Marijampolės apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Miglei Banevičienei, Irenai Urbštaitei, Eglei Pukinskaitei ir Gintarei Duobienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Juodaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą pareiškimą dėl termino palikimo atsisakymui atnaujinimo ir leidimo atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. P., N. P. ir R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skyriuje 2024 m. spalio 7 d. SMS trumpąją žinute gautas N. P. pranešimas, kuria jis pranešė, jog nori atsisakyti priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu.

Pareiškėjos vertinimu, palikimo priėmimas konkrečiu atveju galimai sukeltų daugiau papildomų neigiamų padarinių nepilnamečių vaikų turtiniams interesams, nei atsisakymas jį priimti, dėl šios priežasties prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų N. P. ir A. P. vardu, atsiradusį po jų senelio K. P. mirties – tokiu atveju nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Jurgita Juodaitė palaikė 2024 m. spalio 18 d. patikslintą prašymą. Papildomai paaiškino, kad palikimo priėmimas būtų nepilnamečiams vaikams finansiškai žalingas, todėl prašo leisti teismo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. P., kuris buvo nepilnamečių vaikų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad palikėjas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau per įstatymo nustatytą terminą nepilnamečių vaikų N. P. ir A. P. įstatyminiai atstovai į notarą nesikreipė ir nepilnamečių vaikų vardu palikimo nepriėmė. Suinteresuotam asmeniui N. P. apie K. P. mirtį tapo žinoma 2024 m. balandžio 26 d., kuomet su juo susisiekė pareiškėjo atstovas. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog N. P. ir A. P. yra nepilnamečiai ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu, turėjo pareigą įgyvendinti jų įstatyminiai atstovai – tėvai, tačiau per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos jie neatliko. Be to, teismas įvertina ir tai, kad neišsprendus mirusiojo K. P. palikimo priėmimo nepilnamečių N. P. ir A. P. vardu klausimo, nėra galimybės notariškai sutvarkyti K. P. turto paveldėjimo bylos ir išduoti palikimą priėmusiam suinteresuotam asmeniui J. P. bei tai, jog visi suinteresuotieji asmenys sutinka su pareiškėjo patikslintu prašymu, todėl šiuo atveju, pareiškėjo patikslintas prašymas atnaujinti nepilnamečiams A. P. ir N. P., įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį 2023 m. sausio 30 d. po senelio K. P., mirties, tenkintinas visiškai.

Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, yra privalomas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, palikimą sudarantis dalykas nėra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas. Bylos duomenimis paveldimo turto vertė yra 1 272,72 Eur, paveldima tik 1/8 dalis gyvenamojo namo ir sandėlio. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog paveldint turtą nepilnamečiams vaikams, kurie gyvena kitoje valstybėje, atsirastų įvairių papildomų išlaidų (notarų, teisininkų mokesčiai už paveldėjimo dokumentų ir kt.) ir šios išlaidos ženkliai sumažintų paveldimo turto vertę, todėl paveldimas turtas nebūtų finansiškai naudingas. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl valdyti paveldėtą turtą, esantį Lietuvoje, gali būti sunkiau ir tam gali reikėti skirti papildomų lėšų, nes nepilnamečiai vaikai negali patys tiesiogiai valdyti turto, o jų įstatyminiai atstovai atsisakė tai daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paveldėjimo priėmimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, todėl išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti terminą nepilnamečiams vaikams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po senelio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.