Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir nubaustas 20 parų arešto su transporto priemonės – automobilio „Audi A8“ v/n (duomenys neskelbtini) – registruoto R. P. vardu, konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 9 d., apie 22.20 val., Vilniuje, Tolminkiemio g. 13A, vairavo automobilį „Audi A8“ v/n (duomenys neskelbtini) kai nustatyta (po paklaidos) 2,17 promilių girtumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda 2008 m. lapkričio 19 d. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, 2016 m. sausio 15 d. už ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Taip J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau tekste –KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

2016-09-07 Vilniaus apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens R. P. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą ir, pritaikius ATPK 30¹, nuobaudos – automobilio konfiskavimo – neskirti.

Teigia, jog paskirta papildoma administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinka administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo reikalavimams. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str., neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, ko pasėkoje padarė netinkamas išvadas, sąlygojusias itin griežtos nuobaudos, akivaizdžiai suvaržančias jo (apelianto) turtines teises, paskyrimą. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino, kad jis bendrijoje su J. M. atsirado atsitiktinai, o ta aplinkybė, kad jie kartu vartojo alkoholį, apelianto manymu, neįrodo jo elgesio nerūpestingumo. Priešingai, jis išvykos prie ežero metu ėmėsi iniciatyvos surasti trečiuosius blaivius asmenis, kurie galėtų parvairuoti jo automobilį, kas įgalino išvengti būsimų skaudžių neigiamų pasekmių, apsaugant visuomenę nuo galimos žalos atsiradimo. Pažymi, kad savo veiksmais jis neišreiškė geros valios perduoti J. M. teisę naudotis savo automobiliu. Apelianto manymu, jo apsvaigimo nuo alkoholio faktas turėtų būti vertinamas kaip jo (apelianto) bejėgiškos būklės susiformavimas, kuriai esant jis negalėjo tinkamai suvokti aplinką ir su juo daromų veiksmų esmės ir tuo pačiu pasipriešinti neteisėtiems J. M. veiksmams, kai pastarasis ėmėsi iniciatyvos vairuoti jo (apelianto) transporto priemonę, tikslu parvežti jį namo ir įvaryti automobilį į garažą. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, perduoti jo turtą valstybės žinion visiškai nieko nepasisakė dėl jam (apeliantui) liekančios finansinės prievolės naštos, kadangi konfiskuota transporto priemonė įgyta kredito keliu iš banko, kuriam jis šiuo metu turi finansinius įsipareigojimus, todėl mano, kad transporto priemonės konfiskavimas, paliekant jam pareigą mokėti kredito įmokas yra akivaizdžia neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens R. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apylinkės teismas, paskirdamas J. M. administracinę nuobaudą – 20 parų arešto su transporto priemonės – automobilio „Audi A8“ v/n (duomenys neskelbtini) – registruoto R. P. vardu, konfiskavimu, ATPK nuostatų nepažeidė.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. Transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Atsižvelgiant į J. M. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jis padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas (po paklaidos) 2,17 promilių girtumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda 2008 m. lapkričio 19 d. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, tuo pačiu keldamas grėsmę ne tik savo bet ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, kas, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nubaustojo asmenybę bei rodo jo abejingumą galimam neigiamų padarinių atsiradimui.

Apeliacinio skundo argumentai, kad, konfiskavus automobilį „Audi A8“ v/n (duomenys neskelbtini) – registruotą R. P. vardu, bus pažeisti jo interesai, nes jis dar nepilnai išmokėjo kreditą bankui, taip pat atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos K. T. ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 kovo 14 d. nutarimas).

Pažymėtina ir tai, kad, kaip buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei bei turtui, pažeidėjas suprato, kad, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis pažeidžia įstatymus. Be to, darydamas šį pažeidimą, jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. LR ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Taigi, kitam asmeniui priklausančios ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas tik tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (kai nustatoma, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, tai yra, kai automobilis pagrobiamas (vagystė) ar kitokiu būdu neteisėtai užvaldomas) (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1232/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismo posėdyje apklausus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką R. P., kurie prašė teismo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, pagal jų parodymus nustatyta, kad abu asmenys J. M. pažeidimo padarymo dieną buvo neblaivūs, galimai kartu vartojo alkoholį, nes R. P. nurodo iš esmės nieko neprisimenantis nei aplinkybių, kaip susitiko su J. M., kuris, apelianto teigimu, yra jo pažįstamas, nei to, kaip vartojo su juo alkoholinius gėrimus, nei to, kaip J. M. atsirado už jo automobilio vairo. Tuo tarpu J. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis su R. P. susitiko prie parduotuvės „Maxima“, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kad buvo ieškoma vairuotojo, jis pats pasisiūlė nuvaryti automobilį į garažą, pasiėmė ir automobilio raktelius ir dokumentus, taip pat garažo raktus, t. y. žinojo kur jie yra. Tuo tarpu R. P., būdamas neblaivus, taip pat ten buvo, kartu su J. M. važiavo automobilyje, nors, jo teigimu, buvo labai girtas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad tokios aplinkybės tik patvirtina, kad automobilio savininkas R. P. savo elgesiu, vartodamas alkoholį, kaip nurodė pats, net ieškojęs asmens, kuris pavairuotų, nuvežtų išsimaudyti, dėl girtumo neatsimindamas daugumos tos dienos aplinkybių, tačiau važiavęs kartu su J. M. savo automobiliu, matęs, kad stabdo policija, su jam priklausančia transporto priemone nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jos negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Juo labiau, kad pats būdamas tokios būklės, suteikdamas J. M. galimybę, būnant neblaiviam vairuoti, nors ir teigia nežinojęs, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau sudarė sąlygas J. M. elgtis itin nerūpestingai, kelti realią grėsmę tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir jo paties saugumui, gyvybei, nes važiavo tuo pačiu automobiliu. Alkoholio vartojimo faktas ir jo sukelto apsvaigimo, dėl kurio, R. P. teigia neprisimenantis daugelio aplinkybių, faktas, nepašalina jo veiksmų dėl savo transporto priemonės nerūpestingumo, o priešingai tik patvirtina, kad R. P., pats būdamas neblaivus ir leisdamas vairuoti automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) neblaiviam J. M., pasielgė neatsakingai bei prisiėmė riziką dėl galimo turto netekimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl neišmokėto 1100-1200 eurų kredito neatsirado staiga, jos jam buvo žinomos, tačiau nesutrukdė elgtis neatsakingai, sudarant sąlygas J. M. pažeisti įstatymą. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju R. P. turi teisę civilinio proceso nustatyta tvarka reikalauti iš J. M. atlyginti padarytą jam turtinę žalą.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo J. M. atžvilgiu turėtų būti švelninama.

Tuo pačiu pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcija.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens R. P. apeliacinio skundo netenkinti.