvo likę nepilni 6 mėnesiai.

Nuteistasis nurodo, kad nors teismas nusprendė, kad jam turi būti taikyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis nuolat teigė, jog tarp jo ir A. J. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir tai įrodo jo pasirašytas vekselis dėl 12060 Lt skolos. Teismas nepagrįstai tvirtina, kad jis iš anksto buvo nusprendęs gautų pinigų negrąžinti. Nuteistasis teigia, kad pinigus jis skolinosi savo reikmėms, t. y. žaliavoms dirbtinių eglaičių gamybai įsigyti, nuo A. J. jokių duomenų neslėpė, be to, tikėjo, kad grąžins skolą, tačiau dėl verslo problemų neturėjo galimybės grąžinti skolos. Taip pat pažymi, jog ši jo prievolė A. J. bet kokiu atveju bus įvykdyta, nes teismo sprendimu civilinėje byloje iš jo skola A. J. yra priteista ir jis tos skolos neginčijo, tačiau kadangi jis turi ir kitų prievolių, antstolis yra areštavęs jo sąskaitą, tai jis negali visos skolos grąžinti A. J., išieškojimas A. J. bus vykdomas iš jo darbo užmokesčio.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis turi du vaikus, iš kurių vienas yra tik kelių mėnesių, ir jis juos stengiasi išlaikyti iš savo darbo užmokesčio. Be to, jis su žmona išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų iš žmonos pirmosios santuokos. Taip pat pažymi, kad jis darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai.

Nuteistojo manymu, pripažinus jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam turėjo būti skirta ne laisvės atėmimo bausmė, o skirti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymi, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo buvo praėję apie 5 metus, todėl yra pagrindas manyti, kad išvadas jis yra padaręs ir reali laisvės atėmimo bausmė už veiksmus, kurie balansuoja tarp baudžiamosios ir civilinių teisinių santykių, nėra pagrįsta.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegijos, išnagrinėjusios bylą apeliacine tvarka, nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. L., tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog K. L. įvykdė jam inkriminuotą veiką ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai peržengė civilinius teisinius santykius ir laikytini sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme, ar jie nėra peržengę šių ribų ir nepripažįstami nusikalstamais, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo elgesį jo rūpestingumo aspektu. Šiuo atveju itin didelis nukentėjusiojo nerūpestingumas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis irgi gali lemti tai, kad asmens veika nėra pripažįstama peržengusia civilinius santykius ir nėra kvalifikuojama pagal BK kaip sukčiavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvada, jog nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad K. L., panaudodamas apgaulę, neteisėtai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, iš anksto žinodamas, kad nevykdys susitarimo, pažadėjo A. J. nupirkti automobilį ir tam iš A. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 12060 Lt. Nors nuteistasis savo kaltę viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė nurodydamas, kad jokio automobilio nukentėjusiajam jis nežadėjo nupirkti, o kad pinigus skolinosi žaliavos dirbtinių eglučių gamybai įsigijimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos E. A. parodymais, rašytiniais dokumentais (vekseliais), žinučių išklotinės duomenimis.

Remiantis nukentėjusiojo A. J. parodymais nustatyta, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes ir parodė, jog jis yra automobilių vairavimo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2013 metų rugsėjo mėnesio pradžioje į vairavimo mokyklą atėjo E. A., norėdama susitarti dėl papildomų vairavimo pamokų. Pokalbio metu su E. A. sužinojo, kad jos draugas, su kuriuo ji bendrauja apie dvejus metus, K. L. užsiima automobilių prekyba ir automobilių gabenimu iš Vokietijos. Tuo metu jis norėjo pirkti automobilį „Volkswagen Golf“, apie tai pasakė E. A.. 2013-09-27 jam paskambino E. A. bei pranešė apie tai, kad K. L. ruošiasi vykti į Vokietiją ir kad jis gali ten nusipirkti ir jam parvežti automobilį. Tada 2013-09-27, apie 20 val., jis susitiko su K. L. ir E. A., kurie kartu atvažiavo į vairavimo mokyklą. Pokalbio metu jis sužinojo, kad K. L. susiskambino su Vokietijoje esančiais partneriais, kurie jam pasakė, kad turi apie 28000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Golf“. 2013-09-27 K. L. iš karto perdavė grynaisiais 9660 Lt užstatą. Tuo metu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Po to, kaip suprato, K. L. iš karto išvažiavo į Vokietiją. 2013-10-04 iš K. L. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę, kurioje nurodė sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir prašė pervesti dar pinigų, apie 5000 Lt. Jis parašė K. L., kad pinigų neturi ir jų pervesti negali. Netrukus iš K. L. gavo SMS žinutę, kad jis palieka automobilį Vokietijoje ir parveš jį kitą kartą. Jis parašė K. L. žinutę, prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus 9660 Lt. K. L. pranešė, kad avanso neatgaus, nes pinigai sumokėti firmai „(duomenys neskelbtini)“. K. L. rašė, kad jis automobilį galės paimti iš pardavėjo tik tada, kai nukentėjusysis sumokės likusią pinigų sumą. 2013-10-05, apie 12.00 val., K. L. SMS žinute pranešė, kad užteks ir mažesnės sumos – 2375 Lt. Jis, bijodamas prarasti sumokėtus pinigus, sutiko perduoti K. L. dar 2375 Lt. Su K. L. susitarė, kad pinigus perduos E. A.. Netrukus po šio susitarimo į mokyklą atvyko E. A., jis jai perdavė 2400 Lt. Pinigų perdavimui patvirtinti išrašė paprastąjį vekselį, kurį pasirašė E. A.. 2013-10-08 į mokyklą atvyko K. L. ir E. A.. K. L. paaiškino, kad automobilis jau kelyje į Klaipėdą ir Klaipėdoje bus 2013-10-11. K. L. perrašė abu vekselius, išrašydamas vieną bendros sumos – 12060 Lt – vekselį. 2013-10-11, nesulaukęs automobilio, jis paskambino K. L. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). K. L. neatsiliepė, tada jis paskambino E. A.. Ji paaiškino, kad automobilis Klaipėdoje bus kitą dieną. 2013-10-14 jis vėl iš K. L. gavo SMS žinutę, jog Lenkijoje sugedo automobilius gabenantis vilkikas ir klausė, ar dar galėtų prireikus jam atsiųsti pinigų. Griežtai atsakė, kad ne. Tada K. L. atrašė, jei neduos pinigų, tai jam pačiam reikės vykti į Lenkiją. Tada jis galutinai suprato, kad yra apgautas.

Analogiškus parodymus davė ir liudytoja E. A.. Ji parodė, kad 2013 metų pradžioje susipažino su K. L.. 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje ji pradėjo lankyti vairavimo kursus, kurie vyko vairavimo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ten susipažino su direktoriumi A. J.. Pokalbio metu sužinojo, kad jis nori nusipirkti automobilį. Ji žinojo, kad K. L. pardavimui iš Vokietijos gabena automobilius į Lietuvą, apie tai paminėjo A. J.. A. J. prasitarė, kad K. L. ruošiasi vykti į Vokietiją ir jie gali susitarti tarpusavyje dėl automobilio pirkimo. Žino, kad jie tarpusavyje susitarė, kad K. L. suras ir parvarys automobilį iš Vokietijos. Tada 2013 m. rugsėjo mėn. ji su K. L. atvyko į vairavimo mokyklą, K. L. pranešė, kad Vokietijoje jau yra automobilis „Volkswagen Golf“, kuris ruošiamas parduoti. Jie susitarė dėl automobilio pirkimo ir K. L. su A. J. tarpusavyje pasirašė paprastąjį neprotestuotiną 9000 Lt sumos vekselį. Po to K. L. jai pasakė išvykstantis į užsienį. Praėjus keletui dienų K. L. jai paskambino ir pasakė, kad nupirko A. J. automobilį, tačiau vežant automobilį į Lietuvą, Lenkijoje sugedo vilkikas, reikia organizuoti vilkiko remontą. Sakė susitaręs su A. J., jog šis perduos jai kažkokią pinigų sumą, kurią ji turės atiduoti K. L.. K. L. jos paprašė nuvykti pas A. J. ir paimti pinigus. Ji nuvažiavo į vairavimo mokyklą, A. J. jai perdavė pinigus – 2400 Lt. Jie ranka surašė paprastąjį neprotestuotinį vekselį. Tą pačią dieną pas ją į darbą, į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), atvažiavo K. L., kuriam ji atidavė 2400 Lt. Po to K. L. vėl išvyko. K. L. jai paaiškino, kad tralas yra Lenkijoje ir kad ten organizuoja remontą. Po to, kai K. L. grįžo, jie nuvyko pas A. J. į vairavimo mokyklą, jam paaiškino, kad automobilis jau kelyje į Klaipėdą ir jis artimiausiu metu jį atgaus, tuo metu pagal jų žodinį susitarimą K. L. perrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį jau bendros sumos, kurią jam sumokėjo A. J., t. y. 12600 Lt.

Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus akivaizdu, jog, priešingai nei teigia nuteistasis, jį ir nukentėjusįjį siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o tarp jo ir nukentėjusiojo vyko derybos ir buvo susitarta, kad nuteistasis parvarys nukentėjusiajam iš Vokietijos automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis teigia, kad liudytoja priešiškai nusiteikusi prieš jį dėl buvusių santykių, todėl jos parodymai nepatikimi, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu. Be to, pažymėtina, jog parodymus liudytoja davė būdama įspėta dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, o nuteistasis, kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis), atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytoja turėjo kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog buvus susitarimą dėl automobilio pirkimo patvirtina ne tik nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, tačiau ir nuteistojo rašytos SMS žinutės nukentėjusiajam. Iš SMS žinučių aiškiai matyti, kad vyko pokalbiai apie automobilio „Volkswagen Golf“ pirkimą, jo gabenimą bei pinigų pervedimus (t. 1, b. l. 28–37). Taigi nuteistojo versija, kad neva jis skolinosi pinigus ir jokio susitarimo dėl automobilio pirkimo nebuvo, yra visiškai paneigta.

Byloje neginčytinai nustatyta ne tik tai, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo susitarimas, kad nuteistasis parvarys nukentėjusiajam automobilį, tačiau faktiniai bylos duomenys patvirtinta ir tai, kad būtent nuteistasis apgaulės būdu įtraukė nukentėjusįjį į sandorį, kurio jis, nuteistasis, nuo pat pradžių žinojo, kad nevykdys. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis užsiiminėjo automobilių parvežimu iš Vokietijos bei jų prekyba, nors prieš sudarydamas susitarimą su nukentėjusiuoju jam tai nurodė. Tai, kad nuteistasis užsiima automobilių prekyba, jis buvo nurodęs ir E. A.. Liudytoja E. A. taip pat parodė, jog nuteistasis iš Lietuvos niekur nebuvo išvykęs, jis turėjo keletą telefonų numerių, registruotų užsienyje, iš kurių ir rašydavo žinutes nukentėjusiajam A. J.. Taigi pagrįstai darytina išvada, jog nukentėjusysis, žinodamas, kad nuteistasis neužsiima automobilių prekyba, nebūtų nuteistajam perdavęs savo turto sandoriui, kurio realiai nuteistasis neketino vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis įgijo nukentėjusiojo pasitikėjimą ir tuo piktnaudžiaudamas įgijo svetimą turtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis perdavė nuteistajam 9600 Lt avansą automobilio pirkimui, pinigų perdavimo patvirtinimui buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Nuteistasis rašė nukentėjusiajam SMS žinutes nurodydamas automobilio pirkimo aplinkybes, apibūdindamas patį automobilį bei nurodydamas iškilusias problemas dėl automobilio pargabenimo ir papildomų lėšų tam pervedimo. Taigi nuteistasis turėdamas iš anksto susiformavusią tyčią darė įtaką, kad nukentėjusysis patikėtų jam savo turtą.

Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo apeliaciniame skunde keliama versija, jog tarp jo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę tik civiliniai paskolos teisiniai santykiai, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo taip pat matyti, jog jis kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėjus bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Šiuo atveju išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančią aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog K. L. teistas net trylika kartų, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo buvo praėję apie 5 metai, todėl yra pagrindas manyti, kad išvadas jis yra padaręs ir reali laisvės atėmimo bausmė nėra pagrįsta, tačiau tokie jo argumentai nesukelia pagrindo abejoti jam paskirta bausme. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nuosprendžio, K. L. analogišką apgaulės formą, kai paimdavo avansą pažadėdamas padėti nupirkti automobilį, tačiau automobilio nenupirkdavo ir pinigų negrąžindavo, jau yra naudojęs. Taigi nagrinėjamoje byloje panaudodamas analogišką apgaulės formą ir pateikęs melagingą informaciją apie automobilio įgijimą, jis žinojo, kad tai yra nusikalstama veika, todėl jokiu būdu negalima sutikti, kad jis jau yra padaręs išvadas iš ankstesnių teistumų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl nuteistajam parinktos bausmės rūšies. Be to, pažymėtina, kad teismas nuteistajam bausmę skyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis