- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- TA-822-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01279-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskirtas į 7 lokalinį sektorių, 13 būrį, 4 gyvenamąją patalpą, kurioje vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas neviršijo net 3 kv. m. Lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta rūkymui skirtos vietos, tik lauke ant sienos pakabintas ženklas „Vieta rūkymui“. Minėta vieta neturėjo stogelio, todėl ja nebuvo galima naudotis esant blogam orui, žiemą ar nakties metu. Pasivaikščiojimo kiemeliuose taip pat trūko ploto. Tualetas buvo įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau unitazai tinkamai neatitverti vieni nuo kitų, tarp pisuarų nebuvo jokių pertvarų, stigo privatumo, vanduo nenuplovė arba blogai nuplovė pasinaudojus tualetu, unitazai dažnai užsikimšdavo. Duše nepakakdavo skirto laiko nusiprausti. Nebuvo pakankamai prausyklų, unitazų ar pisuarų, dušų. Pastatas avarinės būklės. Patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų – vidutinė temperatūra žiemą neviršijo 13˚C, buvo pilna tarakonų, pelių. Gyvenamosios patalpos įrengtos virš gamybinio cecho, kuriame dirba metalo apdirbimo staklės, suvirinimo aparatai. Prie gyvenamųjų patalpų sandėliuojami propano dujų balionai suvirinimo darbams. Pažymėjo, kad dėl minėtų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, psichologinę kančią, įtampą, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, buvo pažeista jo teisė į orumą, sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., po to nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. paskirtas ir gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius) 4 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (37,13 kv. m), kurioje įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,37 kv. m. Nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. pareiškėjas gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius) 3 bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (34,46 kv. m), kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,44 kv. m. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 27 (atlikinėjo baudą), tačiau jis kalinimo sąlygų šiose patalpose neskundė. Atsakovo skaičiavimais, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad būryje, kuriame bausmę atliko pareiškėjas (7 lokalinis sektorius), nuteistieji dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir grįžta tik pernakvoti, miegamasis ne visada būna pilnas ir dėl nuteistųjų rotacijos (nuteistieji išvyksta į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo, nerakinamos, nuteistieji gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, 7 lokalinio sektoriaus kiemo plotas 765 kv. m, gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Atsakovo atstovas nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, kurioje pasisakyta, kad gyvenamojo ploto trūkumą kompensavo taikytinas režimas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją nesikreipė. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus ne dėl pareiškėjo kreipimosi, higienos normų pažeidimų nenustatė. 7 lokalinio sektoriaus (13 būrio) sanitariniai mazgai yra atskirti nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio, įrengtos devynios prausyklos, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengtos 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Nuteistiesiems sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną ir tai nėra ribojama. Miegamuosiuose yra draudžiama rūkyti ir juose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui. Galiojantys teisės aktai kiemų plotų nereglamentuoja. Dirbtuvės, kuriose vyko suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o propano balionai į dirbtuves atnešami tik darbams atlikti, sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, 7 lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Medicininės paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., laikant jį 7 lokalinio sektoriaus 13 būryje 4 gyvenamojoje patalpoje patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktu, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. ir nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 37,13 kv. m ir yra įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. pareiškėjas gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,46 kv. m ir yra įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam teko 3,44 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas minėtų aplinkybių, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, neginčijo. Pareiškėjui skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo ploto nedetalizavus bei nepagrindus, nenurodžius konkretaus laikotarpio, kuriuo galbūt jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.
8. Teismas, pasisakydamas dėl įrengtų rūkymui skirtų vietų, vadovavosi Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015) 7 punktu, atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad rūkymo vietos nebuvo įrengtos.
9. Teismas, pasisakydamas dėl 7 lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelio ploto, pažymėjo, kad HN 134:2015 nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Atsižvelgdamas į tai, kad teisinis reguliavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemelio dydžio, teismas nurodė, jog neturi pagrindo šiuo aspektu (t. y. dėl kiemo dydžio) konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas ir nurodė, jog pasivaikščioti kieme vienu metu galėjo tik 156 nuteistieji, nes trūko ploto, tačiau nenurodė konkrečių atvejų, kada jam vaikščiojant pasivaikščiojimo kiemas buvo perpildytas. Pareiškėjas taip pat nesiskundė, kad jis dėl to neturėjo galimybės pasivaikščioti ir, kad jo teisė pasivaikščioti buvo pažeidžiama. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl pasivaikščiojimo kiemo ploto.
10. Teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), 7 punkto (reglamentuojančio prausyklos, tualeto aprūpinimą ne kamerų tipo patalpose) 7.6 papunktis numato, kad prausykloje, tualete klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Teismas nustatęs, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog unitazai turi būti atskirti nuo pisuarų pertvaromis. Atsakovo atstovui nurodžius, kad sanitariniai mazgai esant poreikiui buvo remontuojami, teismas nusprendė, kad sanitariniai mazgai buvo tvarkomi tam, kad būtų galima jais tinkamai naudotis. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada unitazas sanitariniame mazge buvo užsikimšęs, ir kuriame sanitariniame mazge jis buvo užsikimšęs. Teismas nusprendė, kad buvo laikomasi HN 134:2015 34 punkto nuostatos dėl bendrojo naudojimo patalpų valymo. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu jokių HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų Alytaus PN nenustatė, patikrinimo aktuose nenurodė, kad sanitariniai mazgai buvo užsikimšę ar dėl kitos priežasties netinkami naudoti ir, kad patalpos buvo nevalomos.
11. Teismas, vadovaudamasis 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčiais, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7, 6 punktais, atsakovo atstovo paaiškinimais, pateiktais duomenimis, pareiškėjo argumentus dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio laikė pagrįstais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.
12. Teismas, įvertinęs HN 134:2015 18, 44 punktų reikalavimus, nurodė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. Aprūpinimo normų 13.1 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos dušo čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. vienam besiprausiančiam asmeniui). Iš Nuteistųjų maudymosi duše grafiko teismas nustatė, kad 7-o lokalinio sektoriaus nuteistiesiems praustis duše buvo skirtas laikas penktadieniais nuo 15 iki 18 val. Pareiškėjas patvirtino, kad duše galima buvo praustis vieną kartą per savaitę. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas, sudarydamas galimybę nuteistiesiems nusiprausti duše vieną kartą per savaitę, nepažeidė teisės normų reikalavimų. Be to, atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl jiems suteikiama nusiprausti po šiltu vandeniu duše kiekvieną dieną, nes darbo vietoje papildomai yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas, praustuvė ir dušo kabina. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, nedetalizavo, kad konkrečiu metu būtent pačiam pareiškėjui nepavyko nusiprausti duše, jog jam pačiam nebuvo užtikrinta galimybė realizuoti savo teisę nusiprausti duše. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėstydamas aplinkybes apie dušo kabinų skaičių, nuteistųjų skaičių ir laiką, nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
13. Teismas, vadovaudamasis Alytaus visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo duomenimis, kuriame nurodoma, kad HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, įvertinęs, jog pareiškėjas nustatytų aplinkybių taip pat neginčijo, nedetalizavo, kurios žiemos sezonu (kokiu konkrečiu laikotarpiu) oro temperatūra galėjo neviršyti 13˚C, pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių, vadovavosi HN 134:2015 20 punktu. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje stebėjimą bei jų naikinimą, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl tarakonų, pelių buvimo vertino kaip pagrįstus.
15. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl pataisos namuose veikiančių dirbtuvių ir dėl to kilusių nepatogumų. Teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjo teiginius dėl propano balionų ir gamybinių patalpų keliamos grėsmės, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų bei sprogstamųjų medžiagų buvimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Be to, teismas vadovavosi Alytaus PN teiginiais, kad gyvenamosiose patalpose angliarūgštės balionai nesandėliuojami, o dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis.
16. Teismas, pareiškėjui teiginių dėl avarinės būklės pastato nedetalizavus ir nekonkretizavus, tokius argumentus kaip deklaratyvius atmetė kaip nepagrįstus.
17. Teismas kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.
Šalies argumentai
18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, psichologinę kančią, įtampą, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, buvo pažeista jo teisė į orumą, sukeltų sunkumų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl nepakankamo įrenginių sanitariniame mazge kiekio, tarakonų ir graužikų buvimo patalpose pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus, įtampą, kurių nebūtų patyręs, jeigu bausmę būtų atlikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismas, nenustatęs, kad pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, jog tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, konstatavo, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš esmės panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. EŽTT yra daug kartų pripažinęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną iš pačių pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Jis absoliučiai uždraudžia kankinimą arba nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusiojo elgesio. Pareiškėjas Alytaus PN patyrė nepatogumus bei diskomfortą, orumą žeminančias sąlygas, depresiją, tačiau daktarai neišduoda pažymos dėl jo kreipimosi į gydytoją dėl depresinio jausmo, tuo metu dirbęs gydytojas kategoriškai atsisakė net įrašą įtraukti į medicinos knygelę, taip pat nebuvo išrašoma jokių vaistų.
19.2. Alytaus PN teismui nurodė, kad jam tekęs plotas buvo 3,37 kv. m, nors pagal Europos normų reikalavimus vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m.
19.3. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio teismas nurodė, kad nebuvo kreiptasi į Alytaus PN administraciją, kad trūksta ploto vaikštant lauke visam 7 lokalinio sektoriui, tačiau net medicinos darbuotojai bijo didesnius sveikatos sutrikimus registruoti, todėl pareiškėjas ir kreipėsi tiesiogiai į teismą. Be to, teismui buvo nurodyti melagingi duomenys dėl kiemo ploto.
19.4. Sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko 2004 m. Aprūpinimo normose bei 2017 m. Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų. Taip pat atsakovas nevykdė reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba bent jau dviem būriams.
19.5. Dėl dušo atsakovas teigia, kad dušas aprūpintas čiaupais, bet iš 20 dušo kabinų purkštuvų gerai veikia tik kokie 15 purkštuvų kartais ir mažiau, yra mažas vandens slėgis paleisti visiems purkštuvams, ir dažnai nespėjant nusimaudyti rizikuoja gauti drausminę nuobaudą, kad vėluoja į lokalinį sektorių. Be to, Alytaus PN pažeidė HN 134:2015 16 punktą, kad temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 °C.
19.6. Taip pat Alytaus PN nenaikina ir niekaip kitaip nevykdo jokio stebėjimo dėl graužikų ir nariuotakojų, taip pažeisdami HN 134:2015 20 punktą. Be to, gyvenamos patalpos yra antrame pastato aukšte virš darbo cecho „Metalo apdirbimo dirbtuvių“, kas yra net pavojinga gyvybei.
19.7. Pastatas, kuriame yra apgyvendintas, yra akivaizdžiai avarinės būklės, daug kur tinkas nukritęs, pamatai suskilinėję.
19.8. EŽTT šio pobūdžio bylose taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
20. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus PN nenaikina ir niekaip neseka jokio stebėjimo dėl graužikų ir nariuotakojų jo gyvenamose patalpose. Nors atsakovo atstovas teismui nebuvo pateikęs šių duomenų dėl įvykusius spausdinimo klaidos, tačiau Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose atmestinas.
22. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad atsakovo atstovas tik apeliacinės instancijos teismui pateikė sutartis dėl nariuotakojų naikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Alytaus PN nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad dėl nepakankamo įrenginių sanitariniame mazge kiekio ir tarakonų bei graužikų buvimo patalpose pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus, įtampą, kurių nebūtų patyręs, jeigu bausmę būtų atlikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o kitus pareiškėjo skundo teiginius (dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pasinaudojimo dušu, įrengtų rūkymui skirtų vietų, pasivaikščiojimo kiemo ploto, privatumo naudojantis tualetu, higienos normų pažeidimų, avarinės būklės atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija vertinamas pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl jo skunde nurodytų aplinkybių dėl gyvenamojo ploto normos, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, pasinaudojimo dušu, higienos normų (netinkamos temperatūros) pažeidimo, gamybinių patalpų keliamos grėsmės, pastato avarinės būklės.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. teismas pagrįstai konstatavo pažeidimus dėl nepakankamo įrenginių sanitariniame mazge kiekio ir tarakonų bei graužikų buvimo, o pareiškėjo teiginius dėl per mažo gyvenamojo ploto, pasinaudojimo dušu, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, higienos normų pažeidimų, gamybinių patalpų keliamos grėsmės, pastato avarinės būklės atmetė kaip nepagrįstus.
29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto Alytaus PN ginčo laikotarpiu, pagrįstai vadovavosi būtent Taisyklėse nustatytu teisiniu reguliavimu. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą ir įrengtas miegamąsias vietas, pareiškėjas tai paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą (3,1 kv. m) ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista.
30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jo teigimu, Alytaus PN buvusius pasinaudojimo dušu, pastato avarinės būklės, higienos normų (netinkamos temperatūros) pažeidimus, tačiau šių savo teiginių nebuvo detalizavęs nei skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde, o atsakovo pateikti duomenys šiuos pareiškėjo teiginius paneigė. Šiuo atveju pareiškėjui nurodžius tik bendro pobūdžio teiginius apie šiuos pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius atmetė kaip deklaratyvius.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų kitų aplinkybių (pasivaikščiojimo kiemelio ploto, gamybinių patalpų keliamos grėsmės), jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė akivaizdžiai neteisingo bylos aplinkybių įvertinimo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenimis dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto, tačiau konkrečių paaiškinimų, kurie būtų pagrindas abejoti atsakovo pateiktų duomenų teisingumu, nepateikė.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
33. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.