Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B., Institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Augustui Ručinskui, 2008-03-20 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal E. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2008-01-14 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūnas 2008-01-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 62-63), kuriame nurodė, kad 2007-12-07 Jūrinių tyrimų centras atliko AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninės katilinės, esančios Šilutės pl. 26, Klaipėdoje, taršos šaltinio Nr. 002 teršalų emisijos laboratorinius matavimus, kurie parodė, kad AB „Klaipėdos energija“ 1,078 karto viršijo leistinus azoto oksidų koncentracijos normatyvus. Tuo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatos. E. B. yra minėtos katilinės viršininkas, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 79 str.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūno (toliau – Institucija) 2008-01-14 nutarimu (b.l. 64) E. B. pagal ATPK 79 str. paskirta 375 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. patikslintu skundu (b.l. 35-39) prašo administracinę nuobaudą panaikinti. Nurodo, kad Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 712 patvirtintose Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normose (toliau – Normose) leidžiama ribinė azoto oksidų vertė išeinančiuose dūmuose yra nustatyta visai katilinei, o patikrintas tik vienas atskiras katilas. Klaipėdos rajoninėje katilinėje sumontuoti keturi vandens šildymo ir keturi garo katilai, bei du kaminai, skirti pašalinti degimo produktus iš katilų į atmosferą. Kaminams suteikti taršos šaltinių numeriai 001 ir 002. 2007-12-05 Jūrinių tyrimų centrui atliekant matavimus Klaipėdos rajoninėje katilinėje dirbo du katilai: vandens šildymo katilas PTVM-100 Nr. 4 ir garo katilas B-25. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Normose apibrėžta, jog kurą deginantis įrenginys – techninis įrenginys arba jų grupė, esantys bendrame objekte, kuriuose kuras oksiduojamas norint panaudoti deginimo proceso metu gaunamą šilumą; jeigu du arba daugiau atskirų įrenginių įrengiami taip, kad, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius veiksnius, jų išmetamosios dujos gali būti šalinamos per bendrą kaminą, iš tokių įrenginių susidedantis darinys turi būti laikomas vienu įrenginiu. Aplinkos ministerijos vertinimu, kai įrenginys (katilinė) turi du ar daugiau kaminų, toks darinys laikomas vienu įrenginiu - „bendro kamino principas" (Aplinkos ministerijos 2007-08-23 raštas Nr.(10-5)-D8-7173). Klaipėdos rajoninėje katilinėje teršalų koncentracijos matuojamos ne kaminuose, o atskirų katilų dūmtakiuose. Kadangi nepriklausomai nuo kaminų kiekio, katilinė turi būti laikoma vienu įrenginiu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, Jūrinių tyrimų centro darbuotojai patikrinimo metu turėjo nustatyti azoto oksidų koncentraciją ne tik katilui PTVM-100 Nr. 4, bet ir garo katilui B-25, o azoto oksidų koncentraciją katilinei (įrenginiui) paskaičiuoti pagal Normų 27 p. reikalavimus. Jūrinių tyrimų centrui patikrinimo metu to nepadarius, azoto oksidų koncentracijos ribinės vertės viršijimas Klaipėdos rajoninėje katilinėje buvo nustatytas neteisingai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad Institucija neatsižvelgė į matavimo prietaiso paklaidą ir matavimo paklaidą dėl netolygios teršalų koncentracijos pasiskirstymo matuojamame ruože. Sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido ir kietųjų dalelių koncentracijas katilų degimo produktuose Jūrinių tyrimų centras išmatuoja pernešamu dūmų analizatoriumi (dirba elektrocheminiu principu), vadovaudamasis aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu D1-68 patvirtintomis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėmis rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų priede nurodyta, kad matuojant azoto oksidų koncentraciją elektrocheminiu būdu reikia vadovautis LST ISO 10849:2001 „Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksidų koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos“ ir Dūmų analizatoriaus TESTO su dujų paruošimo bloku aprašu. Dūmų analizatoriaus TESTO darbinėse charakteristikose nurodyta, kad prietaiso matavimo paklaida ± 5 procentai. Tai reiškia, kad Jūrinių tyrimų centro išmatuota azoto oksidų koncentracija turi būti sumažinta 5 procentais. Be to, patikrinimo metu vandens šildymo katile PTVM-100 Nr. 4 buvo deginamas dviejų rūšių kuras - dujos ir mazutas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, tuo atveju dėl netolygaus teršalų koncentracijos pasiskirstymo mėginių paėmimo vietoje, turi būti įvertinama leidžiama matavimo paklaida (neapibrėžiama). E. B., vadovaudamasis „Informacinio dokumento apie geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) dideliems kurą deginantiems įrenginiams anotacija 2005 m. gegužės mėn“ 2.3.2 skyriumi bei technine literatūra, siūlo paklaidą dėl teršalų koncentracijos netolygumo ir prietaiso (dūmų analizatoriaus) matavimo tikslumą, kai matuojam viename taške, įvertinti prie leidžiamos teršalo vertės pridedant bandymais nustatytą teigiamą paklaidą, kuri turėtų siekti apie 30 procentų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija atsiliepime (b.l. 71-72) prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 712 patvirtintose Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normose pateikiamą kurą deginančio įrenginio apibrėžimą bei pagal katilinėje vykdomų technologinių procesų schemą Klaipėdos rajoninėje katilinėje yra du atskiri kurą deginantys įrenginiai (skirtingi taršos šaltiniai Nr. 001 ir Nr. 002). Be to, azoto oksidų normatyvai leidime yra nustatyti atskiriems taršos šaltiniams – kaminams, o ne visai Klaipėdos rajoninei katilinei. Teigia, kad Institucija bei Jūrinių tyrimų centras teisingai išmatavo azoto oksidų koncentraciją taršos šaltinyje. Nurodo, kad Institucija matavimo prietaiso 5 procentų paklaidą paskaičiavo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 patvirtintomis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėmis rekomendacijomis, todėl skunde siūloma 30 procentų matavimo paklaida negali būti taikoma.

Institucijos atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Konstatuojama.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis Jūrinių tyrimų centro surašytas stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimų rezultatų protokolas Nr. 82 (b.l. 65) bei administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 62-63) patvirtina, kad 2007-12-07 Jūrinių tyrimų centras atliko AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninės katilinės, esančios Šilutės pl. 26, Klaipėdoje, taršos šaltinio Nr. 002 teršalų emisijos laboratorinius matavimus. Išmatuota vidutinė azoto oksidų koncentracija siekė 485 mg/Nm³. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2)-30-69/2005 nustatytas azoto oksidų normatyvas yra 450 mg/Nm³. AB „Klaipėdos energija“ 1,078 karto viršijo nustatytus normatyvus. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B., dirbantis šios katilinės viršininko pareigose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 712 patvirtintų Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų 5 punkte apibrėžiama, kad kurą deginantis įrenginys – techninis įrenginys arba jų grupė, esantys bendrame objekte, kuriuose kuras oksiduojamas norint panaudoti deginimo proceso metu gaunamą šilumą; jeigu du arba daugiau atskirų įrenginių įrengiami taip, kad, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius veiksnius, jų išmetamosios dujos gali būti šalinamos per bendrą kaminą, iš tokių įrenginių susidedantis darinys turi būti laikomas vienu įrenginiu. Be to, šiame punkte įtvirtinta, kad leidimas – tai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka regionų aplinkos apsaugos departamentų išduodamas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, kuriame nustatytos sąlygos, užtikrinančios šių Normų laikymąsi. Leidimas gali būti išduodamas vienam ar keliems įrenginiams ar įrenginio dalims, esančioms toje pačioje teritorijoje ir valdomiems to paties veiklos vykdytojo.

Atsižvelgiant į taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-30-69/2005 (b.l. 74-76), išduotą AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninei katilinei, katilinėje yra išskirti du taršos šaltiniai – kaminai Nr. 001 ir Nr. 002. Be to, azoto oksidų normatyvai leidime yra nustatyti atskiriems taršos šaltiniams – kaminams, o ne visai Klaipėdos rajoninei katilinei. Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos rajoninėje katilinėje yra du atskiri kurą deginantys įrenginiai.

Jūrinių tyrimų centras atliko taršos šaltinio Nr. 002 matavimus, kuriame tuo metu veikė vienas 116 MW vandens šildymo katilas (PTVM-100 Nr.4). Taip pat veikė kitas garo gamybos katilas (B-25 Nr. 3), tačiau jame susidarę teršalai išmetami pro kitą taršos šaltinį – kaminą Nr. 001.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, Jūrinių tyrimų centro specialistai, išmatavę taršos šaltinyje Nr. 002 vienintelį dirbusį katilą, nustatė teisingą faktinę taršos šaltinio Nr. 002 išmetamų azoto oksidų koncentraciją, viršijančią nustatytą normatyvą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde pateikti skaičiavimai, pagal kuriuos azoto oksidų koncentracija turėtų būti skaičiuojama visai katilinei, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagrindiniai reikalavimai iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų instrumentiniams matavimams atlikti yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 patvirtintose Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinėse rekomendacijose. Šiose rekomendacijose numatyta 5 procentų matavimo prietaiso paklaida. Tokio dydžio paklaida nurodyta ir Jūrinių tyrimų centro surašytame stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimų rezultatų protokole Nr. 82 (b.l. 65). Teismas konstatuoja, kad galima paklaida yra reglamentuota teisės aktuose, todėl nėra pagrindo taikyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paskaičiuotą 30 procentų dydžio paklaidą.

Teismas konstatuoja, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių.

ATPK 79 straipsnis numato, kad didžiausio leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų viršijimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Teismas konstatuoja, kad E. B. veika kvalifikuota teisingai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. E. B. paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Tai atitinka administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatytas ATPK 30 ir 30² straipsniuose. Teismas jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucijos 2008-01-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundo nepatenkinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2008-01-14 nutarimą, kuriuo E. B. pagal ATPK 79 str. paskirta 375 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui