Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2012-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-142/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
II-24-142/2012
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01203-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-24-142/2012
Proceso Nr. 4-61-3-01203-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 39.2; 42.2; 73 (S)
NUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros(toliau – Agentūra) vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-08-04 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą R. K., UAB „Vilniaus energija“,(duomenys neskelbtini), Vilniuje, aplinkos ir kokybės tarnybos inžinierei, už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Protokole nurodoma, kad 2010-03-15 nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdo pažeisdama Taršos integruotos prevencijos kontrolės (toliau – TIPK) leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, t. y. sieros dioksido (SO₂) išmetimai į aplinkos orą viršijo leistiną normą (1700 mg/Nm³)ilgiau nei 120 valandų. TIPK leidime numatyta, kad neatitiktiniai išmetimai į aplinkos orą gali trukti neilgiau nei 120 valandų. Tuo įmonė pažeidėAplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi įmonėje atsakinga R. K. (t. I, b. l. 46?47).

To paties pareigūno, surašiusio ATP protokolą, 2010-08-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-222 R. K. pripažinta kalta padariusi ATPK 51² straipsnio 2 dalyjenustatytą pažeidimą, už pažeidimą jai skirta 2 250 Lt bauda (t. I, b. l. 44?45).

R. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2010-08-09 nutarimą ir bylą nutraukti.

Skunde paaiškina, kad nutarimas turi būti panaikintas, nes nuobauda paskirta praėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo, pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, pažeidimas neteisingai kvalifikuotas.

UAB „Vilniaus energija“ (toliau – Bendrovė) 2010-01-22 raštu ir 2010-01-26 raštu informavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą(toliau – Departamentas), kuriam pavaldi Agentūra, apie būtinybę 2010 m. sausio 23–28 dienomis viršyti TIPK leidime nustatytas ribines išmetamų teršalų vertes, o apie įvykusį faktą informavo 2010-02-02 raštu, kuriame paaiškino, kad 2010-01-29 pradėjus normalizuotis lauko oro temperatūroms Bendrovei atsiranda galimybė užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą vartotojams su sumažintu gamtinių dujų kiekiu ir neviršyti Bendrovei nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių. Todėl 2010-01-28 laikytina paskutine galimo pažeidimo diena. Agentūros 2010-03-15 patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovės 2010 m. sausio mėnesio kuro naudojimas sąlygojo TIPK leidimo sąlygų pažeidimą, nes sieros dioksido išmetimai į aplinkos orą viršijo leistiną normą (1700 mg/Nm³) ilgiau nei 120 valandų. Šio patikrinimo rezultatai gauti Bendrovės 2010-02-02 rašto ir kartu su juo pateiktų termofikacinės elektrinės Nr. 3 išmetamų teršalų matavimo rezultatų pagrindu. Nutarime konstatuota, kad TIPK leidime nustatytas normatyvas viršytas 2010-01-23–28 dienomis. Taigi ir šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paskutinė galimo pažeidimo padarymo diena buvo 2010-01-28. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2010-08-04, tačiau nurodytas faktinių aplinkybių neatitinkantis galimo pažeidimo laikas yra 2010-03-15. Ši data faktiškai yra ne tariamo pažeidimo padarymo, o patikrinimo akto surašymo laikas. Patikrinimas atliktas ne tariamo pažeidimo darymo metu, o remiantis Bendrovės 2010-02-02 raštu ir pateiktais papildomais duomenimis, todėl faktiškai patikrinimo akte įvertinta ne Bendrovės 2010-03-15 veikla, o veikla už 2010 m. sausio mėnesį. Be to, nutarime aiškiai konstatuojama, kad 2010-03-15 nustatyta, jog TIPK leidime nustatytas normatyvas viršytas 2010 m. sausio 23–28 dienomis. Vadinasi, byloje yra nustatytas ir neginčijamas faktas, kad paskutinė galimo pažeidimo padarymo diena yra 2010-01-28. Departamentas, kuriam pavaldi administracinę nuobaudą paskyrusi Agentūra, apie būsimą pažeidimą sužinojo 2010-01-22. Agentūros pareigūnai Bendrovės termofikacinės elektrinės Nr. 3 faktinį patikrinimą atliko 2010-01-27. Minėta, kad tariamas pažeidimas baigtas 2010-01-28, o apie jį Agentūra dar iš pačios Bendrovės sužinojo 2010-02-02. Todėl, vadovaujantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės pažeidimo padarymo dienos, kuria laikytina 2010-01-28. Nutarimas surašytas ir bauda skirta 2010-08-09. Todėl nutarimu nuobauda yra paskirta neteisėtai.Nuobauda per ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus nebuvo paskirta ne dėl R. K. kaltės, o dėl Agentūros kaltės. Bendrovė Agentūrą 2010-01-22 ir 2010-01-26 raštais informavo apie būtinybę deginti mazutą termofikacinėje elektrinėje Nr. 3, tačiau patikrinimas atliktas tik 2010-03-15. Surašius patikrinimo aktą, jokie veiksmai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekami, o protokolas surašytas tik 2010-08-04, nutarimas priimtas 2010-08-09. Akivaizdu, kad visoms aplinkybėms esant aiškioms ir nesant būtinybės atlikti papildomų tyrimų, buvo nepagrįstai vilkinamas protokolo surašymas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas netinkamai kvalifikuotas. ATPK 51² straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Bendrovė ūkinę veiklą termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 vykdo ir ją eksploatuoja pagal Bendrovei išduotą TIPK leidimą. TIPK leidime yra nustatytos sąlygos, kurių turi laikytis Bendrovė, vykdydama savo ūkinę veiklą. Nutarime aiškiai konstatuota, kad Bendrovė vykdo veiklą, pažeisdama TIPK leidime nustatytas sąlygas. Nei ATP protokole, nei nutarime nėra nurodoma kitų teisės aktų, reikalavimų, normatyvų, kuriuos pažeidžia pareiškėja. Tuo tarpu atsakomybę už veiklą, vykdomą turint leidimą, tačiau pažeidžiant jo sąlygas, nustato ATPK 79 straipsnis. Tai patvirtina ir teismų praktika, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010-02-22 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3885/2010, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-03-27 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-187-386/2008. Protokolai šiose bylose buvo surašyti viršijus TIPK nustatytą teršalų normatyvą ir veikos buvo kvalifikuotos pagal ATPK 79 straipsnį. Akivaizdu, kad R. K. veika netinkamai kvalifikuota pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Todėl pagal šį straipsnį pradėta teisena turi būti nutraukta.

Agentūra neįrodė R. K. veiksmuose būtinų pažeidimo sudėties elementų, todėl nutarimas naikintinas pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalį. R. K. nėra aišku už kokių normatyvų ir reikalavimų pažeidimus ji turi atsakyti ir kaip tuos tariamus pažeidimus pašalinti. Akivaizdu, kad atsakomybė buvo taikoma už leidimo sąlygų pažeidimą, o ne už kitus aplinkos apsaugos normatyvų ir reikalavimų pažeidimus, todėl atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą turi būti taikoma ne pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 79 straipsnį.Administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas neatkreipė dėmesio į pareiškėjos paaiškinimus apie būtinybę priimti sprendimą deginti mazutą, į tai, kad Bendrovė net kelis kartus prašė leisti nesilaikyti TIPK leidimuose nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, į tai, kad šių priemonių taikymą sąlygojo ne nuo pareiškėjos priklausančios aplinkybės, o būtent kito subjekto sprendimas, kurį sąlygojo nepriklausančios nuo R. K. valios nepalankios gamtinės sąlygos. Agentūra nevertino, kad visos šios aplinkybės pašalina pareiškėjos veikos pavojingumą, žalingumą ir jo priešingumą teisei. Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. 2010 metų sausio mėnesio pabaiga pasižymėjo ypatingai žema lauko oro temperatūra. AB „Lietuvos dujos“ pradėjo riboti tiekiamų gamtinių dujų apimtis iki lygio, nepakankamo energetiniams vartotojų poreikiams patenkinti. Bendrovė, siekdama nepertraukiamai tiekti šilumos energiją gyventojams, neturėjo kitos išeities, kaip tik nedelsdama pradėti deginti rezervinį mazutą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. K. ir jos atstovui. Prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad R. K. veika negali būti perkvalifikuojama, nes dėl praėjusio ilgo laiko nuo tariamo pažeidimo dienos dalis įrodymų yra prarasta, todėl nebus visų sąlygų įvertinti veikos atitikties kito straipsnio sudėčiai. Naujai kvalifikavus R. K. veiką, tai būtų laikytina nauja administracine teisena, ji įgytų teisę ginčyti naują kvalifikavimą teisme, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktasis skirsnis, reglamentavęs ginčų dėl administracinių teisės pažeidimų teiseną, neteko galios. Todėl, jeigu R. K. būtų perkvalifikuojama, nebūtų tinkamos teisės normos naujai šios bylos teisenai. Be to, šiuo metu ATPK 79 straipsnis pakeistas tiek veikos kvalifikavimo, tik sankcijų prasme (t. II, b. l. 38-39).

ATP protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2010-08-09 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-222 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo nutarimu R. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Nutarime konstatuota, kad R. K., dirbanti UAB „Vilniaus energija“ aplinkos ir kokybės tarnybos inžiniere, pažeidė TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nes sieros dioksido išmetimas į aplinkos orą viršijo leistiną normą ilgiau nei 120 valandų laikotarpiu nuo 2010 01 23 iki 2010 01 28. R. K. nutarimą ginčija tokiais aspektais: pirma, ji apskritai negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, antra, nuobauda jai paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą terminą, Agentūra neturėjo rimto pagrindo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, trečia, jos veika neteisingai kvalifikuota.

Dėl pirmų dviejų R. K. argumentų jau pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-960/2012, išnagrinėjęs šioje byloje R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 nutarties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad „neįrodžius, kad bendrovė gavo mažesnį dujų kiekį iš AB „Lietuvos dujos“, nenustatyta, kad buvo kilęs pavojus šilumos tiekimui, kuris galėjo būti pašalintas tik darant administracinį teisės pažeidimą – viršijant TIPK leidime nustatytą teršalų, susidariusių dėl kūrenamo rezervinio mazuto, išmetimų 120 val. trukmę“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nustatė, kad Agentūros pareigūnas 2010-07-21 priėmė pagrįstą nutarimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, akivaizdaus pareigūnų piktnaudžiavimo fakto byloje nėra nustatyta.Todėl dar kartą vertinti tuos pačius argumentus, dėl kurių savo išvadą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, teismas byloje nagrinėja tik pareiškėjos skundo argumentus dėl veikos kvalifikavimo teisingumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra. Bendrovei 2007-12-31 išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (koreguotas 2008-12-17), kurio 24 lentelėje „Neatitiktiniai teršalų išmetimai į aplinkos orą“ nurodyta, kad termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) sąlygos, dėl kurių gali įvykti neatitiktiniai teršalų išmetimai yra kritinis dujų tiekimo sumažinimas ar pilnas nutraukimas, dėl ko kūrenamas rezervinis kuras mazutas, katilų rėžiminiai ir technologiniai bandymai ir derinimo darbai mazutu. Nurodomos tokios neatitiktinių teršalų išmetimų duomenų detalės: pasikartojimo dažnis, kartai/m – 10, išmetimų trukmė val. – 120, teršalai – SO₂ – sieros dioksidas, mg/Nm³ – 3900 (t. II, b. l. 5-6).

Bendrovė 2010-01-22 raštu Nr. 004-03-968-P ir 2010-01-26 raštu Nr. 004-1170R prašė Departamentą leisti laikotarpiu nuo 2010-01-23, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą, nesilaikyti TIPK leidime nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių (t. I, b. l. 70-72).

Departamentas atsakyme į minėtus Bendrovės raštus nurodė laikytis termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidimo „Oro tarša“ 24 lentelės reikalavimų (Departamento 2010-01-27 raštas Nr. VR1.7-153, t. I, b. l. 98).

Agentūra surašė 2010-03-15 patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-84, kuriame užfiksavo, kad Bendrovė 2010-01-22 raštu Nr. 004-03-968-P informavo Departamentą, kad nuo 2010-01-23 AB „Lietuvos dujos“ apriboja gamtinių dujų tiekimą Bendrovei ir nuo 2010-01-23 Bendrovė padidino sudeginamo mazuto kiekį termofikacinėje elektrinėje Nr. 3, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. AB „Lietuvos dujos“ 2010-01-26 raštu Nr. 7-29-78 informavo Departamentą, kad dujų tiekimas Bendrovei nėra apribotas ir dujos tiekiamos kaip nustatyta sutartyse su tiekėjais. Padidinus sudeginamo mazuto kiekį laboratorija nuo 2010-01-26 iki 2010-01-28 fiksavo SO₂ normatyvo viršijimus. Bendrovė 2010-02-02 rašte Nr. 004-03-1620 informavo, kad SO₂ normatyvas buvo viršytas 2010-01-23 – 2010-01-28 dienomis, t. y. 144 valandas. TIPK leidime numatyta, kad neatitiktiniai išmetimai į aplinkos orą negali viršyti 120 valandų. Kitų teršalų normatyvų viršijimų nebuvo užfiksuota. Agentūra padarė išvadas, kad Bendrovė ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdo pažeisdama TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. SO₂ išmetimai į aplinkos orą viršijo leistiną normą (1700 mg/Nm³) ilgiau nei 120 valandų. TIPK leidime numatyta, kad neatitiktiniai išmetimai į aplinkos orą gali trukti neilgiau nei 120 valandų. Tuo įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus (t. I, b. l. 86,-87, t. II, b. l. 7-10).

Bendrovė nuo pat pradžių neneigė, kad termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidime nustatytos ribinės išmetamų teršalų vertės buvo pradėtos viršyti nuo 2010-01-23. Tokia padėtis truko iki 2010-01-28, t. y. ilgiau negu TIPK leidime nurodytos 120 val. Šią aplinkybė Bendrovė pripažino 2010-02-02 rašte Nr. 004-03-1620(t. I, b. l. 50-51), 2010-03-17 rašte Nr. 004-03-4018r (t. I, b. l. 89-91), kuriuose taip pat prašė leisti nuo 2010-01-23 iki 201-01-28 nesilaikyti termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidime nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių. Tokio leidimo Bendrovė negavo (Departamento 2010-01-27 raštas Nr. VR1.7-153, t. I, b. l. 98, 2010-03-01 raštas Nr. VR1.7-323).Toks leidimas buvo būtinas atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą.Aplinkos apsaugosįstatymo19straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001, patvirtintų aplinkos ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 486 (aplinkos ministro 2008-03-26 įsakymo Nr. D1-157 redakcija) (toliau – Normos), 10² punktas nustato, kad tuo atveju, kai veiklos vykdytojas negali laikytis šiose Normose nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, kai įrenginyje, kuriame paprastai naudojamas tik dujinis kuras ir kuriame kitokiu atveju reikėtų įmontuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginį, naudojamos kitos kuro rūšys dėl nutraukto (apriboto) dujų tiekimo, Departamentas, atsižvelgdamas į veiklos vykdytojo motyvuotą prašymą, išimtiniais atvejais, bet ne daugiau kaip 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą, gali leisti nesilaikyti šiose Normose ir TIPK leidime nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.Apie priimtą sprendimą Departamentas nedelsiant raštu informuoja veiklos vykdytoją ir Aplinkos ministeriją.

Nurodytų faktinių aplinkybių R. K. neginčija. R. K. aiškina, kad Bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-960/2012 jau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinojo reikalingumo.

Dėl to, kad Bendrovėje laikotarpiu nuo 2010-01-23 iki 2010-01-28 buvo viršijamos TIPK leidime nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, administracinėn atsakomybėn buvo patraukta R. K., nes nustatyta, kad už aplinkosaugos normų laikymąsi Bendrovėje atsakinga yra būtent ji (t. I, b. l. 74, 76-84). Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK 51² straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, užtraukia baudą piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Tuo tarpu pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK 79 straipsnio redakcijoje nustatyta atsakomybė už didžiausio leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų viršijimą, didžiausio leistino kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų viršijimą, teršiančių medžiagų išmetimą į atmosferą be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kenksmingą fizinį poveikį atmosferos orui be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokį leidimą būtina gauti. Šioje normoje nurodyta sankcija –bauda nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

Taigi ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, o ATPK 79 straipsnyje – už teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų pažeidimą. Todėl ATPK 79 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra speciali ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytos bendrosios normos atžvilgiu. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikytina speciali norma.Įvertinus bylos faktines aplinkybes, byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad nutarime R. K. kvalifikuotas neteisingai, nes administracinėn atsakomybėn R. K. turėjo būti traukiama už ATPK 79 straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą.

2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, pradėtų ir nebaigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vysta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki šio įstatymo galiojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta teismo teisė panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šioje teisės normoje buvo nustatyta, kad toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai, kaltinimo faktinės aplinkybės nekinta, ATPK 79 straipsnyje nustatyto pažeidimo įvykis nekelia abejonių, šio pažeidimo veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Kliūčių spręsti veikos tinkamos kvalifikacijos klausimąnėra.Veikos perkvalifikavimu nebus pažeidžiamas procesinių staigmenų negalimumo principas, nes pati R. K. įrodinėjo, kad jos veika neteisingai kvalifikuota, kad ji atsakomybėn galėjo būti traukiama tik pagal ATPK 79 straipsnį. Be to, sankcija už ATPK 79 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą yra švelnesnė negu skundžiamu nutarimu pritaikytoji. Pareiškėjai atsakomybė kyla pagal pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 79 straipsnį, nes ATPK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu (2010-01-23 – 2010-01-28) ir padarymo vietoje. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad dėl to, kad šiuo metu pasikeitė ATPK 79 straipsnis, ji negali būti patraukiama atsakomybėn. Iš tiesų, šiuo metu galiojančio ATPK 79 straipsnio nuostatų taikyti pareiškėjai negalima dėl minėto teisinio reguliavimo. Be to, pagal šiuo metu galiojančio ATPK 79 straipsnio 2 dalyje (analogiška pažeidimo sudėtis kaip ir pažeidimo padarymo metu nustatyta ATPK 79 straipsnyje) numatyta pareigūnams atsakomybė yra žymiai sunkesnė (bauda nuo 600 Lt iki 4000 Lt) ir ji negalėtų būti taikoma jau vien dėl to, kad sunkintų pareiškėjos padėtį. Todėl veikos perkvalifikavimas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio įstatymo nuostatas jokių pareiškėjos teisių nepažeidžia.

Byloje nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis). Įvertinus tai, kad pažeidimą R. K. padarė pirmą kartą, nenustatyta R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. K. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 250 Lt bauda.Į bylą neteikta įrodymų, patvirtinančių išimtinių aplinkybių buvimą, kurioms esant būtų galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą negu inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali. Priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nubausti teisės pažeidėją, auklėti ir užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuoniolikto skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 straipsnio 2 dalimi, iki šio įstatymo galiojusio Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies3 punktu ir 128 straipsniu,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010-08-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-222, kuriuo R. K. ATPK 51² straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą paskirta 2 250 Lt bauda.

Pripažinti, kad R. K. padarė ATPK 79 straipsnyje nustatytą pažeidimą ir už šį pažeidimą skirti R. K. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė