- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-7514-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03192-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- O. S.
trečiajam asmeniui O. S.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei L. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑1746‑807/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punkto sąlygą ir nustatyti nepilnamečių vaikų M. I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus P. S. (P. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, t. y. A. S.; 2) priteisti iš atsakovės L. L. (toliau – ir atsakovė) išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1746-807/2011 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, patvirtindamas jų sudarytą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1 punkte buvo nustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų mama – atsakove L. L.. Tačiau nuo 2021 metų pradžios vaikai su atsakove faktiškai negyvena.
3. Ieškovas nurodė, jog atsakovės atžvilgiu 2021 m. sausio 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl galimo fizinio smurtavimo artimoje aplinkoje prieš nepilnametę M. I. S.. Veika vėliau perkvalifikuota į BK 163 straipsnį. Nustatyta, kad L. L. 2020-2021 m. savo tuometinėse gyvenamosiose vietose sistemingai naudojo prieš savo dukrą fizinį ir psichinį smurtą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, dukra perduota laikinai globai tetai V. I., nes ieškovas sirgo, vėliau dukra perduota jam. 2021 m. balandžio 29 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes ieškovas pasirašė susitaikymo protokolą. Nežiūrint į susitaikymą, dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu.
4. Ieškovas dukrai sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas, nedraudė dukrai bendrauti su mama. Po kelių mėnesių dukra grįžo pas mamą, nes ieškovo reikalavimai dėl tvarkos, mokslo bei elgesio taisyklių jai pasirodė per griežti. Tačiau nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio dukra apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir, būdama (duomenys neskelbtini), faktiškai liko be kontrolės, santykiai su mama neatsistatė, vaikas pradėjo praleidinėti pamokas, atsirado elgesio problemų. Dukra pradėjo manipuliuoti ir ieškovo bei jos santykiais, vengti bendravimo su tėvu, net pasakydama netiesą vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams apie tai, kad ieškovas neteikia jai jokios materialinės paramos.
5. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2021 m. kovo 23 d. tiek jam, tiek atsakovei yra taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, tačiau atsakovė jokių išvadų nepadarė ir yra visiškai atsiribojusi nuo vaikų priežiūros.
6. Taip pat ieškovas paaiškino, jog nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio su juo nuolat gyvena ir sūnus P. S.. Atsakovės elgesys tiek dukros, tiek sūnaus atžvilgiu nepasikeitė.
7. 2021 m. rugpjūčio mėnesį pasikartojo smurto dukros atžvilgiu naudojimas ir vėl dukrai buvo paskirta laikinoji priežiūra pas tetą V. I..
8. Ieškovas nemano, kad atsakovės elgesys pasikeis, nes ji nuolat vartoja alkoholį. Dėl vairavimo būnant neblaivai, L. L. iškelta baudžiamoji byla, be to, atnaujinta ir minėta baudžiamoji byla pagal BK 163 straipsnį.
9. Ieškovo manymu, akivaizdu, jog atsakovė nevykdo savo pareigų auklėti vaikus, sudaryti sąlygas vaikų vystymuisi, rūpintis vaikais, išlaikyti vaikus, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo vaikams priteisimo.
10. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 3 dalimi bei su jo aiškinimu susijusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovas daro išvadą, jog atsakovės gyvenamosios vietos aplinka ir jos elgesys neužtikrina vaikų poreikių, jų galimybių sveikai augti ir vystytis ir net kelia pavojų vaikams ir jų interesams. Ieškovas pripažino, jog jam sunkiau sekasi sukurti pozityvius santykius su dukra, tačiau tam deda visas pastangas. Ieškovo teigimu, vaikai išreiškė pritarimą jų gyvenamosios vietos pakeitimui, nustatant ją su ieškovu.
11. Dėl vaikų išlaikymo ieškovas nurodo, jog kol vaikai gyveno ir gyvena su juo, atsakovė išlaikymo vaikams neteikia. Vieno vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga bendra apie 546 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro mėnesinės išlaidos (435 Eur): maistui – 200 Eur, mokesčiams už butą ir internetą – 50 Eur, pietums mokykloje – 50 Eur, higienos prekėms – 10 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, kišenpinigiams – 60 Eur, kirpyklai – 10 Eur, telefonui – 15 Eur, bei metinės išlaidos (1 330 Eur): viršutiniams rūbams – 400 Eur, batams – 250 Eur, sportinei aprangai – 50 Eur, striukėms – 200 Eur, apatiniams – 50 Eur, kojinėms – 10 Eur, kepurėms, pirštinėms – 20 Eur, kuprinei – 50 Eur, mokyklinėms prekėms ir mokyklinėms rinkliavoms – 150 Eur, orgtechnikos dalis metams (kompiuteris, planšetė) – 100 Eur, vaistams ir vitaminams – 50 Eur.
Šalies argumentai
12. Ieškovas prašo teismą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kas užtikrintų bent minimalių poreikių dalies padengimą.
13. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikai yra (duomenys neskelbtini) ir gali išreikšti savo norą bendrauti su mama savarankiškai, ieškovas neprašo nustatyti vaikų ir mamos bendravimo tvarkos. Ieškovo teigimu, jis visiškai netrukdo ir ateityje neketina trukdyti vaikų ir mamos bendravimui.
14. 2022 m. birželio 10 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies reikalavimų atsisakymo, kuriuo ieškovas, atsižvelgdamas į dukros M. I. S. išsakytą nuomonę ir norą likti gyventi su mama, atsisakė savo reikalavimo byloje dalyje dėl M. I. S. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jos naudai priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Remdamasi ginčui aktualiomis CK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, atsakovė nurodė, jog įvertinus ieškovo su ieškiniu pateiktuose dokumentuose (2021 m. gruodžio 14 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose) nurodytas aplinkybes, ieškovo nesaugią gyvenamąją aplinką, akivaizdu, kad nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, nes vaikų interesus geriau atitinka jų gyvenamoji vieta su atsakove. Gyvenant su motina yra susiformavę vaikų socialiniai ryšiai. Atsakovė rūpinasi vaikais nuo jų gimimo viena, tuo tarpu ieškovas neseniai prisiminė, kad yra tėvas ir privalo rūpintis vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Ieškovas meluoja, teigdamas, kad nuolat teikia vaikams išlaikymą. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su ieškovu sukels nepageidaujamų padarinių vaikų raidai, psichinei sveikatai. Atsakovė nurodo, kad M. I. matant atsakovas vartojo narkotines medžiagas. Toks tėvo elgesys (įprotis) paauglei dukrai ir sūnui gali daryti ypatingai didelę žalą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas yra teistas už narkotinių medžiagų gabenimą ir yra atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo santykis su narkotinėmis medžiagomis yra sistemingas, todėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu keltų tiesioginę grėsmę vaikams. Taip pat atsakovas akivaizdžiai klaidina Tarnybos specialistus ir teismą, nurodydamas, jog jo pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) per mėnesį yra apie 3 000 Eur, kai pateiktos pažymos rodo, jog ieškovo darbo užmokestis ir kitos išmokos tesudaro daugiausiai 780 Eur per mėnesį. Iš kokios veiklos ieškovas gauna likusius 2 200 Eur galima tik numanyti.
17. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į M. I. S. situacijos vertinimo anketose nurodytas aplinkybes ir išvadas, patvirtinančias, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų prioritetinių vaiko interesų.
18. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, atliktų vaiko situacijų vertinimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus ieškovo argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, remiantis teisiniu ginčo klausimo reglamentavimu, konstatuotina, kad ieškovas byloje neįrodė, jog dabartinė vaikų gyvenamoji vieta pasidarė iš esmės nesaugi vaikams ir tolimesnis vaikų gyvenimas joje su atsakove neatitinka reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi. Priešingai, būtent ieškovo gyvenamoji aplinka yra itin nesaugi vaikams dėl ieškovo galimo narkotikų vartojimo. Pažymi, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat tėvų gyvenimo skyriumi pradžios buvo nustatyta kartu su atsakove, ieškovas realiai nedalyvavo vaikų auklėjime, neteikė išlaikymo vaikams, todėl, siekiant pakeisti gyvenamąją vaikų vietą, turi būti pateikti tikrai reikšmingi įrodymai, sudarantys pagrindą iš naujo svarstyti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.
19. Taip pat, manydama, jog netenkintinas reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovė nurodo, jog dėl šios priežasties netenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl vaikų išlaikymo. Todėl dėl šio reikalavimo atsakovė plačiau nepasisakė.
20. Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
21. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad lankytasi tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose, pas abu tėvus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikams augti, vystytis, svečiuotis ir ilsėtis. Išvadoje nurodė, jog Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Iš Tarnyboje turimos informacijos, ieškovo ir atsakovės išsakytų pozicijų bei išklausytų vaikų nuomonių matyti, kad galimai santykiai šeimoje nėra labai artimi, ne visada pavyksta vieniems kitus suprasti ir konstruktyviai susikalbėti, šeima susiduria su tam tikrais sunkumais auklėjant ir prižiūrint nepilnamečius vaikus. Dukra išsakė, jog artimo ryšio neturi nei su vienu iš tėvų ir geriausiai jaučiasi būdama pas savo tetą. Sūnus įvardijo, kad jam visai gerai sekasi bendrauti su abiem tėvais, norėtų gyventi pas tėtį, o su motina dažniau susitikti. Dėl ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo Tarnyba nurodė pasisakysianti po įrodymų ištyrimo. Taip pat nurodė, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, iš kito turi būti priteistas išlaikymas, todėl ieškovo reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo vaikams priteisimo pareikštas vaikų interesais. Tarnybos nuomone, jeigu ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo būtų tenkinamas, tai ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma (po 250 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) galimai atitiktų prioritetinius vaikų interesus. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaikai auga, jų poreikiai nuolatos keičiasi, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečių geriausių interesų naudai, kad būtų sudarytos visos sąlygos vaikams augti, vystytis, galėtų lavinti savo įgimtus ir įgytus talentus bei patenkintų jų būtiniausius poreikius.
Šalies argumentai
22. Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Pildomai nurodė, kad sūnus pas jį gyvena nuo 2021 metų liepos, atėjo gyventi ne ieškovo prašymu, o dėl pas atsakovę susiklosčiusių aplinkybių. Pradžioje gyveno pas jo tėvus, vėliau – pas ieškovą. Ieškovo teigimu, buvo organizuotas susitikimas su atsakove, vaikais. Jo metu dukra pasakė, jog nori, kad viskas liktų kaip yra, o sūnus nurodė norintis gyventi su tėvu, todėl atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Su sūnumi sukūrė santykius, sūnui padeda, kontroliuoja būrelius, edukacijas, kartu meistrauja. Siekia gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu tam, kad būtų įforminta reali padėtis. Taip pat ieškovas nurodė, jog niekada neribojo vaiko bendravimo su mama, nori, kad jų santykiai būtų geri. Atsikrausčius vaikams, pakeitė gyvenamąjį būstą į didesnį. Taip pat pagal susirastą būstą parinko mokyklą, kuri turėjo gerus atsiliepimus. Be to, mokykloje mokėsi pusbrolis, su kuriuo vaikas turi artimą ryšį. Tuo metu vaikų motina stipriai girtavo, buvo psichozės, todėl su ja dėl mokyklos keitimo nesitarė. Motinos girtavimą pagrindžia Tarnybos dokumentai, baudžiamosios bylos, be to, pati motina kėlė daug įrašų į socialinius tinklus, kur matyti, jog ji neblaivi.
23. Ieškovo teigimu, vaiko bendravimas telefonu su motina dažniausiai vyksta, kai mama skambina sūnui. Pasitaikydavo ir terorizuojančių skambučių, po kurių vaikas jausdavosi prastai. Taip pat P. atsiklausia, ar gali važiuoti pas mamą, dažnai pas ją lankosi. Anksčiau buvo sunkiau dėl pas mamą susiklosčiusių aplinkybių. Vaikas naktimis klykdamas šokdavo iš lovos, bėgdavo iš kambario. Dabar tas kartojasi, kai vaikas ilgiau pabūna pas mamą. Taip pat grįžęs po ilgesnio pabuvimo pas mamą, vaikas porą dienų būna irzlus, užsidaręs savyje, nenori nieko veikti. Tačiau ieškovas teigia, kad vaiko bendravimo su mama neribotų net jei būtų rizika, kadangi nenori, kad vaikas pradėtų kažką slėpti, taip pat kad netraumuotų motinos. Ieškovas paaiškino, kad su juo sūnus vengia kalbėti apie mamą, bendrauja apie neutralius dalykus, susijusius su mama (persikraustymą, kaip sekasi ir pan.).
24. Ieškovas pripažįsta, jog vaikų gyvenime ilgą laiką nedalyvavo dėl bausmės atlikimo, ryšys buvo nutrūkęs, ieškovui nesant šalia, tą ryšį kompensavo jo tėvai (stiprus berniuko ryšys su ieškovo motina). Nors oficiali gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, sūnus apie 3 dienas per savaitę gyvendavo pas ieškovo mamą.
Šalies argumentai
25. Ieškovas nurodo, jog draudžiamų medžiagų nevartoja – dukra bandė fantazuoti. Tuo metu buvo ieškovo gimtadienis, daug svečių. Ieškovo teigimu, dėl tokių dalykų jį iškart paliktų žmona. Taip pat į bylą pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. Narkotinių medžiagų ir alkoholio testo išvadą, kurioje nurodyta, jog testas dėl narkotinių medžiagų neigiamas.
26. Svarstydamas apie priežastis, dėl ko dukra nusprendė gyventi su motina, ieškovas nurodo, jog dukrai atsakovė galimai prišnekėjo netiesos, dėl ko dukra pasijautė išduota.
27. Taip pat ieškovas paaiškino, jog išlaikymą po santuokos nutraukimo teikė per savo tėvus. Dabar jo pajamos sudaro apie 2000-3500 Eur/mėn (darbo užmokestis, nekilnojamojo turto, automobilių nuoma).
Šalies argumentai
28. Ieškovo teigimu, vaiką stengiasi įkalbėti lankytis pas psichologą, tačiau jis kategoriškai atsisako.
Atsiliepimas
29. Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turėjo problemų, bet jos išsisprendė. Pernai prasidėjo nuo pokalbio su tėvu, kad jis dalyvautų vaikų gyvenime. Vaikui jos namuose buvo sukurtas visas gerbūvis (muzikos mokykla, būreliai, mokykla).
30. Su seneliais (iš tėvo pusės) P. sutaria labai gerai, M. – ne. Be to, atsakovė nesutinka, kad pas senelius vaikas būdavo 3-4 dienas. Jos teigimu – vaikas ten būdavo tiek, kiek seneliai pakviesdavo ar pats norėdavo. Ieškovės teigimu, dukra nesutarė su ieškovo žmona. Po Covid su dukra prasidėjo problemos. Atsakovei nesuprantamas noras perrašyti vaikų gyvenamąją vietą, kadangi nors ieškovui buvo priskirta vaiko laikinoji priežiūra, faktiškai jis dukros neprižiūrėjo.
Atsiliepimas
31. Atsakovės teigimu, vaikų noras turėti tėtį buvo didžiulis. P. buvo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos. (duomenys neskelbtini), dėl to lankėsi pas psichoterapeutą. Vaikas yra labai geras. Mamai jis gali atsiverti, tuo tarpu pas tėvą prisitaiko.
32. Dėl aplinkybės, kad tėvas vartoja draudžiamas medžiagas, atsakovė nurodė, jog P. yra buvęs gaivinamas pas ieškovo tėvus, kai pavartojo draudžiamų medžiagų, o M. neišsigalvoja.
33. Taip pat atsakovė nurodo, jog P. (duomenys neskelbtini) lankė 6 metus, o tėtis leido ją mesti. Tuo tarpu M. stojimui į (duomenys neskelbtini) atsakovė prieštaravo, o tėtis leido. M. gyvenant bendrabutyje atsakovė važinėjo jos lankyti, vežė maistą, rūbus. Atsakovės manymu, P. nori gyventi su ja ir seserimi. Jai teko labai prisitaikyti – išsinuomojo 3 kambarių butą šalia ieškovo namų. Jos nuomone, vaikas jaučia psichologinį spaudimą. Jam įtaką daro močiutė ir jos sesuo.
Atsiliepimas
34. Atsakovė nurodo, jog tėvas ankstesnėje mokykloje, darželyje nedalyvavo, naujoje – jau dalyvauja.
35. Taip pat atsakovė pripažino, jog 2021 m. liepą jai iškelta baudžiamoji byla už vairavimą esant neblaiviai. Tuo metu kartu su ja buvo M.. Šiuo metu nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos (dėl vairavimo neblaiviai ir dėl riaušių prie Seimo), tačiau jos dar neišnagrinėtos.
Atsiliepimas
36. Atsakovės teigimu, kai vaikas leidžia laiką pas ją, ji vaiką aprūpina, perveda pinigų.
37. Atsakovės atstovas akcentavo, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo po ilgo laiko ieškovo nebuvimo vaiko gyvenime. Taip pat atkreipia dėmesį, jog jeigu pas motiną aplinka tokia nesaugi, kodėl tėvas atsisakė ieškinio reikalavimų, susijusių su dukra.
Atsiliepimas
38. Trečiasis asmuo O. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Paaiškino, jog su ieškovu gyvena 8-erius metus, santuokoje – 4-erius. Džiaugiasi, kad P. gyvena kartu su jais. Kartu su vaiku gamina, filosofuoja, jam įdomios sąvokos meilė, draugystė. Kartu apsipirkinėja. Trečiasis asmuo nurodė, jog stiprina ryšį su vaiku, visapusiškai jam padeda ir mokykloje, ir futbole, ir crossfite. Teigia jaučianti didelę atsakomybę prieš vaiką. Taip pat paaiškino, kad ji yra labai tvarkingas žmogus, o P. – paauglys. Pradžioje dėl tvarkos kildavo nesutarimų, tačiau dabar situacija yra labai pagerėjusi. Kai kyla nesutarimai, jie susėda, išklauso vienas kitą, sprendžia, ką gali padaryti, kad situaciją pakeistų. O. S. manymu, svarbu išklausyti vaiką. Su atsakove teigia nebendraujanti ir dėl to jai labai gaila. Išlaidas vaikui apmoka ieškovas ir O. S., apie atsakovės prisidėjimą nežino. Trečiasis asmuo patikslino, jog futbolo treniruotės kainuoja 80 Eur/mėn., crossfito – 50‑60 Eur/mėn, taip pat reikalinga sportinė apranga. Be to, gyvendamas pas juos, P. išaugo apie 20 cm.
39. Kelionėse su vaiku bendrauti sekasi gerai. Prieš kelionę pradeda nuo geografijos, po to domisi, kas vaikui būtų įdomu, moko orientuotis oro uoste.
40. Kartais su P. bendrauja apie mamą. Įstrigo, jog vaikas sako, kad mama turi vieną nuomonę ir neklauso jo. O. S. teigimu, vaikas – paauglys, gali suformuluoti savo nuomonę. Tuo ji įsitikino per kartu gyventus 1,5 metų. Vaikas tapo labai savarankiškas. O. S. nurodė, jog po paskutinio bendravimo su atsakove, vaiko nuotaika buvo gera (buvo vaiko gimtadienis, jie kartu vyko apsipirkti). Tačiau vaiko nuomonė dėl gyvenimo su tėvu ar motina vis tiek išliko nepakitusi.
Atsiliepimas
41. Trečiojo asmens teigimu, ji labai gerai sutaria ir su M.. Buvo momentų, kai pradėjo gyventi kartu, kad kildavo konfliktai (dėl tvarkos), santykiai buvo įtempti. Tačiau šiuo metu M. vos ne kas antrą dieną ateina į svečius, bendravimas yra labai pagerėjęs. Kai dukra skambina tėvui, perduoda linkėjimus ir jai. M. visada laukiama jų namuose.
42. Dėl pavojaus M. atsakovės namuose, trečiasis asmuo nurodė, jog galimai atsakovės elgesys pasikeitė. Bet kai M. ateina, dar pasakoja, jog būna, kad atsakovė girtauja. O. S. pergyvena dėl M., bet ji taip pasirinko – jai jau (duomenys neskelbtini), yra mąstantis žmogus.
43. Byloje per teismo psichologą apklaustas vaikas P. S. nurodė, kad jau daugiau nei metus gyvena pas tėtį ir jo žmoną, vienas kitą gerai supranta, su tėčiu turi daug bendrų dalykų (pvz., patinka muzika). Apibūdindamas tėtį, vaikas nurodė, jog šis, kai reikia, į dalykus žiūri rimtai, darbus pabaigia iki galo, tęsi pažadus. Vaikas papasakojo, jog lanko sporto būrelius, po būrelių laiką leidžia kartu su tėčiu. Dalykų, kurie nepatiktų iš esmės nėra, nebent buitis. Su tėčio žmona vaikas nurodė sutariantis gerai, yra susitarę, jog kalbasi tiesiai. Su ja pasikalba apie daug ką – mokyklą ir pan. Naują mokyklą vaikui pasiūlė tėtis, pradžioje nenorėjo, bet vėliau sutiko (nes persikraustė). Jei kažkas pasiseka, pirmiausia vaikas pasisako tėčiui. Jei kažkas nepasiseka, nesako niekam. Tėčio namuose pats rinkosi spalvas, kaip perdažyti kambarį. P. manymu, tėtis jam galėtų būti pavyzdžiu, bet ne iki galo.
44. Mamą vaikas apibūdino kaip mokančią paguosti, mylinčią, geranorišką. Mama, vaiko teigimu, niekada nepatingėtų kažko padaryti, visąlaik imasi iniciatyvos, bando kuo daugiau padaryti. Nepatinka, kad kartais mamai sunku priimti tiesą – ji pyksta iš nežinojimo, kur dėtis. Su mama sutaria gerai, pastaruoju metu dažniau matosi, dažnai susiskambina. Dažniausiai kalbasi susitikę. Su seserimi santykiai taip pat geri – susirašo, bendrauja. Sesuo gyvena su mama, jam tai atrodo gerai. Vaiko teigimu, toks, koks jis yra, dažniau atsiveria mamai, nes pripratęs nuo mažens. Paklaustas, ar mama galėtų būti jam pavyzdžiu, nurodė, jog nežino, kadangi ji yra kitos lyties. Jei turėtų draugę, draugė galėtų būti kitokio charakterio. Mama labai užsispyrusi, tvirta moteris.
45. Vaikas nurodė, jog norėtų matytis su abiem tėvais, o gyventi su tėčiu. Jei gyventų su tėčiu, su mama norėtų bendrauti taip, kaip bendrauja ir šiuo metu. Jei gyventų su mama, su tėčiu norėtų bendrauti taip pat kaip su mama.
46. Taip pat vaikas paaiškino, jog jo būreliai arčiau tėčio namų, saugiai vaikas jaučiasi abiejose vietose. P. teigimu, jis nei vieno iš tėvų elgesyje nieko nenorėtų keisti.
47. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą. Nurodė, kad vaikas nori gyventi su tėčiu, Tarnyba tam neprieštarauja, kadangi vaikas jau virš metų su juo gyvena. Atkreipė dėmesį į vaiko patiriamą lojalumo konfliktą. Abu tėvai privalo užtikrinti visapusišką tolimesnį bendravimą ir netrukdyti vaikui bendrauti. Be to, vaikui svarbu išsaugoti ryšį su seserimi. Tarnybos nuomone, išlaikymas turi atitikti vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
48. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1746-807/2011 patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal Sutarties 1 punktą, po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. L. (tuo metu buvusi pavardė – S.). Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad L. S. (dabar L.) netrukdys A. S. bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, jeigu toks A. S. bendravimas su vaikais ir dalyvavimas vaikų auklėjime nepažeis vaikų interesų. Sutarties 3-4 punktuose šalys susitarė dėl vaikams teiktino išlaikymo formos ir dydžio.
49. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
50. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia iš esmės 2 aplinkybėmis: 1) gyvenamoji aplinka pas motiną tapo nesaugi dėl motinos vartojamo alkoholio ir 2) paties vaiko noras gyventi su tėvu.
51. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus P. S. nuo 2021 m. gyvena su ieškovu daugiau nei vienerius metus (remiantis ieškovo ir trečiojo asmens žodiniais paaiškinimais, nuo 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesio, vaiko P. S. teigimu – nuo 2021 m. žiemos, 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akte Nr. 1VLA-518 užfiksuota, jog tuo metu vaikas gyvena su tėvu).
52. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2021 metais fiksuota daug atvejų, susijusių tiek su atsakovės alkoholio vartojimu, tiek su agresyviu elgesiu (tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu) dukters atžvilgiu (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuriame nustatyta, jog L. L. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, t. y. nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2021 m. sausio 21 d. savo tuometinėse gyvenamosiose vietose sistemingai naudojo prieš savo nepilnametę dukrą M. I. S. fizinį ir psichinį smurtą; 2021 m. sausio 26 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3IGP- , 2021 m. sausio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-131, kuriuose pranešta apie galimą vaiko P. S. teisių pažeidimą bei užfiksuota, jog vaikas girdėjo, kaip mama šaukė ant sesers ir girdėjo garsą, kad buvo pakėlusi ranką prieš sesę, be to, tėvo teigimu, vaiko motina naudoja psichologinį smurtą sūnaus atžvilgiu; 2021 m. sausio 26 d. informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3IGP-, 2021 m. sausio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-, kuriuose pranešta apie galimą vaiko M. I. S. teisių pažeidimą bei užfiksuoti mergaitės paaiškinimai, jog motina, priekaištaudama dėl jos mokymosi rezultatų, ne tik šaukė, bet ir rankomis ėmė daužyti dukrai per veidą, nugarą, kojas; 2021 m. rugpjūčio 23 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3IGP-, kur užfiksuota, jog vaiko M. I. S. atžvilgiu galimai buvo naudojamas smurtas, taip pat konstatuota, jog motina vartoja alkoholį, vaikas auga nesaugioje aplinkoje; 2021 m. rugpjūčio 23 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3IGP-2267, kuriame užfiksuota, jog vaiko P. S. teisės galimai pažeidžiamos, kadangi vaikui būti motinos namuose nesaugu, nes vartojamas alkoholis; 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-, kurioje užfiksuoti vaiko M. I. S. paaiškinimai apie tai, jog smurtaudama prieš dukrą, motina buvo neblaivi, be to, motina vartoja kiekvieną dieną, (duomenys neskelbtini), tačiau to nepripažįsta, pagalbos nesikreipia, teigia, jog visi kiti yra sergantys, o ji sveika, taip pat užfiksuoti mergaitės paaiškinimai, jog tėtis nevartoja alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, tačiau iš motinos yra girdėjusi, kad „važiuok pas savo tėvą ir abu vartokit narkotikus“, nes mama teigia, jog tėtis vartoja, be to užfiksuoti motinos sesers V. I. paaiškinimai, jog įtariama, kad mama piktnaudžiauja alkoholiu ir nevaldo savo emocijų, elgiasi agresyviai; 2021 m. gruodžio Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP, kur užfiksuoti vaiko P. S. 2021 m. gruodžio 3 d. paaiškinimai apie tai, jog jis norėtų gyventi su tėčiu, nes jam patinka su juo gyventi, o motina labai dažnai vartoja alkoholį ir todėl jis nenori gyventi su ja; Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, kuria atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi L. L. įtariama tuo, jog 2021 m. liepos 24 d., apie 03.25 val., vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai jai nustatytas ne mažesnis nei 1,96 promilių neblaivumas).
53. Teismo vertinimu, rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti atsakovės alkoholio vartojimas bei smurto naudojimas dukters atžvilgiu, kuomet tą mato ir (ar) girdi sūnus, neabejotinai negali būti laikomi saugios aplinkos sukūrimu vaikui, priešingai – toks tėvų elgesys vaikus traumuoja, kenkia jų normaliam vystymuisi, trukdo bręsti kaip pilnavertėms asmenybėms. Atsakovė teismo posėdžio metu iš dalies pripažino, jog praeityje turėjo problemų, tačiau neigė jas egzistuojant šiuo metu. Kita vertus, iš byloje surinktų rašytinių dokumentų visumos teismas daro išvadą, jog alkoholio vartojimas atsakovės namuose nebuvo pavienis, vienkartinis epizodas, o greičiau sistemingas elgesys, kurio kontrolei ir gydymui reikalinga specialistų pagalba. Tačiau atsakovė jokių duomenų į bylą apie tai, jog būtų kreipųsis pagalbos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, nepateikė. Todėl vien ta aplinkybė, kad pastaruoju metu kažkurį laikotarpį atsakovė alkoholio nevartojo ar vartojo mažiau, neleidžia daryti išvados, jog pokyčiai yra ilgalaikiai ir stabilūs. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo O. S., teikdama paaiškinimus ir pasakodama apie bendravimą su M. I. S., nurodė, jog dukra ir dabar pasakoja, jog mama girtauja.
54. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovės namuose 2021 metais aplinka tapo nesaugi nepilnamečiui vaikui gyventi, augti, taip pat nėra neginčijamų duomenų apie tai, jog situacija šiuo metu yra pakitusi ir pokyčiai būtų ilgalaikiai.
55. Kitas svarbus veiksnys, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo – paties vaiko noras. Tiek bendraudamas su Tarnybos specialistais (2022 m. kovo 22 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1VAIK; 2021 m. gruodžio Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kur užfiksuota 2021 m. gruodžio 3 d. vaiko nuomonė), tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu P. S. aiškiai nurodė norintis likti gyventi su tėvu. Tokia vaiko pozicija nesikeičia jau ilgą laiką. Teismui išklausius vaiką, nekyla abejonių dėl jo brandos, galimybės reikšti savo nuomonę. Atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo metu P. S. (duomenys neskelbtini)), gebėjimą turėti ir reikšti savo pažiūras, teismas vertina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti atsižvelgta ir į vaiko nuomonę.
56. Taip pat šioje byloje svarbiu veiksniu laikytina ir vaiko gyvenimo su tėvu trukmė – P. S. tėvo namuose gyvena jau daugiau nei metus. Iš ieškovo, trečiojo asmens ir paties vaiko paaiškinimų matyti, jog per kartu gyventą laiką vaikas apsiprato tiek su namų tvarka, tiek su bendravimu tarp šeimos narių, tiek susiformavo tėvo – sūnaus ryšys. Taigi vaiko gyvenamosios vietos stabilumo aspektu ši aplinkybė taip pat laikytina reikšminga ir sprendžiant dėl gyvenamosios vietos pakeitimo į ją turi būti atsižvelgta.
57. Atsakovės išdėstytos abejonės dėl galimo tėvo narkotinių medžiagų vartojimo ar anksčiau įvykdyto nusikaltimo ir atliktos bausmės, atmestinos kaip nepagrįstos.
58. Visų pirma, anksčiau padaryta nusikalstama veika pati savaime nesudaro pagrindo daryti išvados dėl šiuo metu vaikui egzistuojančios grėsmės – ieškovas bausmę jau atliko. Nesant duomenų apie šiuo metu vykdomas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog asmuo nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje elgsis taip pat.
59. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl galimo ieškovo narkotinių medžiagų vartojimo. Tokį savo teiginį atsakovė grindžia iš esmės tuo, jog ieškovas buvo teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su narkotikais, taip pat dukters Tarnybos atstovams pasakytu teiginiu apie tėvo narkotinių medžiagų vartojimą. Teismo vertinimu, byloje esantys M. I. S. paaiškinimai dėl galimo tėvo narkotinių medžiagų vartojimo yra nenuoseklūs – vienu atveju ji teigia, jog tėtis nevartoja alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, ir tik iš motinos yra girdėjusi, jog tėtis vartoja (2021 m. rugpjūčio 24 d.), kitu – teigia, jog kai laikinai gyveno pas tėvą vasario mėnesį, yra mačiusi, kad tėvas vartojo narkotines medžiagas pas save namie balkone (2021 m. gruodžio 3 d.). Tačiau įvertinus byloje pateiktų rašytinių dokumentų visumą, matyti, jog dukra tėvą apkaltino narkotinių medžiagų vartojimu tuo metu, kai jų santykiai buvo itin konfliktiški. Be to, šiuos įrodymus vertinant kartu su teismo posėdžių metu šalių teiktais paaiškinimais, negalima daryti neabejotinos išvados dėl nurodytos aplinkybės egzistavimo. Ieškovas teismui pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro 2022 m. rugsėjo 15 d. Narkotinių medžiagų ir alkoholio testo išvadas, kuriose užfiksuota, jog A. S. testas dėl narkotinių medžiagų neigiamas. Šis įrodymas savaime nepaneigia aplinkybės, jog kažkada praeityje asmuo būtų vartojęs narkotinių medžiagų, kadangi testas atliktas 2022 m. rugsėjo 15 d. (praėjus daugiau nei metams nuo dukros galimai nurodyto momento), tačiau parodo, jog bylos nagrinėjimo metu asmuo narkotinių medžiagų nevartoja ir tik sustiprina teismo įsitikinimą tuo, jog dukros Tarnybos specialistui išsakyta aplinkybė nėra teisinga, o tiesiog buvo siekis pakenkti tėvui.
60. Be to, atsakovės atstovas iškėlė abejones dėl pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą buvimo ar nebuvimo, siejamas su tuo, jog su motina liko gyventi šalių dukra ir tėvas ieškinio šioje dalyje atsisakė.
61. Teismo vertinimu, šioje byloje, ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui šioje dalyje bylą nutraukus, yra nagrinėjamas klausimas tik dėl P. S. gyvenamosios vietos pakeitimo. Kita vertus, įvertinus dukros amžių ((duomenys neskelbtini)), taip pat tai, jog nuo gimimo dukra iš esmės didžiąją dalį laiko augo su motina, darytina išvada, jog ji yra tokio amžiaus, kai jau pati geba išreikšti savo nuomonę ir apsispręsti, su kuriuo iš tėvų gyventi. Be to, vien tai, kad nereiškiamas reikalavimas dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl aplinkos saugumo motinos namuose. Tuo pačiu tai nereiškia, jog toks reikalavimas negalės būti pareikštas ateityje, atsižvelgus į pasikeitusias aplinkybes.
62. Pažymėtina, kad vaikui P. S. gyvenant nuo 2021 m. ieškovo namuose, nėra nustatyta vaiko teisių pažeidimų. Vaiko ir tėvo santykiai yra geri, vaikas pasitiki tėvu, apibūdina tėvą, kaip tesintį pažadus, užbaigiantį darbus iki galo. Vaikas nurodė leidžiantis laiką su tėčiu, sutariantis gerai. Be to, jei kažkas pasiseka, pirmiausia vaikas pasisako tėčiui. Tėčio namuose vaikas turi jam skirtą erdvę, pats rinkosi spalvas, kaip perdažyti kambarį.
63. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog vaiko interesus labiau atitiks vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas su ieškovu, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko P. S. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu tenkintinas.
64. Kita vertus, atkreiptinas abiejų tėvų dėmesys į Tarnybos išvadoje išsakytas aplinkybes, jog vaikas patiria lojalumo konfliktą. Todėl abu tėvai turi dėti pastangas ir privalo užtikrinti visapusišką tolimesnį bendravimą su abiem tėvais ir netrukdyti vaikui bendrauti. Be to, vaikui svarbu išsaugoti ryšį su seserimi.
Dėl išlaikymo priteisimo
65. Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui.
66. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
67. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 533,65 Eur. Iš šios sumos turi būti atimta 80,50 Eur vaikui savivaldybės mokama išmoka, pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma (250 Eur) yra artima orientaciniam dydžiui. Atsakovė jokių prieštaravimų, susijusių su vaikui teiktino išlaikymo dydžiu, nereiškė.
68. Atsižvelgiant į ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį (250 Eur), vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, laikytina, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl 250 Eur vaiko išlaikymui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog vaikas faktiškai jau daugiau nei metus gyvena su ieškovu, iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės.
69. Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas vaikui priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.
Dėl bendravimo tvarkos
70. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.
71. Nagrinėjamu atveju, vaiko gyvenamoji vieta pakeista su ieškovu. Ieškovas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, neprašė nustatyti vaiko bendravo su atsakove tvarkos. Byloje nustatyta, kad iš esmės vaikas su motina pats susiskambina, savarankiškai vyksta pas atsakovę, bendrauja su nakvynėmis, atsižvelgiant į vaiko norą ir užimtumą. Todėl esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra tikslinga nustatyti vaiko bendravimo su atsakove tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
72. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistinas jo sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), duomenų apie kitas patirtas išlaidas iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovas nepateikė.
73. Ieškovas už reikalavimą, priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovės yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (byla elektroninė) = 68 Eur), kuris yra priteistinas valstybei iš atsakovės.
74. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 31,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tenkinus ieškinį visiškai priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
75. Todėl valstybei iš atsakovės iš viso priteistina 99,36 Eur žyminio mokesčio iš pašto išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1746-807/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punkto sąlygą ir nustatyti nepilnamečio vaiko P. S. (P. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui P. S. (P. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti ieškovui A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).
Priteisti iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 99,36 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 36 ct) pašto išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.