Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-281-440/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-01
Bylos Nr.: e2S-281-440/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01150-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: G. M.
Atsakovas: Bohemian Credit, S. R. O., D. K.
Trečiasis asmuo: notarui D

Civilinė byla Nr. e2S-281-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01150-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.2.2.; 2.6.29.3.; 2.6.29.4.; 3.1.2.2.2.; 3.1.14.4.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3462-776/2019 sprendžiant ieškovės G. M. ieškinio atsakovams Bohemian Credit, S. R. O., D. K., uždarajai akcinei bendrovei, tretiesiems asmenims notarui D. B., antstoliui R. K. ir UAB „Jurisdictus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo priėmimo klausimą. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl vartojimo kredito sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei dėl to kilusių teisinių pasekmių, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių mieste sudarytą D. K. ir Bohemian Credit s. r. o., atstovaujamos uždarosios akcins bendrovės ( toliau- UAB) „Akvaja“, vartojimo kredito sutartį Nr. 3A3A-8A6E-2F2D dėl 1500 Eur dydžio kredito ab initio (nuo jo sudarymo momento); pripažinti negaliojančiu ir pasibaigusiu UAB „Akvaja“ ir D. K. 2016-08-23 Joniškyje sudarytą susitarimą dėl laidavimo ab initio (nuo jo sudarymo momento); pripažinti negaliojančiais 10 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, išduotų D. K. UAB „Akvaja“, laiduotų G. M. ab initio (nuo jų sudarymo momento); pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro D. B. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DB-2203, DB-7972, DB-2448, DB-7143; taikyti restituciją: priteisti iš D. K. bendrovei Bohemian Credit, s. r. o., 197,70 Eur; priteisti G. M. solidariai iš atsakovų Bohemian Credit, s. r. o., UAB „Akvaja“ ir D. K. 760,24 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. M. ieškinį ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį pasirinktinai pagal atsakovų buveinių vietas. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teisingai nurodo, kad Bohemian Credit, s. r. o. ir D. K. 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 3A3A-8A6E-2F2D yra vartojimo sutartis, tačiau ieškovei nedalyvaujant teisiniuose santykiuose pagal šią sutartį ir esant tik laiduotojai pagal 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, ieškovė nelaikytina vartotoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio prasme, t. y. laidavimas pagal vekselius nesutapatina ieškovės su kredito gavėja pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovė nėra vartotoja ir nustatant ieškovės pareikšto ieškinio teismingumą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 11 dalį negali būti taikoma. 3. Teismas nurodė, kad pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnio 12 dalį numatyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai atsakovei Bohemian Credit, s. r. o. teismingi Čekijos Respublikos teismams. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui arba Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, o ieškovės reikalavimai atsakovei Bohemian Credit, s. r. o. turi būti reiškiami Čekijos Respublikos teismuose. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės G. M. ieškinį priimti nagrinėti teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 4.1. Teismas nelaiko ieškovės vartotoja, taip susiaurindamas vartotojos sąvoką, nors pagal faktines aplinkybes ieškovei kildinama solidari atsakomybė kaip ir vartotojai. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės veikia vartotojos pusėje, todėl teismas neturėjo pagrindo bloginti jos teisinės padėties, lyginant su pagrindinės vartotojos teisine padėtimi. Todėl ieškovė turi teisę ieškinio pateikimo pasirinkimą pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį. 4.2. Ieškinyje G. M. nurodo tris atsakovus, kurie, jos manymu, yra atsakingi už jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, todėl vadovaujantis CPK 33 straipsnio 1 dalimi, ieškovės pasirinkimu ieškinys taip pat galėjo būti teikiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose bei Čekijos Respublikoje atitinkamam teismui. 4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, taip nepagrįstai bei išankstiniu vertinimu atsakovu laikydamas UAB „Jurisdictus“, nors ieškovė ieškinyje šį juridinį asmenį byloje nurodo tik trečiuoju asmeniu, kas nesudaro pagrindo ieškinio pateikimui pagal šio trečiojo asmens juridinio asmens buveinės adresą remiantis CPK 33 straipsnio 1 dalį. 4.4. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti ieškinį, prieštarauja ir CPK 111 straipsnio nuostatoms, nes iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. 5. Atsiliepimo į atskirąjį skundą teisme negauta. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė G. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių mieste sudarytą D. K. ir Bohemian Credit s. r. o., atstovaujamos UAB „Akvaja“, vartojimo kredito sutartį Nr. 3A3A-8A6E-2F2D dėl 1 500 Eur dydžio kredito ab initio (nuo jo sudarymo momento); pripažinti negaliojančiu ir pasibaigusiu UAB „Akvaja“ ir D. K. 2016-08-23 Joniškyje sudarytą susitarimą dėl laidavimo ab initio (nuo jo sudarymo momento); pripažinti negaliojančiais 10 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, išduotų D. K. UAB „Akvaja“, laiduotų G. M. ab initio (nuo jų sudarymo momento); pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro D. B. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DB-2203, DB-7972, DB-2448, DB-7143; taikyti restituciją: priteisti iš D. K. bendrovei Bohemian Credit, s. r. o., 197,70 Eur; priteisti G. M. solidariai iš atsakovų Bohemian Credit, s. r. o., UAB „Akvaja“ ir D. K. 760,24 Eur. Ieškovė atsakovais nurodė Bohemian Credit, s. r. o., kurios buveinės adresas Konevova 2660/141 Praha 3 Žižkov, Čekijos Respublika, atstovaujama UAB „Akvaja, buveinės adresas A. Kanapinsko g. 6-9, Kėdainiai; UAB „Akvaja“ buveinės adresas A. Kanapinsko g. 6-9, Kėdainiai; D. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Trečiaisiais asmenimis ieškovė nurodė UAB „Jurisdictus“, buveinės adresas Smolensko g. 10, C korpusas, Vilnius; antstolį R. K., adresas (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarą D. B., adresas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės G. M. ieškinį ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį pasirinktinai pagal atsakovų buveinių vietas. Teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui arba Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, o ieškovės reikalavimai atsakovei Bohemian Credit, s. r. o. turi būti reiškiami Čekijos Respublikos teismuose. 8. Kaip minėta, ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nelaiko ieškovės vartotoja, taip susiaurindamas vartotojo sąvoką, nors pagal faktines aplinkybes, ieškovei kildinama solidari atsakomybė kaip ir vartotojai. Ieškovės nuomone ji nagrinėjamu atveju yra laikytina vartotoja ir ji turi teisę teikti ieškinį pagal vartotojo gyvenamąją vietą, pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį. Su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. 9. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012). Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 3A3A-8A6E-2F2D tarp atsakovės Bohemian Credit, s. r. o., atstovaujamos atsakovės UAB „Akvaja“ ir atsakovės D. K.. 10. UAB „Akvaja“ ir D. K. sudarė susitarimą dėl laidavimo, kuriame nurodyta, jog pagal laidavimo sutartį Nr. 3A3A-8A6E-2F2D-LS Laiduotojas įsipareigoja atsakyti Skolininko Kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimu užtikrinama 2016 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 3A3A-8A6E-2F2D, sudaryta tarp Bohemian Credit, s. r. o. ir D. K.. Susitarimo dėl laidavimo 4 punkte numatyta, kad Skolininkas (D. K.), siekdamas užtikrinti gautino regresinio reikalavimo teisę, išrašo Laiduotojui paprastuosius neprotestuotinus vekselius visai galimai prievolės sumai, šalys susitaria, kad Laiduotojas bet kuriuo metu turi teisę perleisti Kreditoriui ar Kreditoriaus pasirinktai šaliai skolų administravimo ar išieškojimo įmonei) visas gautinas regresinių reikalavimų teises kartu su Laiduotojo naudai išrašytais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Šalys susitaria, kad pilnas visų gautinų regresinių reikalavimų teisių kartu su Laiduotojo naudai išrašytų neprotestuotinų vekselių perleidimas laikomas tinkamu Laiduotojo prievolės įvykdymu. Iš ieškinyje pateiktų paprastųjų neprotestuotinų vekselių matyti, kad ieškovė G. M. laidavo visos vekselių sumos apmokėjimą už vekselio davėją (D. K.). 11. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas ( toliau -ĮPVĮ) nustato įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius. ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančiame CK šeštosios knygos I dalies V skyriuje pateikiamas užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Prievolės užtikrinamos tiek šiame skyriuje reglamentuotais, tiek kitais sutartyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Užtikrinimo būdai gali būti reglamentuoti ir kitų įstatymų. Vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme. 12. Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis). Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK inter alia yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Konkrečiu atveju ieškovė G. M. laidavo 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartiniuose vartojimo kredito santykiuose nedalyvavo, todėl G. M. nėra laikytina vartotoja CK 6.228¹ straipsnio prasme ir jai nėra taikoma CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė reikšti ieškinį pagal vartotojo gyvenamąją vietą. 13. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, o yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams ar Čekijos Respublikos atitinkamam teismui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė, jog ieškovei materialines teisines pasekmes sukelia jos atliktas laidavimas pagal 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, iš kurių šeši išduoti UAB „Akvaja“, kurios buveinė yra Kėdainiuose, o keturi indosamentu perleisti UAB „Jurisdictus“, kurios buveinė yra Vilniuje. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės D. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir, vadovaudamasis CPK 29 straipsniu ir 30 straipsnio 12 dalimi nurodė, kad ieškovė turi pateikti ieškinį pasirenkant vieną iš kelių teismų, kuriems teisminga byla. 14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės Bohemian Credit, s. r. o. buveinės vadovavosi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas), kurio 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį Reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Dėl to teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai atsakovei Bohemian Credit, s. r. o. turi būti reiškiami Čekijos Respublikos teismuose. 15. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Aiškindamas 1968 m. Briuselio konvenciją, kuri vėliau tapo 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, o šis savo ruožtu buvo pakeistas Reglamentu 1215/2012, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) pažymėjo, kad tam, jog būtų nustatyta prievolės įvykdymo vieta pagal konvencijos 5 straipsnį, vertinama prievolė, atitinkanti iš sutarties kylančią ieškovo teisę, kuria grindžiamas ieškinys (1987 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Hassan Shenavai prieš Klaus Kreischer, C-266/85, 9 punktas). Be to, tokios prievolės įvykdymo vieta turi būti suprantama pagal reikalavimui taikytiną materialiąją teisę, o ši nustatoma pagal teismo, kuriame iškelta byla, tarptautinės privatinės teisės (kolizines) normas (1987 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Hassan Shenavai prieš Klaus Kreischer, C-266/85, 7 punktas; 1976 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Industrie Tessili Italiana Como prieš Dunlop AG., C-12/76, 13–15 punktai; 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Falco Privatstiftung, Thomas Rabitsch prieš Gisela Weller-Lindhorst, C?533/07, 46-56 punktai; Magnus, U.; Mankowski, P. Brussels Ibis Regulation. European Commentaries on Private International Law. Germany: Sellier European Law Publishers, 2016, p. 249, 252). 16. Nagrinėjamu atveju ieškovės G. M. reikalavimai yra prašymas pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių mieste sudarytą D. K. ir Bohemian Credit, s. r. o., atstovaujamos UAB „Akvaja“, vartojimo kredito sutartį Nr. 3A3A-8A6E-2F2D dėl 1 500 Eur dydžio vartojimo kredito ab initio (nuo jos sudarymo momento), ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu ir pasibaigusiu UAB „Akvaja“ ir D. K. 2016 m. rugpjūčio 23 d. Joniškyje sudarytą susitarimą dėl laidavimo ab initio (nuo jo sudarymo momento); pripažinti negaliojančiais 10 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, išduotų D. K. UAB „Akvaja“, laiduotų G. M. ab initio (nuo jų sudarymo momento); pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaro D. B. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DB-2203, DB-7972, DB-2448, DB-7143; taikyti restituciją: priteisti iš D. K. bendrovei Bohemian Credit, s. r. o., 197,70 Eur; priteisti G. M. solidariai iš atsakovų Bohemian Credit, s. r. o., UAB „Akvaja“ ir D. K. 760,24 Eur. 17. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, jog nagrinėjamu atveju, ieškovei ginčijant kredito sutartį, laidavimo susitarimus, vekselius, reikia vadovautis Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, kuriame, kaip minėta, nurodyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Todėl taip pat spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškinys atsakovei Bohemian Credit, c. r. o. turi būti reiškiamas pagal atsakovės Bohemian Credit, c. r. o. buveinės vietą. Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 23 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 3A3A-8A6E-2F2D buvo sudaryta Šiauliuose, o pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 d. a punktą, kaip minėta, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, jog pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalimi, ieškinys atsakovei Bohemian Credit, s. r. o. gali būti reiškiamas ir Lietuvos Respublikoje. 18. CPK 29 straipsnyje nurodyta, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Byloje nustatyta, jog UAB „Akvaja“ buveinė – A. Kanapinsko g. 6-9, Kėdainiai, D. K. adresas – (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, 30 straipsnio 12 dalimi, 111 straipsnio 1 dalimi, ieškovės G. M. ieškinys nagrinėjamu atveju spręstina, kad teismingas Kauno apylinkės teismui. 19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui arba Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad UAB „Jurisdictus“ ieškinyje nurodomas trečiuoju asmeniu, o CPK 29 straipsnyje ieškinio pareiškimo vieta siejama su atsakovo, o ne trečiojo asmens gyvenamąja ar buveinės vieta, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. 20. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, kadangi CPK 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad ieškinys gali būti pareikštas bet kuriems teismo rūmams, iš kurių sudarytas teismas. Dėl bylos procesinės baigties 21. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nes apeliacinio teismo vertinimu tam nėra teisinio pagrindo, nes iš esmės daroma išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl atskirų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios iš esmės nekeičia galutinio sprendimo dėl atsisakymo priimti ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pasisakė. Todėl iš esmės darant išvadą, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismui, ir nors ne su visais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutiko, tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl atskirojo skundo argumentų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismo nutartis patikslintina nurodant, kad ieškovės G. M. ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui.

22. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. rezoliucinę dalį ir išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Teisėja Vilija Valantienė