Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. To paties įstatymo 62¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

J. G. teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, paaiškino jo padarymo aplinkybes. Be to, J. G. neteisėtus veiksmus patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nelegalaus darbo aktas Nr. NDA 0181-0217, J. G. rašytinis paaiškinimas, Migracijos departamento Vilniaus skyriaus raštas, 2019 m. birželio 10 d. darbo sutartis Nr. 63 tarp I. M. ir UAB (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas, Migracijos departamento darbuotojų elektroninių laiškų kopijos. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nelegalaus darbo aktą Nr. NDA 0181-0217 surašiusi vyriausioji darbo inspektorė J. G., tiesiogiai dalyvavusi patikrinime, būtų suinteresuota rašytiniuose dokumentuose nurodyti tikrovę neatitinkančias aplinkybes ar apkalbėti J. G., tuo labiau kad šį rašytinį įrodymą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, taip pat jie iš esmės atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus.

Byloje nustatyta, kad J. G. bylai reikšmingu laiku buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. 2020 m. vasario 7 d. atliekant patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad I. M. dirbo kelio darbininku pagal terminuotą darbo sutartį (terminas iki 2019 m. gruodžio 31 d., pratęsta iki 2020 m. liepos 1 d.) nuo 2019 m. birželio 11 d. Patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) administratorė pateikė I. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apie kurį Migracijos departamentas informavo, kad jis išduotas kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir nacionalinę „D“ vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kuri yra išduota kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius paaiškino, kad dėl I. M. sezoninio darbo įmonėje jis nėra kreipęsis į Migracijos departamentą su tarpininkavimo raštu išduoti I. M. nacionalinę vizą ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB (duomenys neskelbtini) darbo pagrindu (b. l. 4–5). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad I. M. buvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) terminuotam laikui, nes pateikė iki 2020 m. liepos 1 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo vizą. 2019 m. lapkričio 21 d. iš Migracijos departamento buvo gautas laiškas, kad I. M. darbo viza baigiasi galioti ir jis turi kreiptis dėl darbinės vizos pratęsimo. Apie tai I. M. buvo informuotas ir netrukus pateikė kitą vizą, galiojančią iki 2020 m. liepos mėnesio, todėl darbo sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. liepos 1 d. Apie tai, kad I. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir viza yra išduoti kitų įmonių prašymu, J. G. buvo informuotas net du kartus. Iš byloje esančio elektroninio laiško kopijos matyti, kad 2019 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė informavo UAB (duomenys neskelbtini) apie sprendžiamą klausimą dėl I. M. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir nurodė, kad I. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas darbo kitoje įmonėje pagrindu (b. l. 10). Migracijos departamento darbuotoja 2020 m. vasario 1 d. informavo, kad I. M. viza „D“ (galiojimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) yra išduota pagal įmonę UAB (duomenys neskelbtini) o leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas pagal įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas 2020 m. vasario 7 d. (b. l. 11).

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. G. leido dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui I. M., turinčiam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą kitos įmonės prašymu, kuris panaikintas 2020 m. vasario 7 d., bei turinčiam darbinę vizą, išduotą kitos įmonės prašymu ir galiojančią iki 2020 m. liepos 1 d., kelio darbininku nuo 2019 m. birželio 11 d. Jis taip pat nesikreipė į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį dėl leidimo dirbti sezoninį darbą (kelių ir automagistralių tiesimas) I. M. išdavimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gavęs informacinį laišką iš Migracijos departamento, suprato, kad I. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas kitų įmonių prašymu ir bus panaikintas anksčiau, negu nurodė pats I. M., tačiau nesiėmė jokių veiksmų pateikti tarpininkavimo raštą dėl leidimo I. M. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad J. G. žinojo apie esamą situaciją, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir leido I. M. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai, t. y. neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir vizos, išduotų UAB (duomenys neskelbtini) prašymu.

J. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojas kreipėsi į Užimtumo tarnybos konsultantę dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos, kuri jam nurodė, kad I. M. pateiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pakankamas, jog užsienietis galėtų būti įdarbintas. J. G. manymu, jis pasikliovė oficialia konsultacija ir dėl to nepadarė administracinio nusižengimo. Pažymėtina, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. nesikreipė į Užimtumo tarnybą su oficialiu prašymu dėl konsultacijos dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos išaiškinimo. Taip pat minėta įmonė nesikreipė su prašymais dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo. Nors Užimtumo tarnyboje dirba J. G. nurodyta darbuotoja J. J., tačiau moteris neatsimena, ar 2019 m. konsultavo UAB (duomenys neskelbtini), oficialių elektroninių susirašinėjimų su UAB (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 54). Be to, pažymėtina, kad telefoninė konsultacija negali būti laikoma oficialia konsultacija ANK 21 straipsnio prasme, o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Užimtumo tarnyba pateikė oficialų išaiškinimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) rūpimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ANK 21 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Teismas daro išvadą, kad pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes J. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos tvarkos, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalies, 62¹ straipsnio 3 dalies nuostatų dėl užsieniečių įdarbinimo, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

J. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. J. G. paaiškinimai, kad jis suklydo, jog I. M. pateikti dokumentai (galiojantys) yra tinkami ir todėl jis nesiėmė veiksmų pateikti tarpininkavimo raštui leidimui laikinai I. M. gyventi Lietuvoje darbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonės pagrindu, taip pat nesikreipė į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį dėl leidimo dirbti sezoninį darbą, nėra paneigti. Taigi J. G. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčine, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Pagal bylos duomenis, nustatytas vienas neteisėtas, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užsieniečio įdarbinimo faktas gana daug darbuotojų turinčioje bendrovėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. G. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais atliekant patikrinimą, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. J. G. bendradarbiavimą su Darbo inspekcija patvirtino šios institucijos atstovas, dalyvavęs teismo posėdžio metu. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti J. G. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis anksčiau neteistas, tris kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos nebegalioja (b. l. 34–37). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. G. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1000 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir J. G. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 600 Eur (šešis šimtus eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111551519.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.