Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3474-1025/2023, kuria buvo išnagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. gruodžio 12 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė sumokėjo tik 120,00 Eur, likusi nesumokėta suma yra 1 296,49 Eur, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 296,49 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuotinos pagal taikos sutarties 8 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirminis kreditorius (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 300,81 Eur vartojimo kreditas. Atsakovei nemokant įmokų, 2019 m. gruodžio 5 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove buvo nutraukta. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu (2019 m. gruodžio 6 d. pranešimas, (duomenys neskelbtini)).

11. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 28 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose išduotas teismo įsakymas kreditorei (ieškovei) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (atsakovės). 2023 m. vasario 7 d. teisme gautas skolininkės (atsakovės) prieštaravimas dėl kreditorės (ieškovės ) pareiškimo. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2023 m. vasario 23 d. nutartimi 2022 m. lapkričio 28 d. teismo įsakymą panaikino. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo (DOK-4598). Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė taikos sutartį, kurią Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi byloje Nr. e2-3474-1025/2023 (teisminio proceso Nr. 2-46-3-02302-2022-8) patvirtino.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo

12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atskirajame skunde iš esmės argumentuoja, kad teismas neišsiaiškino priežasčių, dėl kurių apeliantė kurį laiką nevykdė šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos ir teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties.

13. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (šio straipsnio 2 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo.

14. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintos (duomenys neskelbtini) šalių sudarytos taikos sutarties 1 punkto matyti, jog šalys susitarė dėl atsakovės skolos, 2 punkte sutarė dėl skolos mokėjimo sąlygų ir terminų, o sutarties 6 punkte šalys susitarė, jog Skolininkas (atsakovė) pareiškia bei sutinka, jog tuo atveju, jei Skolininkas (atsakovė) nevykdys šios Taikos sutarties 2 punkte numatytų įsipareigojimų ir 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų Kreditoriui (ieškovei) nesumokės ar nevisiškai sumokės atitinkamos šios Taikos sutarties 2 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalį, visų šios Taikos sutarties 2 punkte numatytų Skolininko (atsakovės) prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o Kreditorius (ieškovė) turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos Skolininko (atsakovės) nesumokėtos bendros įsiskolinimo sumos. Taip pat šalys taikos sutarties 8 punkte sutarė, jog Skolininkas (atsakovė) pareiškia ir sutinka, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs asmuo privalo mokėti CK 6.37 straipsnyje ir 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas. Kreditorius (ieškovė) šia teise pasinaudos, jei kreipsis į teismą, kaip tai numato šios Taikos sutarties 6 ir 7 punktai.

15. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nurodytų įsipareigojimų nevykdo; jų neįvykdė per šalių sutartą terminą; atsakovė nėra pateikusi duomenų, jog būtų visiškai įvykdžiusi sutarties 2 punkte prisiimtus įsipareigojimus; atsakovė ieškovei nėra grąžinusi 1 296,49 Eur.

16. Ieškovė atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą teigia, kad atsakovė netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas nuo 2023 m. birželio 20 d., kadangi atsakovė pirmąją (ne visą) įmoką (50,00 Eur) sumokėjo tik 2023 m. rugpjūčio 8 d., o antroji įmoka (70,00 Eur) gauta tik 2023 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad ji daugiau jokių mokėjimų iš atsakovės pagal šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį nėra gavusi.

17. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir tik nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

18. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo ir paskelbimo apeliantė 2024 m. sausio 22 d. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-3855). Kartu su atsiliepimu ji pirmosios instancijos teismui pateikė ir medicininių dokumentų kopijas. Nurodomu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įvertinęs apeliantės atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo turinį, neturi pagrindo nuspręsti, kad atsakovės (apeliantės) atsiliepime įvardijamos priežastys, dėl kurių ji laiku negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą, laikytinos svarbiomis priežastimis. Apeliantės pateiktos medicininių dokumentų kopijos nepatvirtina fakto, kad būtent juose nurodomos priežastys būtų lėmusios netinkamą šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų kreipusis į ieškovę dėl taikos sutarties sąlygų keitimo, pavyzdžiui, dėl taikos sutartimi patvirto įmokų grafiko keitimo, nes, kaip nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą, atsakovė tėra sumokėjusi iš viso tik dvi įmokas ir tai ne pagal taikos sutartyje numatytą įmokų mokėjimo grafiką. Taigi šios aplinkybės iš esmės patvirtina tai, kad atsakovė netinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas. Esant svarbioms priežastims, dėl kurių atsakovė neturėjo galimybės laiku sumokėti įmokų, ji turėjo teisę ir pareigą kreiptis į ieškovę nurodant priežastis, dėl kurių atsakovė negalėjo sumokėti įmokų pagal taikos sutartyje nurodytą įmokų mokėjimo grafiką, prašyti pratęsti terminus ar kita, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Teismas pažymi, kad atsakovė vykdydama taikos sutarties sąlygas turi būti aktyvi, siekdama jas vykdyti tinkamai ir laiku. Be to, atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atskirajame skunde) neneigia, jog netinkamai vykdo šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, tačiau šias priežastis patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikia (CPK 178 straipsnis).

19. Apeliantė patvirtindama šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį patvirtino ir tai, kad taikos sutarties sąlygų laikysis tinkamai ir atsakingai jas vykdys, o atsakovei jas netinkamai vykdant ieškovė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos atsakovės nesumokėtos bendros įsiskolinimo sumos. Taikos sutarties sąlygos šalių susitarimu nepakeistos, šalims jos yra privalomos. Atsižvelgęs į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.