Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50 ANR_N-736-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) K. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį buvo nubaustas 300 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nutarimu konstatuota, kad K. R., 2018 m. sausio 17 d. 21.00 val., Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2018 m. vasario 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas K. R. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 50 ANR_N-736-2018 ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia administracinę atsakomybę. Tikslu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą, būtina nustatyti aplinkybę, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „D. M. apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) 1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš byloje esančio VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ 2018 m. sausio 17 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1 (toliau - Aktas) matyti, kad Apeliantas Panevėžio AVPK PK siuntimu 2018 m. sausio 17 d. buvo pristatytas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Taigi, Apeliantas buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą tikslu nustatyti, ar jis, vairuodamas transporto priemonę, buvo apsvaigęs. Kaip matyti iš Akto turinio, tikrinant Apeliantą, nebuvo laikytasi įsakymu nustatytos tvarkos. Dėl to, Akte nurodytos išvados negali turėtų jokios juridinės reikšmės. Tikrinant Apelianto būseną, buvo padaryti grubūs įsakymo pažeidimai. Visų pirma, Įsakymo 9.1 punkte nustatyta, kad apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. Iš Akto 21 punkto matyti, kad Apelianto kraujas nebuvo paimtas. Manytina, kad vien tai lemia Akto išvadų nepagrįstumą, kadangi nebuvo tirti visi privalomi tirti biologinės terpės bandiniai. Įsakymo 9.1 punkte nenustatyta, kad tirti būtų galima tik šlapimą. Antra, Įsakymo 9.3 punkte nustatyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais - dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ar kitais specifinę medžiagą identifikuojančiais metodais. Įsakymo 10.2 punkte nustatyta, kad Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Šiuo atveju, Akto turinys, tirtų medžiagų kiekio atžvilgiu, neatspindi visiškai jokių rezultatų. Nors Akto išvadoje ir nurodoma, kokios medžiagos aptiktos Apelianto šlapime, tačiau visiškai neaišku, koks jų kiekis. Dėl to, visiškai neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad Apeliantas negali vairuoti transporto priemonės. Trečia, Įsakymo 9.5 punkte nustatyta, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais šios metodikos 9.3 papunktyje nurodytais metodais arba tiriamąją medžiagą ištirti vienu šios metodikos 9.3 papunktyje nurodytu metodu du kartus. Abejonių dėl šios nuostatos laikymosi kelia labai greitai atlikta Apelianto apžiūra. Kaip matyti iš Akto, apžiūros pradžia - 23 val. 13 min., o šlapimo paėmimo laikas irgi lygiai toks pats - 23 val. 13 min. Manytina, kad ir šlapimo tyrimas galėjo būti atliktas „paskubomis“. Ketvirta, įsakymo 4.2 punkte nustatyta, kad tiriamųjų medžiagų paėmimą atlieka slaugytojai arba klinikos laborantai. Iš Akto turinio matyti, kad jį pasirašė tik gydytoja, kuri, pagal įsakymo 4.1 punktą, gali atlikti tik asmens būklės vertinimą. Tiriant Apelianto būseną, nebuvo paimtas kraujo mėginys, nors pagal įsakymą, tai yra privaloma. Akte nėra visiškai jokių duomenų apie Apelianto šlapime rastų medžiagų kiekį, taip pat nėra duomenų apie tai, ar buvo laikytasi įsakymo 9.5 ir 4.2 punktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai, kadangi Apelianto apsvaigimas buvo nustatinėjamas nesilaikant šią procedūrą reglamentuojančio teisės akto - įsakymo. Tai lemia, kad Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje K. R. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad apsvaigimo tyrimas buvo atliktas nepilnai, nes nubuvo padarytas kraujo tyrimas, kurį turėjo padaryti. Be to, kai sustabdė policijos pareigūnai jis nebuvo apsvaigęs, kad rūkė žolę jis pasakė todėl, kad policijos pareigūnai liepė taip sakyti, nes tada bus lengvinanti aplinkybė ir jam trumpesniam laikui atims teises. Tą dieną narkotikų nebuvo vartojęs, juos buvo vartojęs anksčiau. Mano, kad teisės (vairuotojo pažymėjimas) turi būti jam gražintos.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir 2018 m. vasario 6 d. priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.

Nagrinėjamu atveju K. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą, kuris draudžia vairuoti transporto priemones asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. R. neneigia vartojęs narkotines medžiagas, ką patvirtino teismo posėdžio metu, tačiau ginčija aplinkybę, kad vairuodamas transporto priemonę buvo apsvaigęs, mano kad apsvaigimas buvo nustatytas pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl nutarimas turi būti panaikintas, o vairuotojo pažymėjimas gražintas.

Teismo posėdžio metu K. R. teigė, kad kai jį sustabdė policijos pareigūnai jis nebuvo apsvaigęs, pareigūnams rūkęs žolę pasakė todėl, kad pareigūnai liepė taip sakyti, nes tada bus lengvinanti aplinkybė ir jam trumpesniam laikui atims teises. Tą dieną narkotikų nebuvo vartojęs, juos buvo vartojęs anksčiau. Jo apsvaigimas buvo nustatytas pažeidžiant nustatytą tvarką, nepadarytas privalomas kraujo tyrimas, todėl nutarimas turi būti panaikintas, o vairuotojo pažymėjimas gražintas. Tokius K. R. parodymus teismas vertina kritiškai ir laiko juos pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančio K. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis parodė, kad 2018 m. sausio 17 d. apie 19 val. su draugais vartojo marichuaną, jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nežinojo, kad apsvaigus negalima vairuoti, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. K. R. kaltę taip pat pagrindžia policijos pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo, todėl juo vadovaujasi, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 17 d. dirbant ekipaže „1709“ kartu su specialistu S. R., apie 21 val., patruliuodami nustatytame maršrute, Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu sustabdė įtartinai manevruojantį automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjo du vaikinai ir viena mergina. Vairuotojo vietoje sėdėjo K. R., gale kairėje pusėje sėdėjo D. V., gale dešinėje pusėje mergina A. B.. Paklausus minėtų asmenų ar turi su savimi ir ar yra automobilyje narkotinių medžiagų ar neleistinų daiktų, visi atsakė, kad nieko neturi. Tada minėtiems asmenims buvo atlikta dalinė asmens apžiūra. Atlikus keleivio D. V. apžiūrą, jo striukės dešinėje kišenėje buvo rastas vienas baltos spalvos, susuktas gumulas, kuriame galimai buvo narkotinė medžiaga. Taip pat striukės dešinėje kišenėje buvo rasta raudonos spalvos trintuvė narkotinėms medžiagoms. D. V. prisipažino, kad tai jo narkotinės medžiagos ir jis nusipirko jas sau (dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas). Bendraujant su vairuotoju K. R., jis nerišliai kalbėjo, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Pagal įvykio aplinkybes ir vairuotojo būseną kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. K. R. pripažino, kad 2018 m. sausio 17 d. apie 18 val., vartojo narkotinę medžiagą marichuaną. Dėl šių aplinkybių K. R. buvo pristatytas į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių paimti šlapimo mėginį ir nustatyti ar jis tikrai yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nustatyta, kad K. R. yra teigiamas rezultatas dėl apsvaigimo. Iš 2018 m. sausio 17 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1 matyti, kad gydytoja R. A. atliko K. R. bendrą asmens būklės įvertinimą, t. y. įvertino tiriamojo (išvaizdą, laikyseną, odą, gleivinę, kvėpavimą, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimą, vyzdžius, nistagmą, duomenis apie neurologinius, organinius CNS susirgimus, savijautą, kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo paskutinį kartą - atkreiptinas dėmesys, kad K. R. gydytojai teigė, kad prieš 5-6 valandas rūkė marichuaną, prieš maždaug 2 sav. išgėrė 1 tabletę Ekstazi. Amfetamino vartojimą neigė). Taigi tiriamasis gydytojai patvirtino vartojęs narkotines medžiagas. Taip pat gydytoja įvertino tiriamojo psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą, dėmesį – pažymėtina, kad Šultės testas užtruko 55 sekundes, nors normalus laikas Šultės testui yra 25-30 sekundžių, t. y. vien jau tai praktikoje vertinama kaip apsvaigimo požymiai (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-26-768/2018). Taip pat bendrosios praktikos slaugytoja paėmė tiriamąją medžiagą (šlapimą), kurio tyrimas (2018 m. sausio 17 d. atliktų tyrimų protokolas) parodė, kad jame rasta Amfetamino, Ekstazi, Marihuanos. Po ko, gydytoja R. A., įvertinusi visus turimus duomenis padarė išvadą, kad K. R. yra vartojęs psichotropinių medžiagų: AMP(amfetamino), MDMA(ekstazi), THC(marichuanos), todėl negali vairuoti. Tiriamasis K. R. su šia išvada susipažino 2018 m. sausio 18 d. 00.30 val., su ja sutiko ir ją pasirašė. Teismas susipažinęs su šiuo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1, bei Atliktų tyrimų protokolu neturi pagrindo jais abejoti, taip pat tuo, kad K. R. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. K. R. skundo teiginiai bei keliamos abejonės, kad apsvaigimas jam buvo nustatytas grubiai pažeidžiant nustatytą tvarką, kad Akto išvada remtis nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo keliami klausimai ir reikalavimai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad jo apsvaigimą pagrindžia jo paties parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1, Atliktų tyrimų protokolas, bei kita byloje esanti medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje pagal anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, pažymėjo, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalį) neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Reiškia, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452) 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Taigi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą: vairuotojo organizme aptikta amfetamino, ekstazi, marichuanos, pailgintas Šultės mėginys, policijos pareigūno parodymus, pareiškėjo parodymus teismas daro išvadą, kad K. R. įvykio metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 50 ANR_N-736-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir K. R. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinė nuobauda K. R. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. R. skundo netenkinti, ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50 ANR_N-736-2018 palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.