- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- ATP-213-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-02183-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 str. teisena L. S. (L. S.) atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. lapkričio 21 d. apie 12 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), atėjusi prie kaimynės S. M. aptvertos namo teritorijos, tyčia iš chuliganiškų paskatų atidarė vartelius ir į bendro naudojimo kelią išviliojo po teritoriją bėgiojusį šunį, kad galėtų jį nufilmuoti ir apkaltinti jos šeimininką nesilaikant gyvūnų laikymo taisyklių, tokiu būdu sukėlė grėsmę aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, t.y. kaip padariusiai administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 str. teiseną L. S. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad L. S. pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką ir kad pareiškėjo V. A. nurodytuose L. S. atliktuose veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. sudėtis.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, pareiškėjas V. A. padavė apeliacinį skundą, prašydamas jo skundą išnagrinėti ir priimti objektyvų nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra jo 2012-11-21 pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog L. S. 2012-11-21 tarp 12 val. ir 13 val. savavališkai įsibrovė į jų sodybos teritoriją, atidarė vartelius ir iš aptvertos teritorijos išviliojo šunį, nusivedė į bendro naudojimo kelią ir ten filmavo mobiliuoju telefonu. Tai daro nebe pirmą kartą, nufilmuotą medžiagą ji siunčia į Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, kuris baudžia juos už gyvūnų nepriežiūrą. Šiuos L. S. veiksmus matė kaimynė R. N. ir sodybos bei minėto šuns šeimininkė S. M., davusios parodymus policijai. Teritorija, į kurią neteisėtai pateko L. S., yra privati, ji į ją pateko savavališkai. L. S. yra konfliktiškas žmogus, sukonfliktavusi su daugeliu kaimo. gyventojų. Nors pirmos instancijos teisme L. S. neigė minimą dieną buvusi kaime., tai paneigia R. N. ir S. M. paaiškinimai policijai, į ką teismas neatsižvelgė. Taip pat apylinkės teismas priėmė iš L. S. ranka rašytus dokumentus, o iš jo ne tik nepriėmė jokių dokumentų, kuriuos jis norėjo pateikti teismui, bet ir neleido dalyvauti bylos nagrinėjime, nepagrįstai nelaikęs jo, kaip pareiškėjo ir nukentėjusiojo, dalyvavimo teismo posėdyje reikalingu. Tai apelianto manymu rodo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ir palaikė vieną pusę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados (toliau - Institucija) viršininkas E. J. prašo apeliacinį skundą tenkinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą. Institucijos nuomone, L. S., paleisdama šunį, kad jį galėtų nufilmuoti ir apkaltinti kaimynę nebūtu pažeidimu, veikė tyčia, jos veiksmai buvo nukreipti į kito asmens S. M. teisės į ramybę bei netrukdomą buvimą sudrumstimą, tokiu būdu ji pažeidė etikos principus, žmonių rimtį, pasikėsino į visuomenės narių santaiką. Šie elementai sudaro ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo dispoziciją. Liudytojų S. M., R. N. parodymais patvirtinta, kad L. S. šiuos veiksmus atliko, nenustatyta, kad minėtos liudytojos duotų melagingus parodymus dėl konfliktų su L. S..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. S. prašo V. A. skundą atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi 2012-12-21 nutarime Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ji įvykio viešoje nebuvo, 2012-11-21 nuo 12 val. iki 14 val. lankėsi Vilniaus AVPK Migracijos valdyboje, tai patvirtinančius dokumentus ji pateikė teismui. Nurodo, kad tiek V. A., kuris buvo nuteistas už jos sveikatos nežymų sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, taip pat nubaustas pagal ATPK 174 str., tiek jo šeimos nariai - žmona L. A., žmonos motina S. M., sesuo B. S. ir jų kaimynė R. N. nuolat ją šmeižia, bando supriešinti su kitais kaimynais, rašo įvairius skundus į visas įmanomas institucijas.
V. A. apeliacinis skundas netenkintinas.
Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais. ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje galimos įrodinėjimo priemonės yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai.
ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, įvertinant surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymo faktui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. S. buvo surašytas už tai, kad ji, patekusi į privačią teritoriją, tyčia iš chuliganiškų paskatų atidarė vartelius ir į bendro naudojimo kelią išviliojo po teritoriją bėgiojusį šunį, kad galėtų jį nufilmuoti ir apkaltinti jos šeimininką, nesilaikant gyvūnų laikymo taisyklių, tokiu būdu sukėlė grėsmę aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį.
ATPK 174 str. įtvirtinta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK nedetalizuoja viešosios tvarkos sąvokos, tačiau viešoji tvarka, pasireiškianti visuomenės narių bendrų viešo elgesio taisyklių, pagrįstų moralės ir pagarbos vieni kitiems principais, egzistavimu, neabejotinai yra visuotinai pripažinta demokratinė vertybė, ypatingai svarbi darnios ir tolerantiškos visuomenės gyvavimui.
ATPK 174 str. normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, t.y. tokioje vietoje, į kurią dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali patekti kiti asmenys (gatvės, aikštės, skverai ir pan.), pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-832/2008), tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas V. A. pranešė policijos įstaigai apie tai, kad L. S. bandė išprovokuoti eilinį tarp kaimyninį konfliktą - pateko į aptvertą sodybos teritoriją, išviliojo iš teritorijos šunį ir jį filmavo. Tas pačias aplinkybes jis nurodė, duodamas paaiškinimą policijos pareigūnui, analogiškos aplinkybės nurodytos R. N. ir S. M. paaiškinimuose. Kokių nors duomenų, kurių pagrindu būtų galima šiuos veiksmus įvertinti, kaip viešosios rimties trikdymą, nepateikta. Aplinkybė, kurią nurodė Institucija, atsiliepimu į apeliacinį skundą jį palaikydama, jog L. S., paleisdama šunį, kad jį galėtų nufilmuoti ir apkaltinti kaimynę nebūtu pažeidimu, veikė tyčia, jos veiksmai buvo nukreipti į kito asmens S. M. teisės į ramybę bei netrukdomą buvimą sudrumstimą, tokiu būdu ji pažeidė etikos principus, žmonių rimtį, pasikėsino į visuomenės narių santaiką, byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta. Suformuota teismų praktika ne kartą pabrėžė, kad nedidelio chuliganizmo sudėties objektyvinę pusę sudaro būtent chuliganiški veiksmai, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo, ištirtų visų byloje esančių įrodymų pagrindu padaryta išvada, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. S. veiksmai buvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, o tuo pačiu atitiko nedidelio chuliganizmo sudėtį, yra pagrįsta, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.