Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas P. B. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25S224629 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) išdavimo.

2. Pareiškėjas, kuris yra Indijos Respublikos pilietis, skunde nurodė:

2.1. atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi, nustatęs, kad pareiškėjas negali būti laikomas pastaruosius 5 metus nepertraukiamai pragyvenęs Lietuvoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 str. 1 d. 14 p.). Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas;

2.2. pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui jo teisėto buvimo Lietuvoje be pertraukos 5 metus įrodymą ir pagrindą – leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Atsakovas suorganizavo papildomą apklausą, kurioje pareiškėjas pademonstravo puikias lietuvių kalbos žinias, paneigė bet kokius atsakovo įtarimus („inscenizacijas“) dėl galimo lietuvių kalbos nemokėjimo ir pan. Atsakovas, ieškodamas pagrindų, kaip atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi, jo pareikalavo pateikti išvykimų bei gyvenimo užsienio valstybėse datas ir laikotarpius, o pareiškėjas tinkamai įvykdė šį reikalavimą, pateikė išsamų ir motyvuotą paaiškinimą;

2.3. pareiškėjas yra tarptautinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios Indijoje, steigėjas. Dauguma kelionių buvo susijusios su šios įmonės plėtra, tęstinumu, tarptautinio bendradarbiavimo palaikymu. Pareiškėjas pateikė atsakovui įrodymus, pagrindžiančius komandiruotes 84 dienas. Pareiškėjas neturėjo teikti komandiruotes į Indiją, Jungtinę Karalystę, Bulgariją ir Kanadą pagrindžiančių įrodymų, nes jis yra šiose valstybėse įsteigtų įmonių akcininkas ir vadovas. Pareiškėjo, kaip įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininko ir direktoriaus, užsienyje praleistas laikas (723 dienos) neturi būti vertinamas kaip laikotarpis, praleistas už Lietuvos ribų. Pareiškėjas, atostogaudamas su šeima, užsienyje praleido 62 dienas. Tai patvirtina, kad pareiškėjas teisėtai buvo už Lietuvos ribų 869 dienas, o atsakovo Sprendime nustatyti duomenys yra klaidingi ir neišsamūs;

2.4. pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu turėjo leidimus laikinai gyventi, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo gyvenimas Lietuvoje buvo neteisėtas. Nenustatyta, kad tarp pareiškėjui išduotų teisę gyventi Lietuvoje suteikiančių dokumentų susidarė kokios nors pertraukos;

2.5. Sprendime, viena vertus, nurodyta, kad atsakovas rėmėsi tiksliai nustatytais, patikimais duomenimis, tačiau, kita vertus, pažymėta, kad dalis duomenų, nesant galimybės nustatyti pareiškėjo atvykimo į Šengeno erdvę ir / ar išvykimo iš jos datą, nebuvo vertinami ir neturėjo įtakos apskaičiuojant laiką, pareiškėjo praleistą už Lietuvos teritorijos ribų. Atsakovas Sprendimą priėmė formaliai, neįsigilindamas į tikrąją situaciją, ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę gauti leidimą nuolat gyventi;

2.6. pareiškėjas Lietuvoje gyvena ilgiau nei 8 metus, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, Lietuvoje turi nekilnojamojo turto. Jis yra išlaikęs lietuvių kalbos valstybinį egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį egzaminą. Pareiškėją su Lietuva sieja itin artimi ekonominiai ir socialiniai ryšiai;