Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl Plano patvirtinimo tenkintinas.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjai E. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Stiprus žmogus“ ir nustatytas 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį E. K. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-892-513/2019).

2019 m. liepos 23 d.Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens E. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas - UAB „Žemvita“ reikalavimas - 9191,57 Eur; AB „Linas agro“ reikalavimas - 7764,43 Eur; VSDFV Šilalės skyriaus reikalavimas - 2061,5 Eur; Tauragės rajono savivaldybės reikalavimas 1188,58 Eur; UAB „ELY Baltic“, antstolio duomenys, reikalavimas - 2589,82 Eur; UAB „Verslo aptarnavimas“ reikalavimas - 3238,48 Eur; UAB „Livila“, antstolio duomenys, reikalavimas - 10331,68 Eur; UAB „HSH forest“, antstolio duomenys, reikalavimas - 9141,96 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas - 28609,32 Eur; Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas - 74,52 Eur; antstolio Kęstučio Košio reikalavimas - 1880,63 Eur.

2019 m. spalio 8 d. įvykusiame kreditorių susirinkime ir pakartotiniame 2019 m. lapkričio 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime E. K. Plano projektai nebuvo patvirtinti, kreditoriams AB „Linas agro“ (10,21 proc.) ir UAB „Livila“ (13,58 proc.) bei UAB „Žemvita“ (12,08 proc.) balsavus prieš. Planas buvo nepatvirtintas dėl šių priežasčių (37,43 proc. visų kreditorių): 1) Plane nenumatytas turto vertinimas; 2) neaptartos pastangos susirasti geriau apmokamą darbą; 3) Pareiškėja ketina iš valstybės nuomojamą žemę tik šienauti (pasyvus ūkininkavimas), bet ne ūkininkauti (aktyvus ūkininkavimas); 4) VMI reikalavimas, užtikrintas hipoteka, yra nepagrįstas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą – surasti kompromisą tarp fizinio asmens ir jo kreditorių, nustatyti sąlygas, kuriomis būtų atsiskaityta ar iš dalies atsiskaityta su asmens kreditoriais (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorė disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką ir nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme, o kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 7 straipsnis, 18 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnis).

Kreditorius AB „Linas agro“ (10,21 proc. visų kreditorių) balsavo „prieš“ Plano Nr. 2 patvirtinimą nurodydamas, kad turi būti atliekamas nepriklausomas turto vertinamas, siekiant nustatyti turto rinkos kainą. Šis kreditorius pasiūlė savo nutarimo projektą dėl turto vertinimo atlikimo ir balsavo „už“ tokį nutarimą. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Plane turi būti nurodyta, be kita ko: numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Teismas pažymi, kad įstatymas įsakmiai neįpareigoja atlikti bankrutuojančio asmens turto vertinimo procedūros, neatsiejama mokumo atkūrimo Plano dalimi yra turto pardavimo tvarka. Teisė siūlyti turto pardavimo tvarką (ir kainą) suteikta fiziniam asmeniui, kuris yra atsakingas už Plano parengimą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Sutiktina su bankroto administratoriaus argumentavimu, kad tokiu įstatyminiu reguliavimu siekiama užkirsti kelią kreditoriams patiems keisti Plano nuostatas ir toks FABĮ mechanizmas neužkerta kelio kreditoriams balsuoti „prieš“ Plano projektą bei išdėstyti savo argumentus dėl Plano nuostatų. Šiomis teisėmis kreditoriai ir pasinaudojo. Kreditoriai bankroto proceso eigoje turi teisę nurodytais klausimais teikti pasiūlymus, inicijuoti kreditorių susirinkimus, siūlyti tikslinti mokumo atkūrimo planą ir kt., tačiau kreditoriaus siūlymas į darbotvarkę įtraukti papildomą nutarimo projektą negali būti laikomas teisėtu, kadangi kreditoriai turi balsuoti už pateiktą Planą, ne už savo inicijuotas Plano nuostatas.

Turto vertinimas paprastai atliekamas bylose, kuriose parduodamas turtas yra itin didelės vertės ir kai to prašo hipotekos kreditorius. Šiuo atveju bankroto administratoriui tarpininkaujant tarp pareiškėjos ir hipotekos kreditoriaus pavyko pasiekti šalių sutarimą ir nuspręsta parduoti visą pareiškėjai priklausantį turtą, neatliekant turto vertinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditoriai, norėdami atlikti turto vertinimą, neargumentavo, iš kokių lėšų šis įvertinimas turėtų būti atliekamas, t. y. joks turto vertintojas, veikdamas kaip privatus verslo subjektas, nesutiktų, jog už šią procedūrą būtų atsiskaitoma po turto pardavimo (visada kyla rizika, jog turtas gali būti neparduotas ar parduotas mažesne verte). Šiam kreditorių pasiūlymui nesutikimą šiuo aspektu argumentavo ir pati pareiškėja, kad tai kainuotų papildomas išlaidas, kurių ji neturi. Pareiškėja kiekvieną mėnesį į depozitinę sąskaitą įsipareigoja pervesti po 225 Eur ir jei iš šių lėšų būtų taupoma turto vertinimo procedūroms atlikti, kreditoriai netektų dalies jiems skirstytinų lėšų, nebūtų dengiamos bankroto administravimo išlaidos ir turto pardavimas nusikeltų neribotam laikotarpiui, kas būtų neteisinga kitų kreditorių atžvilgiu.

Esminis aspektas šiuo atžvilgiu yra tai, kad kreditoriai, nesutikdami su pareiškėjos Plane Nr. 2 numatytomis turto vertėmis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nenurodo ir nepagrindžia objektyviais įrodymais, kodėl šios vertės nėra pagrįstos ir turėtų būti atliekamos papildomos turto vertinimo procedūros.

Pareiškėjos kreditorius UAB „Livila“ (13,58 proc.) nurodo, kad pareiškėja neaptarė savo pastangų susirasti geriau apmokamą darbą. Kreditorius UAB „Žemvita“ nurodo, kad pareiškėja Plano projekte Nr. 2 turėjo numatyti pajamas, gaunamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, ir jas priskirti prie kreditoriams tenkančių lėšų. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad Plane turi būti aptartos „kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos)“.

Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai aptarė savo mokumo atkūrimo priemones: 1) numatė itin didelę dalį savo atlyginimo skirti kreditoriams, t. y. iš gaunamo 381 Eur atlyginimo sau pasilikti tik 156,32 Eur; 2) kreditoriams skirti lėšas, liekančias iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų išmokų, kaip tą teisingai pastebėjo kreditorius UAB „Žemvita“; 3) pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis gauti geriau apmokamas pareigas.

Pažymėtina, jog FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių, amžiaus, sveikatos būklės ir kt.

Pareiškėjos Plano projekto Nr. 2 6 dalyje „Kitos priemonės, skirtos asmens mokumui atkurti“, nurodyta, kad pareiškėja turi tik pagrindinį išsilavinimą, nėra įgijusi specialybės. Jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis už (duomenys neskelbtini) einamas pirmininkės pareigas - 381 Eur, atskaičius mokesčius. Pareiškėja numato kreditoriams skirti lėšų iš gaunamo finansavimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už valstybinės žemės priežiūrą (atskaičius šienavimo išlaidas bei žemės mokestį). Taip pat, kad išnaudos pasitaikiusias galimybes uždirbti papildomai, tačiau šiuo metu jai nebuvo pasiūlytos geriau apmokamos pareigos.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja šiuo metu dirba, viena augina tris vaikus, du iš jų lanko mokyklą, o mažiausia 5 metų dukra lieka su ja namuose, ūkyje, kuriame ir atlieka (duomenys neskelbtini) jai pavestas darbines funkcijas, šiuo momentu geriau apmokamo darbo susirasti negali, tačiau neatmeta tokios galimybės ateityje. Teismo nuomone, priešingai nei teigia kreditoriai, pareiškėjos darbo pakeitimas nebūtinai garantuotų bankrutuojančiam asmeniui pajamų padidėjimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dėjo maksimalias pastangas padidinti savo gaunamas pajamas, bandė toliau pasyviai ūkininkauti – sudarė šienavimo paslaugų sutartį, kad gautų išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, bankroto proceso metu ir toliau sieks maksimaliomis pastangomis atkurti savo mokumą. Pažymėtina, kad fizinio asmens įsidarbinimas ir pajamų didėjimas bankroto proceso metu yra pageidautinas faktas, tačiau pripažintina, kad šios aplinkybės yra nepriklausančios nuo fizinio asmens valios. Be to, byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą bankrutuojančio asmens elgesį nukreiptą į mažesnių, nei įmanoma pagal esamą situaciją, pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Teismas sprendžia, jog vien kreditorių abstraktūs samprotavimai, kad pareiškėja galėtų susirasti geriau apmokamą darbą, pakeičiant jo pobūdį, neleidžia spręsti, kad bankrutuojantis asmuo nesiekia atkurti mokumo.

Bankroto administratorius nurodo, kad bankroto proceso metus visos pareiškėjos gaunamos pajamos bei patiriamos išlaidos bus kontroliuojamos bei kiekvieną pusmetį ataskaitos teikiamos kreditoriams. Taigi, bankroto byloje kiekvieno pusmečio metu bus aišku, kiek pareiškėja gavo pajamų iš pasyvaus ūkininkavimo, kiek patyrė išlaidų bei kiek lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, bus pervedama kreditoriams.

Kreditorius UAB „Livila“ (13,58 proc.) nurodo, kad pareiškėja iš valstybės nuomojamoje žemėje turėtų aktyviau ūkininkauti, o ne tik gauti išmokamas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už šio sklypo priežiūrą. Kreditorius UAB „Žemvita“ siūlo pardavinėti šieną.

Norint aktyviai ūkininkauti aptariamame žemės ūkio sklype yra reikalingos investicijos (kaip kreditorius nurodo - sėti pasėlius), kreditoriai nenurodo, iš kokių lėšų turėtų būti perkami pasėliai ir kitos reikalingos priemonės. Aktyviai ūkininkystei reikalinga žemės ūkio technika. Kreditoriai nenurodo, iš kokių lėšų ši technika turėtų būti įsigyjama ar nuomojama. Kreditorių susirinkimas iš esmės priėmė visiškai šiai pozicijai priešingą sprendimą - t. y. pirmajame kreditorių susirinkime buvo balsuota už viso pareiškėjai priklausančio turto pardavimą (įskaitant turimą techniką) bei lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros pervedimą į depozitinę sąskaitą kaupti kreditoriniams reikalavimams dengti.

Be kita ko, kreditoriai neaptaria ir šieno pardavinėjimo momento. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad tai taip pat reikalautų papildomų investicijų, reikėtų galvoti apie patalpas kur tą šieną laikyti, kad jis nesušlaptų ir pan. Kreditoriai neįvertina, kad užklupus sausrai ar pernelyg lietingam sezonui dėl aktyvios ūkininkystės galėtų būti patiriama daugiau nuostolių nei gaunama pajamų ir dėl to taip pat nukentėtų kreditorių interesai. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, jos dabartinę finansinę situaciją ir sukėlė nepalankūs oro veiksniai pastaruosius keletą metų. Be to, jos valdomos valstybinės žemės rajone didelę problemą kelia šernai, kurie sukelia neigiamus padarinius vietos ūkininkams. Apibendrinant išdėstytus argumentus, sprendžiama kad kreditorių pasiūlymas pareiškėjai užsiimti aktyvia ūkininkyste yra nemotyvuotas ir šiuo atveju neatitinkantis pareiškėjos objektyvių galimybių.

Kreditorius UAB „Žemvita“ nurodo, kad kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija reikalavimą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, t. y 2019-07-23. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kreditorinį reikalavimą pateikė net du kartus ir teismo nustatyto termino nepraleido, todėl teismas dėl šio kreditoriaus nepritarimo detaliau nepasisako.

Teismui nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens Planą Nr. 2 būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, laikytina, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens E. K. bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorių AB „Linas agro“ ir UAB „Livila“ bei UAB „Žemvita“ nurodytos pastabos ir argumentai dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo laikytinos nesudarančiomis pagrindo netvirtinti plano ir yra atmetami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Iš pareiškėjos Plano Nr. 2 matyti, kad FABĮ 7 straipsnyje nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti pagal esamą realią padėtį. Mokumo atkūrimo plane nurodyta kiekvieną mėnesį būtiniems pareiškėjos poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, išlaidų bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo už bankroto administravimo teikiamas paslaugas tvarka ir dydis atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįstos, todėl įstatymo reikalavimai yra nepažeisti. Atsižvelgiant į pareiškėjos skolos kreditoriams dydį ir plane numatytą 36 mėnesių (3 metų) plano įgyvendinimo terminą, bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas, bankroto administravimo išlaidas, teismas sprendžia, kad pateiktame mokumo atkūrimo plane numatytas 36 mėnesių (3 metų) terminas fizinio asmens mokumui atkurti yra pakankamas, parengtas mokumo atkūrimo planas atitinka tiek pareiškėjos, tiek ir kreditorių teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti Planą, bus užtikrinta teisinga skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nurodytos išvados, taip pat FABĮ 7 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog teismui tvirtinti pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas turinio prasme pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, sukuriančiu esamą faktinę padėtį atitinkantį balansą tarp pareiškėjos ir jos kreditorių interesų. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir bankroto administratoriaus išvadą dėl pareiškėjos E. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, taip pat nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, yra pagrindas pateiktą E. K. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 290–292 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Patvirtinti teismui pateiktą bankrutuojančio asmens E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą trijų metų laikotarpiui pagal pateiktą projektą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.