- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-751-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14380-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- S. G., A. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. G. ir A. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. K., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams S. G. ir A. G., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. K., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. G. ir A. G., atstovaujamo pagal įstatymą D. K. (toliau – ir atsakovai) 13 500,00 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia 2015 m. spalio 23 d. susitarimu dėl kompensacijos išmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. G., atstovaujamas pagal įstatymą D. K., ir S. G. pateikė priešieškinį (atsiliepimą), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą susitarimą dėl kompensacijos išmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą, o netenkinus šio reikalavimo - pripažinti pasibaigusiomis ieškovo ir atsakovų teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 23 d. tarp jų sudarytą susitarimą dėl kompensacijos išmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą ir atmesti ieškovo ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir trūkstamam žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.
4. Nurodė, kad priešieškinyje atsakovai reiškia du alternatyvius turtinio pobūdžio reikalavimus. Įstatymas nedraudžia toje pačioje byloje reikšti alternatyvius reikalavimus, tačiau šie reikalavimai vertinami kaip tarpusavyje nesusiję, nes kiekvienas jų gali būti savarankiško ieškinio dalyku. Atsakovų reiškiami reikalavimai yra turtiniai, nes kiekvieno jų patenkinimas atsakovų naudai sukeltų turtinio pobūdžio pasekmes, t. y. atsakovai būtų atleisti nuo 13 500,00 Eur turtinės prievolės ieškovui vykdymo. Atsižvelgiant į tai, už kiekvieną šių reikalavimų turi būti sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas trijų procentų ieškinio sumos žyminis mokestis, kas nagrinėjamu atveju sudaro 608,00 Eur atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis ((13 500,00 Eur x 2) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovai A. G., atstovaujamas pagal įstatymą D. K., ir S. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, pagal CPK reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu tik tuo atveju, kai tenkinus tokį reikalavimą būtų taikoma restitucija. Susitarimas niekada nebuvo pradėtas vykdyti. Pripažinus Susitarimą negaliojančiu restitucija nebus taikoma, kadangi Susitarimas niekada nebuvo pradėtas ir negalėjo būti pradėtas vykdyti, kadangi jis pažeidžia imperatyvias teisės normas. Reikalavimas dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu (kai netaikoma restitucija) yra laikomas neturtiniu reikalavimu ir yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t. y. vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu.
5.2. Atsakovai priešieškiniu prašo teismo netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo pripažinti, jog šalių teisės ir pareigos pagal Susitarimą yra pasibaigusios. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Atsakovų reikalavimas laikytinas reikalavimu dėl pripažinimo, kuris remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra laikomas neturtiniu ir apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, t. y. vieno šimto eurų žyminiu mokesčiu.
5.3. Tuo atveju, jeigu yra pareiškiami keli alternatyvūs reikalavimai, ieškinys yra apmokestinamas vienu žyminiu mokesčiu, kadangi alternatyvių ieškovės reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Vieno priešieškinio reikalavimo tenkinimas pašalintų kito galimybę ir abu reikalavimai negalės būti patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė atsakovams terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
9. Iš CPK teksto lingvistinio aiškinimo ir formuojamos teismų praktikos nuostatų negalima daryti vienareikšmės išvados, koks taikomas bendrasis kriterijus, siekiant nustatyti, ar reikalavimas vertintinas turtiniu ar neturtiniu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis mokamas turtiniuose ginčuose. Aiškinant šią formuluotę, būtina išsiaiškinti žodžio „turtinis“ teisinę prasmę.
10. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
11. Nagrinėjamu atveju priešieškiniu reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 23 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą susitarimą dėl kompensacijos išmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą, o netenkinus nurodyto reikalavimo, pripažinti pasibaigusiomis ieškovo ir atsakovų teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 23 d. susitarimą dėl kompensacijos išmokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą. Iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius atsakovai priešieškinio reikalavimais siekia tam tikros turtinės naudos – neturėti piniginės prievolės, kylančios iš ginčo šalių 2015 m. spalio 23 d. pasirašyto susitarimo, vykdymo. Išsprendus ginčą, nors turtas atsakovams teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) atsakovų turtinė padėtis, nes neliktų pagrindo ieškovui reikalauti vykdyti Susitarimą bei reikšti reikalavimą atsakovams. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti prievolę negaliojančia ar, kad konkreti turtinė prievolė pasibaigusi, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises (atsakovai būtų atleisti nuo 13 500 Eur turtinės prievolės ieškovui vykdymo), o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų reiškiamus reikalavimus pripažino turtiniais.
12. Ginčą kvalifikavus kaip turtinį, už jį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 dalyje nustatytas proporcinis žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos.
13. Atsakovai pareiškė du reikalavimus, bent vieno iš jų tenkinimo atveju atsakovai išvengtų prievolės numatytos susitarime, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nurodyti reikalavimai iš esmės nėra alternatyvus, jie yra susiję ta prasme, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų tenkinimas, reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Šio konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų reikalavimai turėtų būti apmokestinti dvigubai. Atsižvelgiant į nurodytą, už atsakovų priešieškinį turėtų būti mokamas vienas žyminis mokestis, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 304 Eur (13 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju, atsakovai pateikė įrodymus, kad sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį. Taigi papildomai turi sumokėti 195 Eur dydžio žyminį mokestį.
15. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinančius duomenis pateikti teismui, tačiau nepagrįstai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį.
16. Kadangi procesinis terminas apeliantei pašalinti apeliacinio skundo trūkumą (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) jau yra pasibaigęs, šiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties reikalavimui įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį teikiami pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, nustatant, kad trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 195 Eur.
Nustatyti atsakovams A. G., atstovaujamas pagal įstatymą D. K., ir S. G. terminą iki 2024 m. balandžio 4 d. įskaitytinai pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti trūkstamą 195 Eur žyminio mokesčio dalį.