- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2021-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02538-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostaka“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostaka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Elektrostaka“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kortas“ 30 000 Eur įsiskolinimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškove pagal pateiktą reikalavimą byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Elektrostaka“ prašymą tenkino, ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – 30 000 Eur sumai areštavo atsakovei UAB „Kortas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
3. Atsakovė UAB „Kortas“ 2018 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui prašymą patikslinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir areštuoti konkretų atsakovei priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nutartį leisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. priimtoje nutartyje nenurodė konkretaus atsakovei priklausančio turto, kuriam būtų taikomas areštas, todėl šiuo metu areštas yra pritaikytas visam atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui, kurio vertė siekia 1 192 253 Eur. Tuo tarpu atsakovė 2018 m. rugsėjo 13 d. Alytaus miesto 2-ajam notarų biure turėjo sudaryti sandorį, kuriuo būtų parduotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau areštavus visą atsakovei priklausantį turtą, atsakovė sandorio negali sudaryti. Tokiu būdu pažeidžiami teisingumo bei sąžiningumo principai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, patikslino Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant konkretų UAB „Kortas“ priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Elektrostaka“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 30 000 Eur sumai areštavo atsakovei UAB „Kortas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateikė duomenis apie turimą turtą, įvertinęs atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugą bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo, ekonomiškumo principais, tenkino atsakovės prašymą ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, patikslino – areštavo konkretų UAB „Kortas“ priklausantį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kortas“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Elektrostaka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiama nutartis priimta remiantis argumentu, kad Lietuvos teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, kai kuriose sprendimai įsiteisėję ir vykdytini, atsakovė geranoriškai nemoka įsiskolinimo ir negalima pagrįstai tikėtis, kad jį tikrai padengs, atsakovės finansinė padėtis galimai yra sunki, ieškinio suma atsakovei yra didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tačiau ta aplinkybė, jog teismuose nagrinėjamos bylos, kuriuose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir juo labiau nesudaro pagrindo, nesant kitų motyvų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
Šalies argumentai
1.2. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai formuojama praktika, pagal kurią vien tik didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.
1.3. Atsakovei nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atsakovė vykdo veiklą ir gauna dideles, stabilias pajamas, neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra net labai gerai, todėl skundžiama nutartis naikintina. Vertinant atsakovės turimą turtą, vykdomos veiklos pobūdį, apyvartas, ieškovės reiškiamo reikalavimo suma negali būti laikoma didele.
1.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie atsakovės negalėjimą vykdyti teismo sprendimą ar, kad atsakovė vengs ar negalės įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo, nors pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka asmeniui, teikiančiam tokį prašymą.
1.5. Ieškovė nenurodė konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuojamas, taigi pareiga įrodyti tokias aplinkybes šiuo atveju tenka būtent ieškovei.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Elektrostaka“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis dėl turimo turto ir jo vertės. Pagal pačios atsakovės pateikto prašymo dėl turto pardavimo Druskininkuose duomenis atsakovė turtą pardavinėja, taigi šiai dienai nėra duomenų, kad atsakovei turtas Druskininkuose vis dar priklauso.
2.2. Atsakovė neteisingai nurodo, kad negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekia net 271 084 Eur, nes iš atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad vidutinė šio turto vertė yra 116 000 Eur, kuri faktiškai gali būti ir mažesnė, nes šiai dienai nėra žinomas jų stovis.
2.3. Atsakovė neteisingai nurodo, kad jai priklauso parkingas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 99 000 Eur, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 624 000 Eur, garažas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 60 600 Eur, nes iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenų matyti, kad atsakovei priklauso tik 2925/98906 dalys parkingo, 3189/263500 dalys šios žemės sklypo ir 1/14 dalis garažo. Taigi atsakovei be Druskininkuose esančio turto tepriklauso turtas, kurio suma iš viso yra tik 106 907,29 Eur, nors atsakovė nurodė, kad turi turto už 1 194 253 Eur.
2.4. Atsakovė, kaip šalis, dalyvauja daugiau kaip 15 bylų, todėl akivaizdu, kad atsakovė turi finansinių problemų, nes bylos daugiausiai iškeltos dėl skolų priteisimo.
2.5. Atsakovės skundas nepagrįstas, nes ji skundžia teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors faktiškai jos buvo taikytos pačios atsakovės prašymu.
2.6. Ieškovės žiniomis, vien Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjimų reikalavimų atsakovės atžvilgiu vertė viršija 100 000 Eur sumą. Todėl atsakovės pateikta informacija patvirtina faktą, kad šiai dienai atsakovė yra nemoki, nes jos turimi įsiskolinimai, kurių terminai pradelsti, viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės.
2.7. Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti stabili. Byloje yra akivaizdūs duomenys, kad atsakovė ne tik turi ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, bet faktiškai tai jau įgyvendina turtą pradėjusi realizuoti ir pardavinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsakovės UAB „Kortas“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovė UAB „Kortas“ kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė UAB „Elektrostaka“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas, viešą informaciją apie UAB „Kortas“ apyvartą, informaciją apie draudėjo viešus duomenis, duomenis apie iškeltas bylas, kurioje dalyvauja UAB „Kortas“.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pateiktus įrodymus priima, prijungia prie bylos bei vertina spręsdamas ginčo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
13. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Kortas“ atžvilgiu ir areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. sprendė, jog yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė (atsakovė) UAB „Kortas“ atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.
15. Apeliantė UAB „Kortas“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės sunkios turtinės padėties, taikė laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, t. y. nesant prielaidų teismo sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti.
16. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, CPK yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jų taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
17. Ieškovė UAB „Elektrostaka“ grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą iš esmės grindė didele ieškinio suma ir bloga atsakovės UAB „Kortas“ finansine padėtimi, kuri, ieškovės vertinimu, ateityje gali nulemti galimybės įvykdyti sprendimą nebuvimą. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenų matyti, kad atsakovei UAB „Kortas“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (51/100 dalis pastato (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), 2925/98906 dalis parkingo (duomenys neskelbtini), 3189/263500 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/14 dalis garažo (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)), kurio vertė ne tik ženkliai viršija ieškinio reikalavimus, bet ir šis turtas nėra areštuotas ar įkeistas, kas patvirtina, jog grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Be to, iš Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovės UAB „Kortas“ 2017 metų balanso duomenų matyti, kad atsakovė turto iš viso apskaitė už 3 196 668 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 486 487 Eur, taigi pagal šiuos duomenis įmonė nelaikytina nemokia, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymo nuostatos (įsipareigojimai neviršija pusės balanse įrašyto turto vertės). Iš 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo pelningai, jos pelnas siekė 9 808 Eur, pardavimo pajamos 7 920 416 Eur.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant, ar 30 000 Eur reikalavimo suma atsakovei yra didelė, reikšmingi ir viešai prieinami Sodros bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Kortas“ įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondui, valstybės biudžetui neturi, įmonėje dirba 77 darbuotojai. Nors ieškovė tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta daug bylų, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia sunkios atsakovės finansinės padėties ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, kad vien tik turtinių reikalavimų atsakovei pareiškimas nepatvirtina atsakovės finansinių sunkumų buvimo fakto. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kai kurios civilinės bylos, nors ir yra išnagrinėtos ir jose priimti procesiniai sprendimai, tačiau jie apskųsti apeliacine tvarka, kitose bylose kreditoriams išduoti teismo įsakymai panaikinti, skolininkei sumokėjus skolą arba skolininkei pareiškus prieštaravimus, kitos civilinės bylos vis dar nagrinėjamos ir galutinis teismo sprendimas jose nepriimtas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis šioje civilinėje byloje skolininkė (atsakovė) UAB „Kortas“ pateikė prieštaravimus dėl kreditorės (UAB „Elektrostaka“) pareiškimo, t. y. nesutinka su reiškiamu reikalavimu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė su ieškove neatsiskaito ne dėl savo sunkios turtinės padėties, o galimai dėl reiškiamo reikalavimo (ar jo dalies) nepagrįstumo.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Elektrostaka“ reikalaujama 30 000 Eur dydžio suma, lyginant su atsakovės UAB „Kortas“ turimo turto apimtimi, nėra didelė, o byloje esantys duomenys nepaneigia išvados, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovė turi finansines galimybes atsiskaityti su ieškove.
20. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018 ir kt.). Taigi šio išimtinio ir itin atsakovės interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju pati ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra nurodžiusi jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, išskyrus jau aptartas ir susijusias išimtinai su pareikšto reikalavimo suma, liudijančių apie atsakovės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą. Deklaratyvūs ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovė iki teismo sprendimo vykdymo turimą turtą gali parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo realizavimą, vertintini kaip nepagrįsti, o tai, kad atsakovė ketina parduoti vieną iš turimų nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini), neįrodo atsakovės nesąžiningumo (nėra duomenų, kad ji šį turtą nori parduoti, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, be to, atsakovės vykdoma veikla yra susijusi su statybos darbais, taigi nekilnojamojo turto objektų statyba ir pardavimas yra įprasti atsakovės veikloje) ir nepaneigia atsakovės galimybių atsiskaityti su ieškove ieškinio tenkinimo atveju, kadangi jos turimo kito tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertė žymiai viršija ieškovės reikalavimų sumą.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip matyti iš jos prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio iš esmės net ir nesiejo su atsakovės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, arešto būtinybę pagrįsdama išimtinai pareikšto reikalavimo dydžiu ir sunkia atsakovės finansine padėtimi. Tačiau, kaip buvo jau pasisakyta, teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab, kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
23. Pažymėtina, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas apeliantės (atsakovės) nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliantės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
25. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Kortas“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą areštuoti konkretų jos turtą (butą), nepaneigia jos teisės ginčyti nutartis, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu (terminas atskirajam skundui pateikti dėl abiejų skundžiamų nutarčių nėra praleistas).
26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, taikė laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs šį institutą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo, pateikiamo aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartys panaikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Elektrostaka“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostaka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šios nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.