- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- I1-5087-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01279-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-08-20, laikant jį 7-o lokalinio sektoriaus13-ame būryje, 4-oje gyvenamojoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018-11-02 iki 2019-08-20 buvo paskirtas į 7-ą lokalinį sektorių, 13-ą būrį, 4-ą gyvenamąją patalpą, kurioje vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas neviršijo net 3 kv. m. Lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta rūkymui skirtos vietos, tik lauke ant sienos pakabintas ženklas „Vieta rūkymui“. Minėta vieta neturėjo stogelio, todėl ja nebuvo galima naudotis esant blogam orui, žiemą ar nakties metu. Pasivaikščiojimo kiemeliuose taip pat trūko ploto. Tualetas buvo įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau unitazai tinkamai neatitverti vieni nuo kitų, tarp pisuarų nebuvo jokių pertvarų, stigo privatumo, vanduo nenuplovė arba blogai nuplovė pasinaudojus tualetu, unitazai dažnai užsikimšdavo. Duše nepakakdavo skirto laiko nusiprausti. Nebuvo pakankamai prausyklų, unitazų ar pisuarų, dušų. Pastatas avarinės būklės. Patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų – vidutinė temperatūra žiemą neviršijo 13?C, buvo pilna tarakonų, pelių. Gyvenamosios patalpos įrengtos virš gamybinio cecho, kuriame dirba metalo apdirbimo staklės, suvirinimo aparatai. Prie gyvenamųjų patalpų sandėliuojami propano dujų balionai suvirinimo darbams. Pažymėjo, kad minėtų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, psichologinę kančią, įtampą, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, buvo pažeista jo teisė į orumą, sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 12-17) nurodė bendrabučio tipo patalpą, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko paskirtą bausmę, patalpos plotą, miegamų vietų skaičių joje. Atsakovo skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad būryje, kuriame bausmę atliko pareiškėjas (7-as lokalinis sektorius), nuteistieji dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir grįžta tik pernakvoti, miegamasis ne visada būna pilnas ir dėl nuteistųjų rotacijos (nuteistieji išvyksta į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo, nerakinamos, nuteistieji gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, kurio plotas 765 kv. m., gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad gyvenamojo ploto trūkumą kompensavo taikytinas režimas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją nesikreipė. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus ne dėl pareiškėjo kreipimosi, higienos normų pažeidimų nenustatė. 7-o lokalinio sektoriaus (13-o būrio) sanitariniai mazgai yra atskiri nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m. aukščio, įrengtos devynios prausyklos, 5 tualetai ir 1 pisuaras. Nuo 2019-04-01 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengtos 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Nuteistiesiems sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną ir tai nėra ribojama. Miegamuosiuose yra draudžiama rūkyti ir juose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui. Galiojantys teisės aktai kiemų plotų nereglamentuoja. Dirbtuvės, kuriose vyko suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o propano balionai į dirbtuves atnešami tik darbams atlikti, sandėliuojami atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, 7 lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Medicininės paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018-11-02 iki 2019-08-20, laikant jį 7-o lokalinio sektoriaus13-ame būryje 4-oje gyvenamojoje patalpoje patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktą pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 13), kad laikotarpiais nuo 2018-10-30 iki 2019-05-17 ir nuo 2019-05-29 iki 2019-08-22 pareiškėjas gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 37,13 kv. m. ir yra įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam teko 3,37 kv. m. gyvenamojo ploto; nuo 2019-05-27 iki 2019-05-29 pareiškėjas gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 34,46 kv. m. ir yra įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam teko 3,44 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas minėtų aplinkybių, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, neginčijo, skunde ir atsikirtime į skundą, teismo posėdžio metu pakankamai abstrakčiai nurodė, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos ir vienam asmeniui teko mažesnis kaip 3 kv. m. grindų plotas. Pareiškėjui skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo ploto nedetalizavus bei nepagrindus, nenurodžius konkretaus laikotarpio, kurio galimai jam teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, neginčijant atsakovės atstovo pateiktų duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl vertina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).
Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo įrengta rūkymui skirtų vietų, tik lauke pakabintas rūkymo vietą žymintis ženklas.
Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat reikalavimas atsakovui nuteistųjų apgyvendinimą organizuoti taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 1-56 (b. l. 23-24) patvirtina, kad yra nurodyta rūkantiesiems rūkyti tik rūkymui skirtose vietose, rūkymo priemones laikyti specialiai tam įrengtose dėžutėse. Atsakovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus departamento direktoriaus (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktą (b. l. 26-28), kuriame nurodoma, kad būriuose įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu, asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, atsakovės atstovo į bylą pateikti duomenys, taip pat ir foto nuotraukos (kurioje matosi, kad yra įrengtas stogelis rūkymo vietoje, įrengta lauke ir viduje rūkymo vieta) (b. l. 30, 31), paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad rūkymo vietos nebuvo įrengtos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad lauke buvo vieta rūkymui, todėl teismas sprendžia, kad šioje vietoje pareiškėjas ir kiti nuteistieji galėjo rūkyti. Dėl pareiškėjo argumentų, kad rūkymo vieta buvo lauke, buvo be stogelio ir ja nebuvo galima naudotis esant blogam orui ar žiemos, nakties metu, teismas sprendžia, kad blogas oras būna ne visada, be to, esant blogam orui ar žiemos metu galima išeiti į lauką parūkyti trumpesniam laikui. Pareiškėjas nesiskundė, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, ir dėl to jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad 7-o lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo apie 400 kv. m ir skirtas 156 nuteistiesiems, pažymėjo, kad kiemelyje trūko ploto.
Higienos normoje HN 134:2015 nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas nustato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018), teismas neturi pagrindo šiuo aspektu (t. y. dėl kiemo dydžio) konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Be to, pareiškėjas nors ir nurodė, kad pasivaikščioti kieme vienu metu galėjo tik 156 nuteistieji, nes trūko ploto, tačiau nenurodė konkrečių atvejų, kada jam vaikščiojant pasivaikščiojimo kiemas buvo perpildytas. Pareiškėjas taip pat nesiskundė, kad jis dėl to neturėjo galimybės pasivaikščioti, ir kad jo teisė pasivaikščioti buvo pažeidžiama. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl pasivaikščiojimo kiemo ploto.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniuose mazguose unitazai tinkamai neatitverti vieni nuo kitų, stinga privatumo.
Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis 13-to būrio sanitarinis mazgas buvo ne miegamuosiuose (b. l. 14), o atskiroje nuo miegamųjų patalpoje, tai matyti ir iš atsakovės atstovo pateiktų fotografijų (b. l. 25). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 13-to būrio sanitariniame mazge tualetai buvo atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Iš fotografijų matyti, kad sanitariniame mazge unitazai buvo atskirti sienelėmis, yra ir durys (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios 2004 m. Aprūpinimo normos nereglamentavo unitazų atitvėrimo sanitariniame mazge ne kamerose. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių 2017 m. Aprūpinimo normų 7 punkto (reglamentuojančio prausyklos, tualeto aprūpinimą ne kamerų tipo patalpose, taigi, taikytino šiuo atveju, kadangi pareiškėjas buvo laikomas ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje) 7.6 papunktis numato, kad prausykloje, tualete klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes, kad 13-to būrio 4-o miegamojo sanitarinis mazgas buvo kitoje patalpoje, kad tualetai sanitariniame mazge buvo atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio ir durelėmis) ir atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui naudotis tualetu 13-tame būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus (neveikimą), ir pareiškėjo skundo argumentas dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad unitazai turi būti atskirti nuo pisuarų pertvaromis.
Pareiškėjas skundėsi, kad vanduo sanitariniame mazge nenuplaudavo išmatų arba nuplaudavo blogai, unitazai dažnai užsikimšdavo.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Jos 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tiek būrių viršininkai, tiek kiti pareigūnai, atsakingi už minėtus lokalinius sektorius, nuolat prižiūrėdavo švarą ir tvarką sanitariniuose mazguose, ir kad esant poreikiui, šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Kadangi atsakovės atstovas nurodė, kad sanitariniai mazgai esant poreikiui buvo remontuojami, teismas sprendžia, kad sanitariniai mazgai buvo tvarkomi, tam, kad būtų galima jais tinkamai naudotis. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada unitazas sanitariniame mazge buvo užsikimšęs, ir kuriame sanitariniame mazge jis buvo užsikimšęs. Atsakovės atstovo teigimu, sanitarinius mazgus Alytaus pataisos namuose valo nuteistieji, įdarbinti minėtų būrių tvarkdarių pareigose, todėl teismas sprendžia, kad buvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 34 punkto nuostatos dėl bendrojo naudojimo patalpų valymo. Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų Alytaus pataisos namuose nenustatė, patikrinimo aktuose nenurodė, kad sanitariniai mazgai buvo užsikimšę ar dėl kitos priežasties netinkami naudoti, ir kad patalpos buvo nevalomos (b. l. 26-28). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengtos 9 prausimosi vietos, 5 unitazai, 3 pisuarai, kuriais naudojosi 156 nuteistieji, todėl įrangos kiekis nebuvo pakankamas.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3-tame būryje (7-tame lokaliniame sektoriuje).
Atsakovės atstovas nurodė, kad iki 2019-04-01 7-o lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniame mazge buvo įrengtos 9 prausimosi vietos, 6 unitazai ir 1 pisuaras, nuo 2019-04-01 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 3 pisuarai, ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų.
2020-06-04 Tarnybiniame parnešime Nr. 4-2356 „Dėl papildomų sanitarinių įrenginių sumontavimo“ nurodyta, kad reaguojant į 2019-05-23 gautą tarnybinį pranešimą Nr. 4-2638 dėl sanitarinių įrenginių trūkumo 7 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose, 2019-05-28 buvo papildomai sumontuoti sanitariniai įrenginiai šiose 7 lokalinio sanitarinėse patalpose ir šiuo metu yra 11 praustuvų, 6 klozetai ir 3 pisuarai (b. l. 20).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos) 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.
Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad vienas sanitarinis mazgas buvo įrengtas 6-tam, 8-tam ir 13-tam būriui, t. y. trims būriams, tad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 13-tame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kitais dviem būriais.
Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunkčio reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui, kadangi 6-tam, 8-tam ir 13-tam būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Atsakovas ginčo laikotarpiu taip pat nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4, 7.6 papunkčių nuostatų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 13-tame būryje pagal 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčius (nes 156 žmonėms iki 2019-05-28 teko tik 9 praustuvės, 6 unitazai/klozetai ir 1 pisuaras).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvių, klozetų, pisuarų kiekio laikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Pareiškėjas teigė, kad duše buvo 20 kabinų, duše galima buvo praustis vieną kartą per savaitę, per skirtą 3 valandų laiką 156 nuteistieji negalėdavo normaliai nusiprausti.
Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Jos 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Aptartas teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų teisę nusiprausti duše vieną kartą per savaitę.
2017 m. Aprūpinimo normų 13.1 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos dušo čiaupais (galvutėmis) (1 vnt. vienam besiprausiančiam asmeniui).
Atsakovės atstovas patvirtino, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę, kaip numato teisės normos. Iš Nuteistųjų maudymosi duše grafiko (2018-06-12 Nr. 4-3945), patvirtinto Alytaus PN direktoriaus (b. l. 21) matyti, kad 7-o lokalinio sektoriaus nuteistiesiems praustis duše buvo skirtas laikas penktadieniais 15 iki 18 val. Iš šio grafiko matyti, kad nuteistiesiems buvo skirtas laikas nusiprausti duše vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas patvirtino, kad duše galima buvo praustis vieną kartą per savaitę. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas, sudarydamas galimybę nuteistiesiems nusiprausti duše vieną kartą per savaitę, nepažeidė teisės normų reikalavimų. Be to, atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, 7-tas lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl jiems suteikiama nusiprausti po šiltu vandeniu duše kiekvieną dieną, nes darbo vietoje papildomai yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas, praustuvė ir dušo kabina (b. l. 15). Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, nedetalizavo, kad konkrečiu metu būtent pačiam pareiškėjui nepavyko nusiprausti duše, tai yra kad jam pačiam nebuvo užtikrinta galimybė realizuoti savo teisę nusiprausti duše. Pareiškėjas tik išvardino, kiek buvo įrengta dušo kabinų, kiek kartų per savaitę ir kiek laiko buvo skirta nusiprausimui, ir kiek nuteistųjų negalėdavo normaliai nusiprausti, niekaip nesusiedamas su savo teisių pažeidimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017 ir kt.) (šios nuostatos išimtis – kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas dėstydamas aplinkybes apie dušo kabinų skaičių, nuteistųjų skaičių ir laiką, tenkantį pasinaudoti tam tikromis teisėmis, nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeistos jo paties teisės bei nepagrindė jam pačiam padarytos neturtinės žalos atsiradimo. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas skundėsi, kad vidutinė temperatūra žiemą gyvenamosiose patalpose neviršijo 13°C.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 °C, ši higienos norma neišskiria reikalavimų atskirai šiltajam ir šaltajam metų periodui. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo aktą (b. l. 26-28), kuriame nurodoma, kad Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Minėtame patikrinimo akte nėra pažymėta, jog tikrinimo metu būtų nustatyta, ar galėjo kilti įtarimų, dėl oro temperatūros neatitikimo higienos normų reikalavimams. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte konstatuotomis aplinkybėmis, pareiškėjas nustatytų aplinkybių taip pat neginčijo, nedetalizavo, kurios žiemos sezonu (kokiu konkrečiu laikotarpiu) oro temperatūra galėjo neviršyti 13?C, todėl argumentai dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Pareiškėjas skundėsi, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių.
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas į bylą nepateikė duomenų apie nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje stebėjimą bei jų naikinimą, todėl, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų, pelių buvimo yra pagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos įrengtos virš gamybinio cecho, kuriame dirba metalo apdirbimo staklės, suvirinimo aparatai. Prie gyvenamųjų patalpų sandėliuojami propano dujų balionai suvirinimo darbams.
Atsakovės atstovas pažymėjo, kad dirbtuvės, kuriose vyko suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, 8 būryje balionai nėra laikomi, angliarūgštės balionai sandėliuojami 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl pataisos namuose veikiančių dirbtuvių ir dėl to kilusių nepatogumų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs. Teismas kaip deklaratyvius atmetė pareiškėjo teiginius dėl propano balionų ir gamybinių patalpų keliamos grėsmės, nes į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų bei sprogstamųjų medžiagų buvimo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Be to, teismas vadovavosi Alytaus PN teiginiais, kad gyvenamosiose patalpose angliarūgštės balionai nesandėliuojami, o dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis.
Pareiškėjas teigė, kad pastatas, kuriame jis gyveno, buvo avarinės būklės, seniai buvo atliktas remontas. Pareiškėjui savo teiginio dėl avarinės būklės pastato nedetalizavus ir nekonkretizavus, toks argumentas laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendi mo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, psichologinę kančią, įtampą, emocinę depresiją, jautėsi pažemintas, buvo pažeista jo teisė į orumą, sukeltų sunkumų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytus patyrimus, nepatogumus patiria ir laisvėje gyvenantys asmenys, todėl nėra pagrindo juos sieti išimtinai tik su bausmės atlikimo sąlygomis. Be to, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Todėl jo nurodyti potyriai ir nepatogumai iš dalies yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio. Tačiau teismas daro išvadą, kad dėl nepakankamo įrengimų sanitariniame mazge kiekio, dėl tarakonų ir graužikų buvimo patalpose, pareiškėjas galėjo patirti perteklinius nepatogumus, įtampą, kurių nebūtų patyręs, jei bausmę būtų atlikęs teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovės atstovo nepaneigtos aplinkybės (Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos pažeidimo, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimo - laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo T. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.