Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. T. ir D. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7119-797/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovų A. T. ir D. T. ieškinį atsakovams Bohemian Credit s.r.o, UAB ,,Akvaja“, tretiesiems asmenims UAB ,,Jurisdictus“, antstoliui R. K., notarui D. B. dėl vartojimo kredito sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ar palūkanų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, nes buvo susitarta dėl sutartinio teismingumo Čekijos Respublikoje.

6. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 straipsnis nustato bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, numatydamas, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o CPK 30 straipsnis numato alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui paduos ieškinį. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. CPK 32 straipsnio 1 dalis numato sutartinį teismingumą, kuriuo šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.

7. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo patikrinti vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu ir vertinti, kad ginčijamos vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos Šiauliuose, o paskolos davėjai atsakovei Bohemian Credit s.r.o. atstovavo atsakovė UAB „Akvaja“ – Lietuvos Respublikoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės buvo reikšmingos pirmosios instancijos teismui spręsti, kad vartojimo kredito sutartys dėl sutartinio teismingumo yra nesąžiningos ir ieškovų ieškinys yra nagrinėtinas pagal jų gyvenamąją vietą.

8. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarčių 9.4 punkte nurodyta, kad ginčus tarp kreditoriaus ir skolininko sprendžia Čekijos teismas arba arbitras, o sutarties priede numatyta, kad kreditorius veikia pagal Čekijos Respublikos įstatymus.

9. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2014 m. birželio 13 d.) (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 28 punktas).

10. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis pripažįstamos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje sąžiningumo koncepcija suformuota priėmus 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (toliau – Direktyva).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CK nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant Direktyvos nuostatas, nurodė, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą. Pažymėjo, kad teismo atliekamas šios sąlygos vertinimas negali būti abstraktus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui yra nesąžininga ir todėl netaikytina, visais atvejais privalo būti motyvuota ir pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovams reiškiant reikalavimą Vartojimo kredito sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis, nekvalifikavo santykio ir nepasisakė dėl sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl sutartinio teismingumo nesąžiningumo aspektu. Taigi, apylinkės teismas privalo spręsti, ar ieškovai yra vartotojai CK 6.228¹ straipsnio prasme ir ar jiems nėra taikoma CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė reikšti ieškinį pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

13. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Aiškindamas 1968 m. Briuselio konvenciją, kuri vėliau tapo 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, o šis savo ruožtu buvo pakeistas Reglamentu 1215/2012, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pažymėjo, kad tam, jog būtų nustatyta prievolės įvykdymo vieta pagal konvencijos 5 straipsnį, vertinama prievolė, atitinkanti iš sutarties kylančią ieškovo teisę, kuria grindžiamas ieškinys (1987 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Hassan Shenavai prieš Klaus Kreischer, C-266/85, 9 punktas). Be to, tokios prievolės įvykdymo vieta turi būti suprantama pagal reikalavimui taikytiną materialiąją teisę, o ši nustatoma pagal teismo, kuriame iškelta byla, tarptautinės privatinės teisės (kolizines) normas (1987 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Hassan Shenavai prieš Klaus Kreischer, C-266/85, 7 punktas; 1976 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Industrie Tessili Italiana Como prieš Dunlop AG., C-12/76, 13–15 punktai; 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Falco Privatstiftung, Thomas Rabitsch prieš Gisela Weller-Lindhorst, C?533/07, 46-56 punktai; Magnus, U.; Mankowski, P. Brussels Ibis Regulation. European Commentaries on Private International Law. Germany: Sellier European Law Publishers, 2016, p. 249, 252).

14. Nurodoma, kad ieškovų vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos Šiauliuose, o pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 d. a punktą, kaip minėta, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, jog pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalimi, ieškinys atsakovei Bohemian Credit, s. r. o. gali būti reiškiamas ir Lietuvos Respublikoje (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-281-440/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vartojimo sutarties sąlygos dėl sutartinio teismingumo nustatymo nesąžiningumo aspektu, nesprendė klausimo dėl galimo teritorinio teismingumo pagal atsakovės UAB ,,Akvaja“ buveinės vietą, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas taikė netinkamai ir be pagrindo atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.