Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir E. N. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pakete Nr. 1: 2011-04-20 esantys ir kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti – mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 2610“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Samsung SGH-E900“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6230“ IMEI (duomenys neskelbtini); 2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas E. K. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N96” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.” Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas E. N. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X3” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.” Nr. (duomenys neskelbtini); pakete Nr. 2, esantys 2011-04-20 kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „DELL“ su pakavimo laidu – konfiskuoti ir perduoti realizuoti civiliniams ieškiniams padengti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, E. K. nuosavybės teise priklausantys šaunamieji ginklai, automobilis „BMW323“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti kaltinamojo E. K. geltono metalo grandinė su pakabuku ir pasagos formos auskaras, kurie pagal kvitą BBB Nr. 000698 saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kasoje – konfiskuoti ir perduoti realizuoti civiliniams ieškiniams padengti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. ir E. N. nuteisti už tai, kad 2009 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą – plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. per J. ir G. P. sūnus T. ir M. P., surinko informaciją apie tai, kad G. P. išsipardavė beveik visus naudotus automobilius ir namuose laiko didelę pinigų sumą, bei kad G. P. yra sanatorijoje, M. P. išvykęs dirba (duomenys neskelbtini), o T. P. išvykęs į (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 17 d. paskambino T. P. pasitikrinti, ar jo mama tikrai yra viena namuose, ir tai patikrinęs, šią informaciją perdavė E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko, 2009 m. gruodžio 17 dieną, apie 17 val., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, E. N. vilkint policijos pareigūno uniformą, paskambino į J. ir G. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kurias J. P. atidarius, E. N. parodė dokumentą, panašų į policijos pareigūno pažymėjimą, tokiu būdu apgaule su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsibrovė į J. ir G. P. namo vidų, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., t. y. surišant jos rankas ir kojas plastikinėmis juostelėmis, tuo padarant jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejose riešuose, dešinėje plaštakoje ir abejose blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimant galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiesiems J. ir G. P. priklausančius 48 300 EUR (166 635 Lt), 2200 Lt (637,16 EUR) ir aukso dirbinių už 5000 Lt (1448,1 EUR), iš viso pagrobė J., G. P. turto už 50 346,09 EUR (173 835 Lt).

Be to, E. K. ir E. N. nuteisti už tai, kad 2010 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą – plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. susipažinus su I. P. ir jos mama J. N., bei I. P. paprašius E. K. išspręsti turtinį ginčą su jos posūniais, pastarajam pažadėjus padėti, E. K. iš I. P. sužinojo, kad ji namuose su mama laiko pinigines lėšas, šią informaciją jis perdavė E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko, 2010 m. vasario 25 d., apie 10 val., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paskambinus į I. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, I. P. atidarius duris, įsibrovė į I. P. butą, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. P., t. y. suduodami ne mažiau keturių smūgių I. P. į galvos sritį ir lipnia juosta bei telefoniniu laidu surišus jos rankas ir kojas, taip padarant jai kraujosruvas kairiame skruoste ir kairiame dilbyje, nubrozdinimus dešinės plaštakos ketvirto piršto ištiesiamajame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, užmetė ant jos galvos striukę, kad ji negalėtų matyti kas vyksta, bei laikė prispaudę jos galvą prie grindų, ir taip atimdami galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausančius 8600 Lt (2490, 73 EUR) bei bute buvusius jos mamai J. N., priklausančius 19 000 EUR (65 550 Lt).

Be to, E. K. ir E. N. buvo nuteisti už tai, kad 2010 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą – plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. ir E. N. sužinojus, kad V. P. pardavė automobilį ir gautus pinigus už parduotą automobilį laiko namuose, E. K. 2010 m. birželio 17 d., po pietų, specialiai susitiko su V. P. (duomenys neskelbtini) mieste, tikslu jį užlaikyti, kad jis negrįžtų į namus ir nesutrukdytų E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš jo namų pagrobti gautus pinigus už parduotą automobilį, 2010 m. birželio 17 d., apie 19 val. 45 min., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėvėdami veidą maskuojančias priemones, pro atrakintas namo duris įsibrovė į gyvenamojo namo, priklausančio I. K., esančio (duomenys neskelbtini) r. vidų, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., t. y. užlaužę jos rankas ir užspaudę burną, kad ji negalėtų šaukti, surišo jos rankas ir kojas plastikinėmis juostelėmis, o lipnia juosta apvyniojo galvą, ir taip atimant galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausančius 2 640 EUR (9 108 Lt) ir laikrodį su briliantais 16 000 Lt (4633,92 EUR) vertės, iš viso pagrobdami J. P. turto už 7271, 77 EUR (25 108 Lt).

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusieji ir prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų E. K. ir E. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria E. K. ir E. N. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (J. P. turto plėšimas), naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad nuteistieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas), kita nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą ir pašalinti juose keliamas abejones, atlikusi įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, kad būtų pašalintos gynybos keliamos abejonės dėl byloje esančių duomenų patikimumo, dėl to padarė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, jų leistinumą pažeidimus, ir pripažindamas E. K. ir E. N. kaltais dėl nukentėjusiosios J. P. turto plėšimo, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais, ko pasėkoje dėl šio nuteistiesiems inkriminuoto plėšimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Kartu įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. ir E. N. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2010 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu, veikdami organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, susitarė organizuota grupe daryti sunkų nusikaltimą – plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą užvaldyti svetimą turtą, o būtent, E. K. ir E. N. sužinojus, kad V. P. pardavė automobilį ir gautus pinigus už parduotą automobilį laiko namuose, E. K. 2010 m. birželio 17 d., po pietų, specialiai susitiko su V. P. (duomenys neskelbtini) mieste, tikslu jį užlaikyti, kad jis negrįžtų į namus ir nesutrukdytų E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš jo namų pagrobti gautus pinigus už parduotą automobilį, 2010 m. birželio 17 d., apie 19 val. 45 min., E. N. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėvėdami veidą maskuojančias priemones, pro atrakintas namo duris įsibrovė į gyvenamojo namo, priklausančio I. K., esančio (duomenys neskelbtini) r. vidų, kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P., t. y. užlaužę jos rankas ir užspaudę burną, kad ji negalėtų šaukti, surišo jos rankas ir kojas plastikinėmis juostelėmis, o lipnia juosta apvyniojo galvą, ir taip atimant galimybę jai priešintis, bendrais suderintais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai J. P. priklausančius 2 640 EUR (9 108 Lt) ir laikrodį su briliantais 16 000 Lt vertės, iš viso pagrobdami J. P. turto už 7271, 77 Eur (25 108 Lt).

Vis dėlto teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. K. ir E. N. kaltės, jiems įvykdžius nukentėjusiosios J. P. turto plėšimą, yra nepagrįstos ir yra grindžiamos prielaidomis bei neteisėtais būdais gautais duomenimis.

Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama tuo, kad byloje nėra jokių tiesioginių, teisėtais būdais gautų, E. K. ir E. N. kaltę pagrindžiančių įrodymų, o kitų byloje esančių netiesioginių įrodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad apeliantai yra kalti dėl jiems inkriminuoto nukentėjusiosios J. P. turto plėšimo.

Dar vienas kaip nuteistųjų kaltę patvirtinantis duomuo, nurodytas skundžiamajame nuosprendyje – Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, iš kurio, pasak apylinkės teismo, matyti, kad V. P. kaip žalos atlyginimą dėl plėšimu padarytos žalos buvo paėmęs E. K. aukso dirbinius, neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu išsireikalautos Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-304-132/2010 medžiagos, apklaustas teisiamajame posėdyje pagal pareikštą kaltinimą kaltinamasis V. P. dėl padaryto savavaldžiavimo prisipažino pilnai ir paaiškino, kad neturėjo teisės taip ilgai laikyti nukentėjusiojo (E. K.) juvelyrinių dirbinių, tačiau jam reikėjo laiko, kad išsiaiškinti dėl plėšimo, nes jis įtarė, kad nukentėjusysis organizavo jo šeimos apiplėšimą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų skunduose nurodytais teiginiais, kuriais ginčijamas liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, Nr. 1 ir Nr. 2 parodymų patikimumas.

BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau tai nėra vienintelis procesinis tokių parodymų panaudojimo ribojimas. Teismas privalo patikrinti ir tokių asmenų parodymų leistinumą (BPK 199, 200 straipsniai) bei patikimumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, naudojimo įrodinėjimo procese išreikštas aiškus įpareigojimas baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus, pavyzdžiui, bylos Birutis, Byla, Janutėnas v. Lithuania (Application no. 47698/99 and 48155/99, judgment of 28 March 2008), Kostovski v. Netherlands (Serie A. Nr. 166, judgment of 20 November 1989); Doorson v. Netherlands (Application no. 20524/9, judgment of 26 March 1996); van Mechelen and others v. Netherlands (Application no. 21363/93, 21364/93, 21427/93, 22056/93, judgment of 23 April 1997); Lüdi v. Switzerland (Serie A. Nr. 238, judgment of 15 June 1992); Visser v. Netherlands (Application no. 26668/95, judgment of 14 February 2002).

Atskiro dėmesio reikalauja klausimas dėl anoniminio liudijimo apie tai, kas buvo išgirsta iš sulaikyto ar suimto įtariamojo būnant su juo vienoje kameroje, leistinumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Allan v. The United Kingdom (Application no. 48539/99, judgment of 5 November 2002) informacijos išgavimas iš įtariamojo pasodinant kartu su juo į kamerą policijos informatorių ir vėlesnis teismo rėmimasis šio informatoriaus liudijimu buvo pripažintas Konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio kaltinamojo teisę į sąžiningą teismo procesą, pažeidimu. Teismas konstatavo, kad informacijos išgavimas tokiu būdu ir jos panaudojimas teisme pažeidžia kaltinamojo teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save.

Taigi, teismas, remdamasis anoniminiais asmens parodymais apie tai, ką jis girdėjo būdamas sulaikytas ar suimtas iš kitų sulaikytųjų ar suimtųjų, be kita ko, turi įsitikinti ir dėl to, kad toks asmuo nebuvo uždarytas į atitinkamą įstaigą vien tik siekiant išgauti reikalingą informaciją iš kartu laikomo įtariamojo ar kaltinamojo, pažeidžiant pastarojo asmens konstitucinę teisę neduoti parodymų prieš save. Nepašalinus abejonių dėl to, kad taip galėjo būti, tokio liudytojo parodymai negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-214/2013).

Apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijos apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, ir suteiktas Nr. 1, be kita ko parodė, kad šioje byloje kaip liudytojas jis atsirado, kai sužinojo apie šioje byloje E. K. padarytas nusikalstamas veikas. Jam būnant (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, pas jį į kamerą patalpindavo žmones iš kurių jis išgaudavo informaciją ir ją pateikdavo tardymo izoliatoriaus darbuotojams. Po to, kai jis pateikė informaciją apie E. K., pas jį atėjo prokuroras M. Fokas, su kuriuo jis bendravo apie E. K. padarytus nusikaltimus bei jis jam pažadėjo už parodymus taikyti anonimiškumą. Žinodamas apie E. K., bandė sužinoti, kokie žmonės kartu su juo buvo, tačiau didžiąją dalį informacijos jis pasakojo pats (14 t., 8-9 b. l.).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, ir suteiktas Nr. 2, apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai be kita ko parodė, kad kai jis sėdėjo su E. N. vienoje kameroje, turėjo užduotį klausytis ką kalba E. N.. Kas konkrečiai davė tą užduotį, negali atsakyti (14 t., 104 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, t. y., nustačius, kad liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, ir suteikti Nr. 1 ir Nr. 2, buvo patalpinti į kameras kartu su nuteistaisiais jau turėdami užduotį iš suimtųjų išgauti informaciją, konstatuotina, kad buvo pažeista konstitucinė apeliantų teisė neduoti parodymų prieš save, todėl įslaptintų liudytojų parodymai negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, ir jais šioje byloje nesivadovaujama visa jų apimtimi.

Eliminavus vienintelius tiesioginius E. K. ir E. N. kaltę pagrindžiančius įrodymus – liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, ir suteikti Nr. 1 ir Nr. 2, parodymus, kaip gautus neteisėtu būdu, o nuteistiesiems savo kaltę dėl jiems inkriminuoto nukentėjusiosios J. P. turto plėšimo neigiant, kitų objektyvių, ne prielaidomis ir samprotavimais grįstų duomenų, paneigiančių nuteistųjų versiją, kad jie nukentėjusiosios J. P. turto plėšime nedalyvavo, nėra.

Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas abejonių nekeliančiais įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę. Baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje tai reiškia, kad teismo diskrecija įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą nėra absoliuti ta prasme, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, pagrįstą visų bylos duomenų nešališku patikrinimu, objektyvių prieštaravimų pašalinimu ir motyvuotų išvadų pateikimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2012 ir kt.).

Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų E. K. ir E. N. kaltę jiems įvykdžius nukentėjusiosios J. P. turto plėšimą. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaudamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. ir E. N. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas), nuteisti nepagrįstai, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jų kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįstama, kad neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kitais nuteistųjų E. K. ir E. N. skunde nurodytais teiginiais, kuriais ginčijami ir kiti jiems inkriminuoti nusikaltimai – J. G. P. bei I. P. ir J. N. turto plėšimai.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurių visuma leidžia nustatyti E. K. ir E. N. įvykdytų nukentėjusiųjų J. G. P. bei I. P. ir J. N. turto plėšimus, ir identifikuoti šias nusikalstamas veikas padariusius asmenis.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios J. P. ir I. P. tiesiogiai susidūrė su nusikaltimo vykdytojais – dviem vyriškiais, jų atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, apribota jų judėjimo laisvė. Taip pat nustatyta, kad abu šie nusikaltimai buvo labai gerai organizuoti, visi padaryti tuo metu, kai namuose buvo po vieną moterį, abi nukentėjusiosios buvo surištos, išeidami užpuolikai užrakindavo duris, siekdami, kad pranešimai apie nusikaltimus būtų pateikiami kuo vėliau.

Nukentėjusioji J. P. pakankamai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 21, 30 b. l.), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (11 t., 213-218 b. l.) paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ji įsileido į namus du vyriškius, kaip jie atrodė, kad vienas iš užpuolikų buvo su policijos pareigūno uniforma, su vasariška kepure, 180–185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kitas – 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juoda striuke, su juoda žiemine kepure, abiejų amžius 25–30 metų. J. P. asmens parodymo atpažinti metu kaip panašiausią asmenį nurodė E. N. (2 t. 26–29 b. l.). Ji paaiškino, kad jį atpažįsta pagal ūgį, vidutinį sportinį sudėjimą, pagal veido bruožus, pagal odos spalvą. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi nukentėjusioji plėšimo metu šio asmens nepažinojo, bet vėliau iš akių, nosies bei veido bruožų, ji pažino, kad su policininko uniforma buvo būtent E. N.. Abu asmenis ji matė šviesoje, nes nuo judesio lauke, prie namo užsidega lempa, o namų koridoriuje taip pat degė šviesa.

Vadinasi, nors nuteistasis E. K. ir neigia, tačiau anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad jis domėjosi nukentėjusiųjų verslu, kokiu būdu atsiskaitoma už automobilius, žinojo, kad prieš apiplėšimą nukentėjusysis G. P. buvo pardavęs automobilius ir turėjo pakankamai didelę sumą pinigų, kuriuos laikė namuose. Taip pat jis rinko informaciją apie nukentėjusiuosius, kada ir kur išvyks, kada grįš namo. Kaip teigė liudytojas T. P., E. K. yra buvęs jo namuose ir žinojo namo išplanavimą, žinojo, kad jie turi šunį ir kur šuo yra laikomas.

Taip pat pagrįstai E. K. ir E. N. nuteisti ir dėl plėšimo pagrobiant didelės vertės svetimą turtą organizuotoje grupėje, E. K. organizuojant, o E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įsibraunant į nukentėjusiosios I. P. butą.

Nukentėjusioji I. P. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su E. K. susipažino per D. Š.. E. K. jai padėjo tvarkyti dokumentus dėl buto atsidalijimo su jos posūniais. Ji E. K. davė 1000 Lt, kad sumokėtų teismui žyminį mokestį. E. K. matė, iš kur ji bute paėmė pinigus, nes E. K. jos 1000 Lt paprašė eidamas koridoriumi ir matė, kaip ji iš miegamojo tuos pinigus atnešė. E. K. buvo žinoma, kad jos mama J. N. pardavė sodą ir buvo gavusi pinigų, kuriuos žadėjo išdalinti anūkams. Po to, E. K. vienas ateidavo ir teiravosi, ar mama duos, ar neduos pinigų (11 t., 218-223 b. l.). Tai, kad pas nukentėjusiąją dažnai atvažiuodavo E. K. su D. Š., ir E. K. nuolat klausinėdavo apie pinigus, nurodė ir pirmosios instancijos teise apklausta nukentėjusioji J. N. (11 t., 223-225 b. l.). Liudytojas H. N. apylinkės teisme parodė, jog E. K. prieš apiplėšimą buvo siūlęs jį ir I. P. nuvežti pas močiutę J. N. pinigų (11 t., 229-230 b. l.). Liudytoja D. Š. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad E. K. prašė I. P. kažkiek pinigų – kelis šimtus litų už popierių tvarkymą, vežiojimą (12 t., 161-162 b. l.). Taigi šios aplinkybės ir mobiliojo ryšio telefonų pokalbių išklotinės, kuriose užfiksuota, kad 2010 metų sausio 22 d. E. K. skambina I. P., po to jis skambina jai sausio 23 d., 26 d., 27 dieną vyksta abipusis bendravimas 2 kartus, 29 dieną E. K. skambina I. P. 2 kartus, vasario mėnesį E. K. skambina I. P. 12 ir 18 dienomis, 19 dieną vyksta abipusis bendravimas 2 kartus, 24 dieną E. K. skambina I. P. 2 kartus, 26 dieną E. K. skambina I. P., bet pokalbis neįvyksta, po to skambinta kovo 1 d. (t. 4, l. 90–91), patvirtina ne tik tai, kad E. K. nuolat skambindavo I. P., bet ir tai, kad jam buvo žinoma, kad nukentėjusiosios I. P. ir J. N. turi pinigų, ir tai, kad jis buvo labai suinteresuotas pinigų iš J. N. paėmimu.

Be to, nukentėjusioji I. P. parodė ir tai, kad po įvykdyto apiplėšimo bendravimas su E. K. staiga nutrūko, jis daugiau nebesiteiravo apie jos reikalus, ir jį yra įsitikinusi, kad duris ji atidarė E. N., nes ikiteisminio tyrimo metu tiek iš nuotraukų, tiek iš gyvo asmens atpažinimo, jai tas asmuo su akinais į E. N. buvo panašiausias (11 t., 223-225 b. l.).

O tokius pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio duotus nukentėjusiosios I. P. parodymus atitinka ir 2011-01-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (3 t. 99–101 b. l.), iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai I. P. buvo parodytos aštuonių asmenų nuotraukos ir pasiūlyta jai pagal šias nuotraukas nurodyti asmenį, kuris 2010-02-25 įsibrovė į jos butą. Šiame protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nuotraukoje Nr. 5 pavaizduotą asmenį pagal apatinės veido dalies bruožus, pagal veido formą kaip panašiausią asmenį, kuris ją apiplėšė atpažino E. N.. Taip pat nukentėjusiajai buvo parodyti trys asmenys ir kaip matyti iš 2011-01-11 asmens parodymo atpažinti protokolo (3 t. 113–116 b. l.), iš trijų gyvų asmenų I. P. taip pat pažino asmenį Nr. 3, t. y. E. N., kaip panašiausią į asmenį, pagal jo sudėjimą, pagal ūgį, pagal apatinę veido dalį. Taigi netikėti nukentėjusiosios I. P. parodymais, kad ji pažino asmenį įsibrovusį į jos butą, nėra jokio pagrindo, kadangi ji iki apiplėšimo E. N. nepažinojo.

Vertinant tai, kad I. P. užpuolę asmenys žinojo, kad ji namuose laiko pinigus, nes, kaip parodė nukentėjusioji I. P., užpuolikai vis klausė, kur yra pinigai, sakė žinantys, kad yra namuose pinigų, seka, kad užpuolikai buvo gerai informuoti, kad I. P. namuose turi pinigų, o visa tai nuteistajam E. K. buvo žinoma.

Be to, kas nurodyta anksčiau, tai, kad E. K. organizavo, o E. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įsibrovė į nukentėjusiosios I. P. butą ir į J. G. P. namą ir taip, veikdami organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, netiesiogiai patvirtina ir E. K. rašytų laiškų turinys, tuo metu, kai jis buvo kardomajame kalinime. Kaip matyti iš nuteistojo E. K. rašytų laiškų, kurių autorystės nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu neneigė (14 t., 23 b. l.), ir jų apžiūros protokolų, 2011-05-20 laiške pavadinimu „Pageidavimai“ M. K. rašė: „būtų gerai, kad dingtų tie keli lt iš seifo, nes kriminalistai ieško mano santaupų, o aš jiems neturiu ką atsakyti į tuos Klausimus“; „Beje ar mama paėmė iš Berniuko 750 lt. ir ką jis sakė, kai buvo atvažiavęs, linkėjimai jam, beje policija masto, kad aš iš jo gavau policijos aprangos, durneliai“; „TAVO NR IR S./KLAUSOS/“; 2011-05-21 laiške mamai rašė „O dabar svarbiausia: būk gera pradėk ieškoti pažinčių per kalėjimo direktorių kad galėčiau čia atlikti bausmę, eik per pinigus nesvarbu kiek bekainuos nes čia taikomos lab geros paleidimo sąlygos už gerą elgesį, galiu išeit už puse laiko ½ arba 1/3, dar žinau, kad po puse metu mane gali išleisti 2 sav. Į namus, buk gera pasistenk, nueik gal pati pakalbėt, kai prasidės teismai.“ Kitame 2011-05-10 laiške „Labas vištos“ rašoma „kad būtų gerai, kad išardytumėt mano mašiną, jei jausit, kad nebeišeisiu“; „pasiimk ratlankius ant savo BMV tau tiks, geri ratai ir padangos ten geros, palikit tik mašinos rėmą. O išardyt gali automobilių dalių (naudotų) supirktuvė“ (9 t., 101, 102-121 b. l.). Iš kitų nuteistojo E. K. rašytų laiškų savo draugei S. M., matyti, kad 2011-05-06 laiške „Sugyventinei“, E. K. rašė „Butu gerai, kad nuo BMW nuimtum ratlankius, o esant galimybei ir išardyt ją dalimis nes jie nori man konfiskuot...Ir ruoškis tuoktis, ir vaikų darymui, tada galiu išeit 1/3 anksčiau ir t. t. stengsiuos gyventi be nuobaudų tad gal pavyks anksčiau. Dar dėl mašinos manau reikia ja pervešt pas tavo tėti, o esant galimybei ja tiesiog išardy palikt tik rėmus, o ir dujų įranga išimt ir visą kitą... taip pat pakeisk ir visus slaptažodžius“.; stenkitės su mama mane paleist už užstatą“ (5 t., 187-195 b. l.). Pažymima, kad tokias anksčiau nurodytas E. K. laiškuose minimas aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja S. M., ir parodė, kad E. K. yra jos prašęs pakeisti elektroninio pašto slaptažodį. Taip pat ši liudytoja parodė, kad jai kelis kartus yra skambinęs kažkoks nepažįstamas vyriškis, kuris sakė, kad reikia surinkti 20 000 Lt, nes rado žmogų, kuris prisiimtų E. atsakomybę. Jis primygtinai reikalavo šią žinią perduoti E. mamai (11 t., 232-233 b. l.).

Taip pat, tai, kad nuteistasis E. K. gyveno ne pagal gaunamas pajamas, kad gyveno plačiai ir neskaičiuodamas pinigų, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti E. K. telefoniniai pokalbiai (7 t., 80-180 b. l.), kurių autentiškumo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis neneigė, tik teigė, kad jam „kvailumas buvo užėjęs tuo metu, tai gyrėsi“ (14 t., 22-23 b. l.). Tačiau tokią nelogišką nuteistojo versiją teisėjų kolegija atmeta, kadangi būtent šie E. K. telefoniniai pokalbiai atitinka šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes, dar kartą patvirtinančias, kad nuteistasis E. K. gyveno ne pagal teisėtu būdu gaunamas pajamas. Vienas iš jų, tai 2011-02-16 E. K. telefoninis pokalbis su moterimi. Iš telefoninio pokalbio turinio matyti, kad E. K. pasakoja moteriai apie tai, kad nusipirko šautuvus „...Taip tikrai durns esu tu dar daug ko nežinai žinai kam pinigus ištaškiau tai šautuvų po šešiolika štukų (keiksmažodis) „Svarovskio“ optika vienuolika štukų mokėjau. ... seifų prisipirkau (keiksmažodis) visko prisipirkau medžiotojas norėjau būt. ...turėjau čia kiek (keiksmažodis) po visokių darbų, turėjau septyniasdešimt keturias štukas (keiksmažodis) litų, ištaškiau visur (keiksmažodis). Taškiau ir taškiau prisipirkau šūdų, motociklą nusipirkau vienuoliką štukų sumokėjau net nevažiavau. ...nu tai ką žinai kaip pinigų yra juk nepažįsti manęs, man rūbų reik (keiksmažodis) dublionkių po tris štukas, striukių dar čia visokių prisipirkau, tai va.“ 2011-02-16 pokalbis su moterimi „...Reiktų motociklą žiūrėt, (keiksmažodis) net nebeskambinu, paskambina, saka atvažiuok pasiimt, (keiksmažodis) sakau nebenoriu. ...Nu ką sakau, kam man ten važiuot kur aš jį laikysiu net neturiu kur laikyt aš jo“ (7 t. 156–160 b. l.).

Taigi, byloje esantys ir anksčiau nurodyti E. K. rašyti laiškai S. M. (sugyventinei), mamai, jo telefoniniai pokalbiai, ne tik patvirtina, kad E. K. ruošėsi atlikti bausmę, siekė sudaryti sąlygas, kad galėtų anksčiau išeiti į laisvę, nurodė atlikti veiksmus, kad išvengtų žalos atlyginimo, bet ir rodo tai, kad nuteistasis E. K. gyveno ne pagal gaunamas pajamas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo poreikius tenkindavo ir iš apiplėšimų metu pagrobtų pinigų.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl E. K. ir E. N. kaltės jiems įvykdžius nukentėjusiųjų J. G. P. bei I. P. ir J. N. turto plėšimus, nes tai patvirtina visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistųjų E. K. ir E. N. kaltė jiems įvykdžius BK 180 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusiųjų J. G. P. bei I. P. ir J. N. turto plėšimus) numatytas nusikalstamas veikas – įrodyta, o apeliacinių skundų argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistųjų kaltės įrodymų stokos laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad automobilį „Audi A6“ jis įsigijo pardavęs ankstesnį automobilį, dar pasiėmęs paskolą, dalį pinigų jam davė mama, paneigia byloje surinkti duomenys. Tai banko pateikti E. K. sąskaitos išrašai, deklaracijos. Iš banko pateikto E. K. sąskaitos išrašo (6 t. 55–80 b. l.) matyti, kad E. K. darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1500–1700 Lt, o 2010-12-30 iš banko buvo paimta 11000 Lt paskola. Vertinant šią paskolą pastebima, kad pagal 2009-12-30 sutartį Nr. 09-104070-GV E. K. buvo suteikta 11000 Lt paskola, o paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2010-05-11, t. y. paskolą E. K. turėjo grąžinti per 4 mėnesius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį (3 t. 22 b. l.) E. K. automobilį įsigijo 2009-12-31 už 43200 Lt, t. y. už žymiai didesnę sumą, nei ta, kurią jis gali objektyviai pagrįsti. Vadinasi, šios nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad E. K., dirbdamas valstybinėje įmonėje ir per mėnesį uždirbdamas 1500–1700 Lt, paėmęs 11000 Lt paskolą, būtų turėjęs realią galimybę įsigyti automobilį už pakankamai didelę sumą, o vėliau, vėlgi neaišku iš kokių pajamų, po keturių mėnesių grąžinti 11000 Lt paskolą. Tai reiškia, kad tiek šios aplinkybės, tiek anksčiau jau nurodyti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti E. K. telefoniniai pokalbiai (7 t., 80-180 b. l.), akivaizdžiai patvirtina, kad E. K. gyveno ne pagal gaunamas pajamas.

Atsakant į esminį nuteistojo E. N. apeliacinio skundo teiginį, kad jis pirmų dviejų apiplėšimų metu – 2009 m. gruodžio 17 d., 2010 m. vasario 25 d. – buvo V., ten 2009-12-22 ir 2010-02-22 naudojosi banko paslaugomis, t. y. pasiėmė pinigus iš bankomato, 2009-12-22 lankėsi pas gydytojus, pirmiausia pažymima tai, kad šios aplinkybės jo dalyvavo minėtuose apiplėšimuose savaime nepaneigia. Antra, šias aplinkybės nepaneigia – 2011-04-28 asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad J. P. iš keturių asmenų kaip panašiausią, pagal ūgį, vidutinį sportinį sudėjimą, pagal veido bruožus nurodė Nr. 2 (E. N.), kaip tą asmenį, kuris buvo su policijos uniforma (2 t. 26 b. l.); 2011-04-28 J. P. papildomos apklausos protokolas, iš kurio turinio matyti, kad po atpažinimo važiuojant namo ji pagalvojo, kad tas asmuo Nr. 2 (E. N.) ir buvo tas, kuris įsibrovė ir pagrobė pinigus, nes atitiko sportinį sudėjimą, ūgį. Kito asmens iš veido atpažinti negali, nes nematė jo veido, jis buvo smarkiai užsitraukęs juodą kepurę ant akių, buvo nulenkęs galvą (2 t., 30 b. l.); nukentėjusiosios J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji nurodė, kad E. N. su odine pirštine jai uždengė burną, po to surišo ir klausė, kur pinigai, o po to E. N., nes jo veidas jai priešais tebestovi, vaikštinėjo po kambarius (11 t., 213-216 b. l.); 2011-01-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio turinio matyti, kad iš 8 nuotraukų, I. P. E. N. fotonuotrauką nurodė kaip panašiausią į asmens, kuris 2010-02-25 įsibrovė į jos butą. Jai įstrigo apatinė veido dalis ir pagal veido formą, pagal apatinės veido dalies bruožus (3 t., 107–111 b. l.); 2011-05-03 asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji I. P. iš trijų gyvų jai parodytų asmenų, pažino asmenį pažymėtą Nr. 3 (E. N.) kaip panašiausią į asmenį, pagal jo sudėjimą, pagal ūgį, pagal apatinę veido dalį, nors nėra visiškai įsitikinusi (3 t, 113–116 b. l.); tokias nukentėjusiosios I. P. nurodytas aplinkybes atitinkantys apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu 2014-05-15 duoti liudytojos A. P. parodymai, kai ji nurodė, kad atpažinimas buvo atliekamas per specialių stiklą, nes I. P. bijojo, ji nurodė asmenį, bet po to suabejojo, tačiau po atpažinimo nukentėjusioji jai skambino telefonu ir pasakė, kad tą, kurį atpažino, tas ir buvo (13 t., 246-247, 249 b. l.); nukentėjusiosios I. P. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji nurodė, kad yra įsitikinusi, kad duris ji atidarė E. N., o ikiteisminio tyrimo metu tiek iš nuotraukų, tiek iš gyvo asmens atpažinimo, jai tas asmuo su akinais į E. N. buvo panašiausias, nurodė, kad ji įsidėmėjo E. N. nuo nosies iki smakro (11 t., 218-223 b. l.). Trečia, pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžių metu teigė, kad kelionė iš (duomenys neskelbtini) į V. užtrukdavo apie 22 val., o tai reiškia, kad jis turėjo realią galimybę po įvykdytų plėšimų grįžti į V. ir atlikti bankines operacijas bei lankytis pas gydytoją, ar paimti pinigus iš bankomato ir nuvykti į (duomenys neskelbtini), ar netgi tai paprašyti padaryti savo draugę L. Z., ar kitus asmenis. Ir galiausiai, tai, kad nuteistasis E. N. tiesiogiai dalyvavo nukentėjusiųjų J. G. P. bei I. P. ir J. N. turto plėšimuose, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti E. K. telefoniniai pokalbiai (7 t., 165 b. l.). Iš vieno jų matyti, kad nuteistasis E. K., kalbėdamas su nenustatytu vyriškiu, ir atsakydamas į pastarojo klausimą „O ka su padėlnikais irgi nesusitinki nieka, ane?“, atsakė – „Nu. tai ka ten padėlniks. Viens išmynė į v. daba jau“. Taigi, sugretinus šį pokalbį su anksčiau šiame sprendime jau aptartais ir išanalizuotais duomenis, identifikuojasi, kad šis nuteistojo E. K. nurodomas „padėlnikas“ ir yra E. N., kuris ir turėjo ryšių V..

Taip pat, priešingai nuteistojo E. N. teigimu, jo versijos, kad plėšimų, įvykdytų 2009-12-17 ir 2010-02-25, metu jis buvo V., objektyviai nepatvirtina ir apklaustos liudytojos L. Z., A. Z. ir O. Z.. Liudytoja L. Z. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme tvirtino (12 t., 45-49 b. l.), kad 2009 m. lapkričio 1 d. ji kartu su E. N. išvyko į V., ten gyveno pas jos mama A. Z. iki 2009 m. gruodžio 25 d., o gruodžio 22 d. E. N. buvo kreipęsis į gydytojus V., nes iki to visą savaitę pragulėjo lovoje, nes labai skaudėjo stuburą. Grįžę į (duomenys neskelbtini) naujus metus šventė kartu su V. P., ir paskui atgal į V. išvažiavo sausio pabaigoje ir išsiskyrė su juo būdami V. 2010 m. kovo vidurį. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą liudytoja E. Z. buvo apklausta 2011-04-28 ir šios apklausos metu ji parodė, kad buvo išvažiavusi su E. N. į V. pas jos mamą, tačiau su E. N. prastai sutarė ir jį retai matydavo, ji negalėjo tvirtinti kada ir kur atskirais laikotarpiais E. N. buvo V. (5 t. 82–83 b. l.). Ir nors apylinkės teismo posėdžio liudytoja L. Z. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kad su E. N. V. retai matydavosi, melavo, kad antrą kartą jos parodymai jau buvo teisingi, o duodama pirminius parodymus ji pyko ant E. N., visgi, vertinant šios liudytojos parodymus, būtina atsižvelgti į galimą tokių parodymų prigimtį, į galimą subjektyvių ar objektyvių faktorių įtaką jo parodymams – liudytojos L. Z. santykius su E. N., kuris yra judviejų vaiko tėvas. Be to, tokie vėlesni aptariamos liudytojos ir nuteistojo parodymai prieštarauja tiek nukentėjusiųjų parodymams, asmenų atpažinimo protokolams, tiek kitų šiame sprendime nurodytų ir išanalizuotų duomenų visetui. Dėl to tokie liudytojos L. Z. parodymai vertintini kaip šališki, duoti siekiant padėti E. N. išvengti atsakomybės, ir todėl daroma išvada, kad jais priimant skundžiamą nuosprendį nesiremta pagrįstai. Analogiškai vertinami ir liudytojų A. Z. (E. N. sugyventinės motinos) ir O. Z. (N. N. motinos) parodymai (12 t., 121-122 b. l.), kurie, anksčiau nurodytų aplinkybių dėl E. N. dalyvavimo nusikaltimų padaryme taip pat nepaneigia. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama ir tuo, kad liudytoja A. Z. 2013-02-01 apylinkės teismo posėdžio metu nurodė žymiai tikslesnes, su konkrečiomis datomis E. N. buvimo ir išvykimo iš V. aplinkybes, nei 2011-05-12 duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (5 t. 85 b. l.), o liudytoja O. Z. net nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir parodymus davė tik teisme. Visa tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą dėl nurodytų liudytojų duotų parodymų neobjektyvumo, todėl nuteistųjų apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, šiais nurodytais liudytojų parodymais nesiremia ir vertina juos kaip nepatikimus.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių apylinkės teismas nelaikė E. N. teisinančiais įrodymais jo pateiktų fotonuotraukų su vaiku, pateiktos nuotraukos su jo pėda, ir jų nekartoja, nes apie tai skundžiamajame sprendime pakankamai išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

Apeliantai savo skunduose taip pat akcentuoja 2011-09-16 specialisto išvadą, gautą atlikus E. N. psichofiziologinį tyrimą, panaudojant poligrafą, ir teisme duotus specialisto V. S. parodymus, teigdami, kad poligrafo tyrimo rezultatai nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo nebuvo patikrinti ir patvirtinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl jie negali būti laikomi įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu jų kaltę. Atsakant į šį apeliantų teiginį, pažymima, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien poligrafo duomenimis, tačiau rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais, tiek rašytine bylos medžiaga, t. y. apylinkės teismas grįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, patvirtinančią apeliantų kaltę.

Kadangi nuteistieji E. K. ir E. N. dėl vienos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas) išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, jiems švelnintina galutinė subendrinta bausmė, ir prie pirmosios instancijos teismo jiems pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (J. ir G. P. turto plėšimas) paskirtos laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, pridedama dalis bausmės paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (I. P., J. N. turto plėšimas), ir nustatytina galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmė.

Dėl tos pačios priežasties naikintina nuosprendžio dalis, kuria iš E. K. ir E. N. solidariai priteista J. P. 25 134 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt keturi litai) turtinės žalos ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, ir nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Visgi atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems E. K. ir E. N. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmė, šiuo atveju net nėra formaliojo pagrindo taikyti nuteistųjų atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi jiems skirtinos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimas 5 metams (penkeriems) 9 (devyniems) mėnesiams viršija įstatyme numatytą maksimalią 4 (ketverių) metų ribą.

Pripažinus, kad nuteistasis E. K. vis dėlto įvykdė dvi iš trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra ir teisinio pagrindo naikinti iš jo, kartu su kitu nuteistuoju E. N., solidariai priteistą apeliantų padarytais nusikaltimais padarytą žalą nukentėjusiesiems J. P., G. P., I. P. ir J. N.. Todėl nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodytas deklaratyvus nesutikimas su iš jo priteistais civiliniais ieškiniais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. taip pat nesutinka ir su jo turto konfiskavimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuriuo atveju, teismo išvada dėl turto konfiskavimo turi būti motyvuota ir argumentuota. Šiuo atveju skundžiamame teismo nuosprendyje nuteistųjų E. K. ir E. N. turto (šaunamųjų ginklų, automobilio, grandinės su pakabuku, auskaro, mobiliojo ryšio telefonų, nešiojamojo kompiuterio) konfiskavimas išvis nėra motyvuotas, t. y. skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodyti turto konfiskavimo pagrindai, neįvardyta, kuo laikomas konfiskuotinas turtas (uždraustos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu), nenurodyta, kad šis turto konfiskavimas yra taikomas kaip baudžiamojo poveikio priemonė nuteistiesiems. Be to, būtina pažymėti tai, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, konfiskuojamas turtas visais atvejais yra paimamas valstybės nuosavybėn, tuo tarpu apylinkės teismas konfiskuotiną turtą nukreipė civiliniams ieškiniams padengti. Tai neatitinka turto konfiskavimo esmės. Taigi esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo E. K. turto (šaunamųjų ginklų, automobilio, grandinės su pakabuku, auskaro, mobiliojo ryšio telefonų, nešiojamojo kompiuterio) ir nuteistojo E. N. turto (mobiliojo ryšio telefono) konfiskavimo negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), bei, esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sąlygoms, o būtent, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, visam šiam nuteistųjų turtui taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Taip pat nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, juo, be kita ko, už baudžiamojoje byloje atliktus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, surašytas specialisto išvadas, bei liudytojų keliones išlaidas, priteista iš nuteistojo E. K. 606, 43 EUR (2093,91 Lt) proceso išlaidų valstybei, bei 606, 43 EUR (2093,91 Lt) proceso išlaidų valstybei iš nuteistojo E. N.. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš bylos medžiagos matyti, jog užduotys specialistams buvo skirtos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, siekiant surinkti baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų kaltę pagrindžiančius duomenis. Taigi, šiuo atveju specialistų tyrimo išlaidos negali būti laikomos proceso išlaidomis, nes specialistų tyrimai buvo paskirti atlikti kaip tarnybinės užduotys, todėl proceso išlaidos už atliktus specialius tyrimus iš nuteistųjų priteistos nepagrįstai. Likusi proceso išlaidų dalis – 57, 34 EUR (197,99 Lt), priteista už liudytojų patirtas kelionės išlaidas, priteista pagrįstai, todėl paliktina galioti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistųjų už atliktus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, surašytas specialisto išvadas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

nusprendė:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas), ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

E. K. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas) – išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. K. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (J. ir G. P. turto plėšimas) paskirtą laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (I. P., J. N. turto plėšimas), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria E. N. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas), ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

E. N. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (nukentėjusiosios J. P. turto plėšimas) – išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. N. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (J. ir G. P. turto plėšimas) paskirtą laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (I. P., J. N. turto plėšimas), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę E. N. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. K. ir E. N. solidariai priteista J. P. 25 134 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt keturi litai) turtinės žalos ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, ir nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį – atmesti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti ir perduoti realizuoti civiliniams ieškiniams padengti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. K. nuosavybės teise priklausančius šaunamuosius ginklus, automobilį „BMW323“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus kaltinamojo E. K. daiktus – geltono metalo grandinę su pakabuku ir pasagos formos auskarą, kurie pagal kvitą BBB Nr. 000698 saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kasoje; pakete Nr. 1: 2011-04-20 esančius ir kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus – mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 2610“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Samsung SGH-E900“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6230“ IMEI (duomenys neskelbtini); 2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą E. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N96” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.” Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą E. N. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.” Nr. (duomenys neskelbtini); pakete Nr. 2, esančius 2011-04-20 kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą nešiojamąjį kompiuterį „DELL“ su pakavimo laidu.

Taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. nuosavybės teise priklausantiems šaunamiesiems ginklams, automobiliui „BMW 323“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-06-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktiems daiktams – kaltinamojo E. K. geltono metalo grandinei su pakabuku, pasagos formos auskarui, kurie pagal kvitą BBB Nr. 000698 saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kasoje; pakete Nr. 1: 2011-04-20 esantiems ir kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems – mobiliojo ryšio telefonams „Nokia 2610“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Samsung SGH-E900“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 6230“ IMEI (duomenys neskelbtini); 2011-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktam E. K. mobiliojo ryšio telefonui „Nokia N96” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.” Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-04-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktam E. N. priklausančiam mobiliojo ryšio telefonui „Nokia X3” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „T. 2 P.” Nr. (duomenys neskelbtini); pakete Nr. 2, esantiems 2011-04-20 kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastam ir paimtam nešiojamajam kompiuteriui „DELL“ su pakavimo laidu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. K. ir E. N. priteista po 606, 43 EUR (2093,91 Lt) proceso išlaidų valstybei, ir iš E. K. ir E. N. priteisti valstybės naudai po 28,67 EUR proceso išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.