Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 51 straipsnyje nustatyta atleidimo iš pareigų šalių susitarimu tvarka iš esmės buvo pažeista ir todėl toks atleidimas iš pareigų negali būti laikomas teisėtu.

Dėl naudoto psichologinio spaudimo paveikti jos valią ir pasirašyti jos valios neatitinkančius dokumentus dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pareiškėja patyrė didelį stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto streso susilpnėjo imunitetas, todėl ji sirgo nuo 2019 rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 9 d. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėja vertina 500 eurų.

Tarnybos nuomone, pareiškėja nepateikia jokių įrodymų ir nenurodo nors kiek įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų jos teiginius apie jai darytą psichologinį ar kitokį spaudimą.

Dėl pareiškėjos prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad ji negali būti priteista, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 ir 6.247 straipsniuose. Pareiškėja savo patirtą neturtinę žalą grindžia tik savo paaiškinimais, nepateikia objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Patikslino, kad atsisako prašymo grąžinti į darbą, prašo darbo sutartį laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsisakymo nuo reikalavimo pasekmės žinomos. Papildomai paaiškino, kad Pasiūlymą, Šalių susitarimą ir Sutikimą rengė, visą turinį surašė atsakovė. Pareiškėjai beliko tik pasirašyti, ji negalėjo teikti savo pasiūlymų, neturėjo galimybių paveikti minėtų dokumentų turinį. Pareiškėja apie iniciatyvą nutraukti valstybės tarnybos santykius sužinojo 2019 m. rugpjūčio 27 d., minėtus dokumentus gavo 2019 m. rugsėjo 3 d., pasirašė 2019 m. rugsėjo 5 d. Į teismo klausimą atsakė, kad skambino direktorius ir klausė, ar nepersigalvojo. Į teismo klausimą dėl dokumentų paėmimo atsakė, kad nieko tuo klausimu daugiau pasakyti negali. Spaudimą patyrė, nes Pasiūlymas ir Šalių susitarimą parengė atsakovė. Prašė apklausti kitą skyriaus darbuotoją, kuris žino apie atleidimus Tarnyboje ir direktorių, kad šis paaiškintų, jog pasiūlymą pateikė ir projektus rengė Tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos dalis dėl reikalavimo grąžinti pareiškėją į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas nutrauktina.

Likusi skundo dalis atmestina.

Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja buvo iškviesta į Tarnybos direktoriaus A. L. kabinetą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjai buvo įteikti dokumentai: 2019 m. rugsėjo 3 d. pasiūlymas Nr.(2.13)D4- „Dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu“, 2019 m. rugsėjo (be konkrečios dienos) raštas Nr.(2.6)D2 „Dėl sutikimo“ ir 2019 m. rugsėjo (be konkrečios dienos) šalių susitarimas Nr.(2.8)D4-.

2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja pasirašė 2019 m. rugsėjo 3 d. pasiūlymą Nr.(2.13)D4- „Dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu“ ir 2019 m. rugsėjo (be konkrečios dienos) šalių susitarimą Nr.(2.8)D4-. Pasiūlyme buvo nurodyta, kad pareiškėja siūlo atleisti ją iš pareigų nuo 2019 m. spalio 1 d., sumokėti jai 2 mėnesių atlyginimo kompensaciją ir pagal atskirus prašymus suteikti jai laisvo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šalių susitarime nurodyta, kad šalys susitaria nuo 2019 m. spalio 1 d. atleisti pareiškėją iš Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų šalių susitarimu. Pareiškėjai išmokama 2 mėnesių jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją VTĮ 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjai pagal atskirus prašymus suteikiamas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms už šį laiką paliekant vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėja patvirtina, kad ji neturi jokių prašymų, pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su jos atleidimu iš pareigų.

2019 m. rugsėjo 5 d. Tarnybos direktorius pasirašė raštą Nr. (2.6)D2-2366 „Dėl sutikimo“, kuriuo sutiko su pareiškėjos pateiktu Pasiūlymu dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, ir šalių susitarimą Nr.(2.8)D4-1228.

2019 m. rugsėjo 23 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. P1-108 „Dėl A. J. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“, vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgus į 2019 m. rugsėjo 5 d. Šalių susitarimą, pareiškėja buvo atleista iš Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas, atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad atsisako reikalavimo grąžinti pareiškėją į Tarnybą ir prašo valstybės tarnybos santykius laikyti nutrauktais teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Į teismo klausimą atsakė, kad pareiškėja supranta tokio reikalavimo atsisakymo pasekmes. Atsakovo atstovė tokiam reikalavimo atsisakymui ir kito reikalavimo kėlimui neprieštaravo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja atsisakė vieno savo kelto išvestinio reikalavimo (grąžinti į tarnybą) ir iškėlė alternatyvų išvestinį reikalavimą (laikyti nutrauktus tarnybinius santykius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjos atsisakymo nuo išvestinio reikalavimo, teismas nenustatė, todėl atsisakymas nuo reikalavimo grąžinti į tarnybą priimamas, bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei sutikus, teismas nagrinės pareiškėjos reikalavimą valstybės tarnybos santykius laikyti nutrauktais teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

VTĮ (čia ir toliau vadovaujamasi ginčo teisiniams santykiams aktualia teisės akto redakcija, galiojančia nuo 2019 m. liepos 2 d.) 51 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. VTĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 darbo dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų.

Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 54 straipsnio, įtvirtinančią analogišką atleidimo iš darbo pagrindą, t. y. atleidimą šalių susitarimu, nuostatas, yra pažymėjęs, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi, tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę, minėta, turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad Pasiūlyme ir Šalių susitarime yra pareiškėjos parašas. Dėl to ginčo nėra. Ginčas vyksta, ar pareiškėja pasirašydama Pasiūlymą ir Šalių susitarimą išreiškė tikrąją savo valią.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad iniciatyva atleisti pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų kilo iš Tarnybos pusės. Tą savo skunde nurodė pareiškėja. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad Pasiūlymo ir Šalių susitarimo projektus, kuriuos vėliau pasirašė pareiškėja, parengė Tarnyba. Tai akivaizdu iš rašytinių įrodymų – Pasiūlymo ir Šalių susitarimo. Taigi teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjai įteikti dokumentai (Pasiūlymas ir Šalių susitarimas) nebuvo pasirašyti Tarnybos direktoriaus, nes tai nagrinėjamoje byloje buvo Tarnybos rašytinis pasiūlymas pareiškėjai nutraukti valstybės tarnybos santykius šalių susitarimu. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad šie dokumentai pareiškėjai buvo įteikti, kad jų turinys pareiškėjai buvo aiškus. Taigi, nors formalus neatitikimas (parašo nebuvimas) egzistavo, nors klaidingai siūlymo autore įvardijama pareiškėja, tačiau pasiūlymas buvo pateiktas, jis iš esmės nepažeidė pareiškėjos teisių, dokumentai buvo rašytiniai ir pareiškėja suprato, kad sulaukė pasiūlymo nutraukti valstybės tarnybos santykius ir jai turėjo būti aiškios pasiūlymo sąlygos (atleidimo pagrindas – šalių susitarimas, 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoką, atleidimo iš darbo data – 2019 m. spalio 1 d. paskutinė darbo diena, atsiskaitymo su ja tvarka – atleidimo iš darbo diena ir kt.).

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji sutiko nutraukti valstybės tarnybos santykius šalių susitarimu neišreiškusi savo tikrosios valios, nes teismas nenustatė, kad pareiškėjos valia buvo neteisėtai iškreipta. Pirma, pareiškėja teigia, kad dokumentų (Pasiūlymo ir Šalių susitarimo) pateikimas 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo spaudimas jai juos pasirašyti. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta, nes pasiūlymo pateikimas savaime nėra spaudimas – pasiūlymą pateikti leidžia VTĮ 51 straipsnis. Be to, pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d., gavusi minėtus dokumentus, atsisakė juos pasirašyti. Tą pareiškėja nurodo skunde, tą patvirtino ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu. Taigi dokumentų gavimas neiškreipė pareiškėjos valios – ji ją sugebėjo reikšti ir išreiškė atsisakydama juos pasirašyti 2019 m. rugsėjo 3 d., o vėliau persigalvojusi 2019 m. rugsėjo 5 d. juos pasirašė. Antra, pareiškėja neįrodė, kad patyrė teisės aktus pažeidžiantį spaudimą, iškreipiantį jos valią, nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. (kai gavo rašytinį pasiūlymą) iki 2019 m. rugsėjo 5 d. (kai sutiko su pasiūlymu). Pasiūlymo pateikimas, įprastiniai įkalbinėjimai, derybos, teisės aktų reikalavimus atitinkantis bendravimas telefonu ar el. paštu nėra ir negali būti laikomi prievarta ir neturi įtakos Šalių susitarimo galiojimui. Teismas pažymi, kad pareiškėja turėjo laiko apgalvoti pateiktą pasiūlymą (7 dienos nuo pirmojo pokalbio apie valstybės tarnybos santykių nutraukimą šalių susitarimu, 3 dienos nuo pasiūlymo raštu pateikimo iki sutikimo), galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas – Valstybinę darbo inspekciją, dėl savo teisių pažeidimo, jei toks, jos nuomone, buvo, galėjo nekeisti sprendimo nesutikti su Pasiūlymu, tačiau pati sąmoningai ir laisva valia pasirinko savo elgesio modelį – sutikti su Pasiūlymu. Trečia, pareiškėjos elgesys po Pasiūlymo ir Šalių susitarimo pasirašymo patvirtina, kad ji 2019 m. rugsėjo 5 d. pasirašydama Pasiūlymą ir Šalių susitarimą, išreiškė savo tikrąją valią. Pareiškėja turėjo laiko apgalvoti Pasiūlymą, pasirašė Šalių susitarimą, dirbo iki sutartos atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2019 m. spalio 1 d., į teismą su skundu kreipėsi tik 2019 m. spalio 22 d.

Skunde pareiškėja mini dokumentų iš darbo vietos paėmimą, siekiant ją spausti pasirašyti Pasiūlymą ir Šalių susitarimą. Teismo posėdyje teismui paprašius plačiau paaiškinti šias aplinkybes, pareiškėjos atstovas nurodė, kad spaudimu laiko ne šį veiksmą, o Pasiūlymo ir Šalių susitarimo pateikimą pareiškėjai. Taigi šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip neįrodytus.

Teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, atskleidžiančias valstybės tarnybos santykių šalių valios formavimąsi susitariant nutraukti valstybės tarnybos santykius, jokių neteisėtų intervencijų į pareiškėjos valią nenustatė. Pareiškėja neįrodė, kad Pasiūlymą ir Šalių susitarimą pasirašė neišreikšdama savo tikrosios valios, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr.P1-108 „Dėl A. J. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi atmestas pirminis reikalavimas, išvestiniai pareiškėjos reikalavimai laikyti valstybės tarnybos santykius nutrauktais teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, iš atsakovės priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki sprendimo grąžinti į pareigas įvykdymo dienos taip pat atmetami.

Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti pareiškėjai jos patirtą neturtinę žalą – 500 eurų. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kaip aiškinama administracinių teismų praktikoje (LVAT 2011 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012 ir kt.), remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kurio 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas <...> priteisia jam <...> turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala priteisiama tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Neturtinės žalos sampratą pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis: neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti pareiškėjos A. J. atsisakymą nuo reikalavimo grąžinti pareiškėją į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas ir šią administracinės bylos Nr. eI-5531-1047/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03633-2019-0) dalį nutraukti.

Likusią pareiškėjos A. J. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.