- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-1111-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01866-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., UAB „Nordecum“
- Pareiškėjas
- UAB „Julianus Inkaso“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Nordecum“, A. V. dėl proceso šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi su prašymu pakeisti ieškovą iš UAB „Nordecum“ į UAB „Julianus Inkaso“ bei išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2479-892/2016, naujajam ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ pagal pradinio ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį, pareikštą atsakovui A. V. dėl 285,55 Eur skolos išieškojimo. Prašymą grindė tuo, kad tarp UAB „Nordecum“ ir OU AF Volamenetlus bei OU AF Volamenetlus ir UAB „Julianus Inkaso“ 2017 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ perleido naujam kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į A. V. skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ pareiškimą tenkino ir pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2479-892/2016 pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo pradinį ieškovą UAB „Nordecum“ nauju ieškovu UAB „Julianus Inkaso“ bei išdavė vykdomąjį raštą UAB „Julianus Inkaso“.Teismas nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-2479-892/2016 sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis raštas minėto sprendimo pagrindu būtų buvęs išduotas. 2017 m. gegužės 30 d. UAB „Nordecum“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovo A. V. skolą naujam kreditoriui OU „AF Volamenetlus“, kuris tą pačią dieną reikalavimų perleidimo sutartimi reikalavimą į A. V. skolą perleido pareiškėjui UAB „Julianus Inakso“.Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei į UAB „Nordecum“, OU „AF Volamenetlus“ bei UAB „Julianus Inkaso“ 2017 m. gegužės 30 d. sudarytas Reikalavimo perleidimo sutartis bei vadovaudamasis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, pradinį kreditorių UAB „Nordecum“ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2479-892/2016 pakeitė nauju kreditoriumi UAB „Julianus Inkaso“ (CPK 48 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir UAB „Julianus Inkaso“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei šalies pakeitimo atmesti; įvertinti galimą pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ir skirti proporcingą baudą.2016 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu už akių UAB „Nordecum“ naudai iš A. V. viso priteisė 435,55 Eur sumą bei 5 % metinių palūkanų nuo 420,55 Eur sumos. A. V. žodiniu susitarimu su UAB „Nordecum“ išdėstė skolos mokėjimą, skirdamas po 30 Eur per mėnesį skolos sumai dengti. 2017 m. gegužės 30 d. tarp UAB „Nordecum“, OU „AF Volamenetlus“ ir UAB „Julianus Inkaso“ buvo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, kurių pagrindu UAB „Julianus Inkaso“ perėmė reikalavimo teisę į A. V. skolą ir tapo pagrindiniu kreditoriumi. A. V. nuo 2016 m. birželio 7 d. atliko pavedimus UAB „Nordecum“, o vėliau ir UAB „Julianus Inkaso“, todėl reikalavimo perleidimo dieną, skola sudaryti galėjo 98,53 Eur. A. V. ir toliau pavedimais mokėjo UAB „Julianus Inkaso“ po 30 Eur per mėnesį iki pat 2017 m. lapkričio 10 d. Taigi savo skolą, net gi su 15,47 Eur permoka, jis visiškai padengė dar 2017 m. rugsėjo 7 d. Kadangi skola buvo visiškai padengta kreditoriui šiuo pagrindu suinteresuoto asmens prievolė turėjo baigtis.A. V. telefonu susisiekus su UAB „Julianus Inkaso“ buvo nurodyta, jog perėmus reikalavimą skolą sudarė 202,72 Eur kreditas bei 137,83 Eur palūkanos, be to prie skolos pridėtinos „skolos administravimo“ išlaidos - 217,83 Eur. Pareiškėjui paprieštaravus, jog šis dydis neprotingai didelis ir paprašius paskaičiavimus atsiųsti el. paštu buvo persiųsta žinutė, jog skolos dydis 279,55 Eur, tačiau suinteresuotas asmuo nepasirašinėjo jokio grafiko ir nesutiko su jokiais grafiko sudarymo mokesčiais, kuriuos be pagrindo skaičiuoja pareiškėjas. Nepaisant to, jog A. V. savo prievolę įvykdė dar 2017 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti ieškovą dėl 285,55 Eur sumos. Taip pareiškėjas siekė suklaidinti teismą ir be pagrindo gauti vykdomąjį raštą bei tuo pačiu piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.Pareiškėjo veiksmai neabejotinai yra nesąžiningi, nes skolų išieškojimas yra pareiškėjo profesija, jam keliami aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai. Šiuo atveju pareiškėjas klaidino teismą dėl skolos dydžio ir negalėjo patikslinti skolos sumos bei siekė vilkinti procesą. Tai neabejotinai liudija pareiškėjo nesąžiningumą, todėl jam turėtų būti skirta bauda prevenciniais tikslais t. y. kad ydinga pareiškėjo verslo praktika (galimai nesąžininga komercinė veikla) būtų nutraukta ir nebūtų taikoma kitiems į panašią padėtį patekusiems skolininkams.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kurioje pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ yra pakeistas į UAB „Julianus Inkaso“, palikti nepakeistą, vykdomojo rašto nebeprašo išduoti.Nuo 2017 m. gegužės 30 d. vyko suinteresuoto asmens skolos tikslinimas (iš viso - 3 kartus): buvo gautas excel formatu elektroninis dokumentas iš OU „AF Volamenetlus“, kuriame nurodyta, jog perdavimo metu skolos likutis buvo 202,72 Eur; 2017 m. birželį, OU „AF Volamenetlus“ gavo iš UAB „Nordecum” papildomus elektroninius duomenis ir perdavė juos kreditoriui elektroniniu būdu, iš kurių paaiškėjo, kad skolos likutis yra 186,24 Eur. Kadangi perimtų skolų iš pradinio kreditoriaus kiekis yra didelis ir dauguma skolų jau yra priteistos teisme, be to, iš aukščiau minėtų priedų tapo neaišku, koks yra galutinis skolos likutis, todėl kreditorius, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie skolą, kreipėsi į pradinį kreditorių dėl prieigos suteikimo prie jų EPP sistemos, kad būtų žinomos teismų priteistos sumos. UAB „Julianus Inkaso“ 2017 m. liepos 5 d. išsiuntė pranešimą suinteresuotam asmeniui dėl kreditoriaus pasikeitimo. 2017 m. liepos 11 d. suinteresuotas asmuo susisiekė telefonu su pareiškėju norėdamas pasitikslinti rekvizitus dengiant galutinai minėtą įsiskolinimą. Norėdami pilnai sutvarkyti apskaitą, kad būtų aiškus tikrasis išieškotojas bei kad teismas pakeistų pradinį kreditorių į UAB „Julianus Inkaso“, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti kreditorių. Tam, kad nereikėtų papildomai kreiptis į teismą antrą kartą ir taip vilkinti procesą, su prašymų pakeisti kreditorių, pateikė prašymą išduoti ir vykdomąjį dokumentą atžvilgiu.UAB „Julianus Inkaso“ nesiekė atiduoti vykdomąjį raštą antstoliui, kadangi buvo gaunami daliniai mokėjimai iš skolininko, pareiškėjas siekė pasitikslinti informaciją dėl skolos likučio bei užtikrinti teisę atgauti skolą, jeigu skolininkas nebeatliktų įmokų. Be to, vykdomasis dokumentas šioje byloje dar nėra išduotas.Pareiškėjas susitarė su kreditoriumi, kad skolos likutį apmokės dalimis - per du kartus, todėl jam sutikus, buvo sudarytas mokėjimo grafikas (papildomai prie skolos sumos prisidėjo vienkartinis mokėjimo grafiko ir mokėjimų įskaitymo mokestis 24 Eur). Skolininkas apie skolos likučio neatitikimą pranešė tik 2017 m. lapkričio 16 d., teigdamas, kad visą skolą jau padengė, be to, yra susidariusi permoka. Tą pačią dieną UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į UAB „Nordecum“ dėl informacijos detalizavimo, patikslinus informaciją kreditorius nutraukė visus išieškojimo procesus, skolininkui išsiuntė pranešimą su prašymu pateikti rekvizitus, kad permoka būtų grąžinta bei patvirtinta, kad įsiskolinimas yra galutinai padengtas ir minėto reikalavimo apimtyje kreditorius pretenzijų nebeturi. Su skolininku buvo susisiekta telefonu, išdėstant minėtą poziciją, tačiau jis kategoriškai atsisakė bendradarbiauti ir reikalavo sumokėti jam 2000 Eur kompensaciją.Kreditorius nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas), vadovavosi iš pradinio kreditoriaus gauta informacija apie skolos dydį, veikė pagal įstatymą - siekė pakeisti pradinį kreditorių bei nevilkinti proceso. Sužinojus galutinį skolos likutį iš karto buvo nutrauktas visas išieškojimo procesas bei kreiptąsi dėl permokos grąžinimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Nordecum“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus naujus įrodymus, kuriuos vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo. Apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Bet koks atskirojo skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Susipažinus su rašytiniais paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiamas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra pateikto atskirojo skundo argumentų pildymas. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) atskirojo skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apelianto A. V. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 323, 314 straipsniai).Dėl ginčo esmės. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją bei vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-2479-892/2016 sprendimu už akių iš dalies tenkino ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo ir priteisė iš atsakovo A. V. UAB „Nordecum“ 202,72 Eur negrąžinto kredito, 137,83 Eur palūkanų, 80 Eur delspinigių, iš viso – 420,55 Eur įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (420,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2016 m. liepos 19 d. 2017 m. gegužės 30 d. UAB „Nordecum“ Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovo A. V. skolą naujam kreditoriui OU „AF Volamenetlus“, kuris tą pačią dieną reikalavimų perleidimo sutartimi reikalavimą į A. V. skolą perleido pareiškėjui UAB „Julianus Inakso“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė pradinį ieškovą UAB „Nordecum“ nauju ieškovu UAB „Julianus Inkaso“.Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu, sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016). Nagrinėjamu atveju vykdymo procesui neprasidėjus UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą dėl ieškovo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo.Jeigu prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pateikęs asmuo šį prašymą grindžia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, teismas tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui. CK šeštos knygos VI skyriaus normos, reglamentuojančios reikalavimo teisių perleidimą, taikomos, kai reikalavimas perleidžiamas materialiojoje teisėje. Kadangi reikalavimo teisė yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu sprendimu, t. y. kreditoriui pripažinta reikalavimo teisė į skolininką, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Sprendžiant šį procesinio pobūdžio klausimą, taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar reikalavimo teisių, atsiradusių teismo baigiamojo akto pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkui, ar tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė gali turėti teisinės reikšmės tik sprendžiant klausimą, ar skolininkas tinkamai įvykdė prievolę (pradiniam ar naujajam kreditoriui) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nelemia teismo sprendimo pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ši nuostata aktuali sprendžiant prievolės vykdymo naujajam kreditoriui klausimus, kai reikalavimas perleidžiamas iki ginčo išsprendimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pripažįstama, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1237/2012).Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimu už akių, t. y. kreditoriui pripažinta reikalavimo teisė į skolininką, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas visą skolą yra padengęs, t. y. dalį įmokų atlikdamas pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“, o likusią dalį – UAB „Julianus Inkaso“. 2017 m. lapkričio 17 d. UAB „Nordecum“ patikslino, kad 2017 m. birželio 1 d. skolos likutis apelianto vardu buvo 75,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo momentu apeliantas nebuvo pilnai įvykdęs savo prievolės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą už akių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė pradinį ieškovą UAB „Nordecum“ nauju ieškovu UAB „Julianus Inkaso“.Esant tokiai situacijai, kai ginčo dėl to, kad apeliantas savo prievolės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą už akių įvykdė, nėra, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą UAB „Julianus Inkaso“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl baudos skyrimo. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas reikalavimo perleidimo sutartimi įgijęs reikalavimą į A. V. skolą, kreipėsi į teismą dėl ieškovo pakeitimo bei vykdomojo rašto išdavimo, patvirtina tik tai, kad pareiškėjas naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o ne tai, kad pareiškėjas siekė nesąžiningai praturtėti skolininko sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti pareiškėjui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą UAB „Julianus Inkaso“.
Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.