Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. dėl patikrinimo akto, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2021 m. liepos 29 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-56363-(10.9 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1SS-1506-(5.59 E.) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021-01-22 iki 2021-11-05), kurių 65 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija). Minėtos taisyklės reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarką. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos Tikrinimo aktas yra pildomas pagal Taisyklių 1 priede patvirtintą formą.

Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad, vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (26.1 p.), o dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (26.2 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas neapskundė Tikrinimo akto NŽT teritorinio padalinio vadovui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Tikrinimo akto teisėtumas buvo patikrintas pagal pareiškėjo skundą centrinėje institucijoje Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ir ginčas persikėlė į teismą, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas nagrinėjimo tvarkos pažeidimas laikytinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo ginčo nenagrinėti teisme.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo ir apdorojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, Tikslinimo taisyklės, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020-06-10 iki 2022-04-28), kurių 22 punkte dėl Paženklinimo-parodymo akto užpildymo nustatyta, jog, jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Pagal minėtų Taisyklių 38.4.5 punkte įtvirtintas nuostatas, žemės sklypo planas, parengtas atlikus kadastrinius matavimus, turi būti suderintas su žemės sklypo savininku.

Bylos duomenimis pagal VĮ Registrų centro išrašus nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys Pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Tuo pačiu adresu trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis minėto gyvenamojo namo su priklausiniais. Minėtu adresu D. B. nuosavybės teise valdo 1126/2867 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į likusias 1741/2867 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre neįregistruotos. Minėtame sklype pareiškėjas naudojasi valstybinės žemės sklypu (0,28 ha ploto), kurį siekia iš valstybės išsipirkti. Dėl to buvo inicijuota kadastrinių matavimų procedūra.

Bylos duomenimis, D. B. nuosavybės teise taip pat valdo 0,5710 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės besiribojantį su ginčo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-1089-1052/2022 pagal ieškovo D. B. ieškinį ir atsakovo S. B. priešieškinį. Minėta byla teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi sustabdyta, kol bus išnagrinėta nagrinėjama administracinė byla.

Kaip jau minėta, pareiškėjas, siekdamas įsigyti faktiškai naudojamos valstybinės žemės sklypo dalį, užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas A. G..

Dėl kadastrinių matavimų teisėtumo ginčas jau buvo sprendžiamas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2021, kurioje pareiškėjas skundu reiškė reikalavimus prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. 1SS-555-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. 7SD-359-(14.7.104.) „Dėl išvados pateikimo“; 3) įpareigoti Tarnybos Kauno rajono skyrių suderinti matininko A. G. parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą, patvirtinti matininko parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą ir kreiptis į Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoją su prašymu įrašyti į kadastrą parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą; 4) panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 07KAM-112728.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2021 pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 17 d. raštas Nr. 1SS-555-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 20 d. raštas Nr. 7SD-359-(14.7.104.) „Dėl išvados pateikimo“, Tarnyba įpareigota iš naujo nagrinėti matininko A. G. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų derinimą ir tvirtinimą pagal šio žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą. Minėtu teismo sprendimu administracinės bylos dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 07KAM-112728 panaikinimo nutraukta, likusi skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs. Šią aplinkybę akcentuodamas pareiškėjas ir jo atstovas prašė vadovautis teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kaip nustatytomis ir turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2021 apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog minėtu teismo sprendimu nebuvo galutinai išspręstas ginčas, Tarnyba juo buvo įpareigota iš naujo nagrinėti matininko A. G. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų derinimą ir tvirtinimą.

Pažymėtina, jog toje byloje ginčijamu 2019 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 07KAM-112728 buvo nurodyti dvejopo pobūdžio trūkumai, jog atlikus kadastrinius matavimus keičiamos sklypo ribos ir nėra Skyriaus išvados dėl ribų pakeitimo, todėl pažeistas Nuostatų 21 punkto reikalavimas, be to, minėtame Tikrinimo akte nurodyta, jog žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planas ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo–parodymo aktas nėra suderinti su žemės sklypo savininku, pažeidžiant Nuostatų 37.2 ir 32.1.1 punktus, Tikslinimo taisyklių 38.4.5 ir 19 punktus, minėtų Taisyklių 2 priedą.

2019 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 07KAM-112728 priėmimo metu pagal Nuostatų 21 punkto galiojusią redakciją buvo numatyta, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog, vykdydama minėtą teismo sprendimą ir Nuostatų 21 punkto reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. balandžio 19 d. priėmė Išvadą Nr. 7ITP-96-(14.7.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada), kuria nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos turi būti patikslintos vietovėje pagal žemės sklypo ribas, nurodytas 2010 m. lapkričio 26 d. inžinierės L. D. parengtame ir 2011 m. rugsėjo 20 d. Skyriaus vedėjo V. D. suderintame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariame plane ir 2006 m. lapkričio 24 d. inžinierės L. D. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise, taip: šiaurinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą sutapatinant (linijos ilgis 59,0 m) su suformuoto viešojo kelio inžinerinio statinio (abrise įvardyto kaip Ž-14) riba, rytinę sklypo ribą formuojant atidedant pietų kryptimi linijos ilgį 48,0 m nuo viešojo kelio inžinerinio statinio ribos, pietinę sklypo ribą formuoti atidedant linijos ilgį 57,0 m nuo vietinio 4,0 m pločio kelio krašto rytų kryptimi iki susikirtimo su sklypo rytine riba, vakarinę sklypo ribą formuojant vietinio 4,0 m pločio kelio kraštu, pradedant formuoti nuo taško, gauto atidėjus 48,0 m atstumą nuo susikirtimo su viešojo kelio inžineriniu statiniu (šiaurinės sklypo ribos).

Bylos duomenys patvirtina, jog matininkas A. G., vadovaudamasis Išvada, atliko kadastro duomenų patikslinimo darbus, ginčo žemės sklypo ribų ženklinimo procedūras, kurios užbaigtos surašius 2021 m. liepos 29 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą Nr. KDV-6741-(10.10E), ir kadastro duomenų bylą pateikė NŽT Skyriui pakartotiniam patikrinimui.

Patikrinęs bylą, NŽT Skyrius surašė ginčijamą šioje byloje 2021 m. liepos 29 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-56363-(10.9 E.), kuriame konstatavo, jog žemės sklypo planas nepasirašytas (nesuderintas) vieno iš sklypo savininkų (bendraturčių) (Nuostatų 67 p. pažeidimas), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nepasirašytas sklypo dalies savininko (bendraturčio) (Taisyklių 22 p. pažeidimas). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tikrinimo akto, šioje byloje skundžiamu 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1SS-1506-(5.59 E.) jį atmetė, iš esmės pritardama NŽT Skyriaus pozicijai.

Taigi, akivaizdu, jog, vykdant minėtą teismo sprendimą ir vadovaujantis NŽT Išvada, 2019 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 07KAM-112728 nurodytos Nuostatų 21 punkto neatitiktys dėl žemės sklypo ribų stabilumo taisyklės pažeidimo buvo ištaisytos, tai patvirtina 2021 m. liepos 26 d. matininko Aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės (atlikus pakartotinius matavimus sklypo plotas nustatytas 0,2883 ha, pagal žemės reformos projektą sklypo plotas 0,28 ha, gautas plotų skirtumas 0,0083 ha, padaryta išvada, jog ploto paklaida neviršija leistinumo, natūroje pažymėtos sklypo ribos atitinka Saulėtekių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodytus ir patvirtintus linijų ilgius). Dėl to byloje ginčo nėra.

Ginčas kyla dėl to, kad žemės sklypo plano ir paženklinimo-parodymo akto nepasirašė sklypo dalies savininkas (bendraturtis), t. y. D. B., kuris taip pat yra ir gretimo žemės sklypo iš rytinės pusės savininkas.

Kadastro 67 punkte įtvirtinta, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad žemės sklypas ar jo dalis bus paimta visuomenės poreikiams. Kitų išlygų suderinti žemės sklypo planus minėtais atvejais pagal Kadastro nuostatų 67 punkte nurodytas nuostatas nėra numatyta.

Tikrinimo metu nustačius, jog pateikta Kadastro duomenų byla neatitiko Kadastro nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 22 punkto reikalavimų, t. y. Sklypo planas ir Paženklinimo-parodymo aktas nebuvo pasirašytas (suderintas) su šio žemės sklypo bendraturčiu ir gretimo žemės sklypo savininku D. B., pagrįstai jį atsisakyta derinti, todėl nėra pagrindo šioje byloje skundžiamo Tikrinimo akto ir Sprendimo panaikinimui bei išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui. Tokių teisės aiškinimo nuostatų laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-821/2022).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 2021 m. liepos 29 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akte nebuvo nustatyta jokių kliūčių kadastro duomenų bylos suderinimui, be to, D. B. ir neteikė jokių pastabų dėl naujai parengto Sklypo plano ir paženklinimo-parodymo akto, nepaneigia matininko pareigos laikytis Kadastro nuostatų 67 punkto ir Taisyklių 22 punkto reikalavimų, o to atlikta nebuvo.

Pareiškėjas trečiuoju reikalavimu prašė įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti, suderinti ir patvirtinti matininko A. G. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą nereikalaujant jokių šio sklypo bendraturčio D. B. pritarimų ar kitų veiksmų atlikimo, teigdamas, jog šią pareigą nustatė Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2022.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2021 nurodė, jog NŽT pareiškėjui ir jo pasitelktam matininkui A. G. nustatė neįmanomą pareigą – gauti asmens, kuris prieštarauja sklypo kadastro duomenų nustatymui, rašytinį sutikimą su jam nepageidautinais kadastriniais sklypo matavimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai netrukdo pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ginčijant trečiojo suinteresuoto asmens atsisakymą suderinti Sklypo planą ir Paženklinimo-parodymo aktą.

Kita vertus, kaip jau minėta, šiuo teismo sprendimu nebuvo išspręstas ginčas iš esmės, Tarnyba buvo įpareigota iš naujo nagrinėti matininko A. G. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų derinimą ir tvirtinimą, tačiau nebuvo įpareigota suderinti kadastro duomenų bylos be vieno iš bendraturčių sutikimo su paženklintomis žemės sklypo ribomis ir parengtu šio žemės sklypo planu, be to, toje byloje buvo nagrinėjama kadastrinių matavimų atitiktis teisės aktų reikalavimams pagal kitus dokumentus, t. y. žemės sklypo 2019 m. spalio 25 d. planą ir 2019 m. spalio 23 d. paženklinimo-parodymo aktą, iš teismo sprendimo turinio matyti, jog buvo vertinamos kitos teisės aktų normos, todėl administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2021 nustatytos aplinkybės ir teismo argumentai neturi neginčijamos įrodomosios galios šiai bylai. Pagal ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teismas pažymi, jog tiek administracinėje byloje Nr. eI3-316-402/2021, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal patikslintą pareiškėjo skundą nėra ginčijamas D. B. atsisakymas suderinti Sklypo planą ir Paženklinimo-parodymo aktą, nėra nagrinėjamas ginčo sklypo ankstesnių kadastrinių matavimų teisėtumas, nėra sprendžiamas žemės ribų klausimas tarp esamo ir būsimo savininko, todėl šio pobūdžio pareiškėjo skunde ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (2010-11-26 Žemės sklypo planas su žemės sklypo ribų atžyma Kadastro žemėlapyje, 2006-11-24 Paženklinimo aktas ir kt.), taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės argumentai ir pateikti įrodymai dėl žemės sklypo ribų nėra aktualūs šiai bylai, tačiau, teismo vertinimu, tai netrukdo šalims kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pasinaudojant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais dėl civilinių teisių gynimo.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog skundžiami administraciniai aktai –Tikrinimo aktas ir Sprendimas yra teisėti, todėl jų panaikinimui ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui nėra pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas S. B. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Dominyku Varnu (2021 m. spalio 7 d. išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. K30-2015(D)).

Teismo posėdžio metu advokatas Dominykas Varnas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 854325, kuris patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje pareiškėjo S. B. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Trečiojo suinteresuoto asmens D. B. atstovė advokato padėjėja S. M. (2022 m. sausio 27 d. teisinių paslaugų sutartis) prašė priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikė išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Todėl jis įgyja teisę į išlaidų atlyginimą. Išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20220520/03 patvirtina, kad už pasirengimą teismo posėdžiui, papildomų dokumentų teismui pateikimą ir paaiškinimų surašymą, atstovavimą teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 242 Eur (iš jų 42 Eur PVM) išlaidų, už atsiliepimo parengimą – 484 Eur (iš jų 84 Eur PVM) išlaidų.

Pažymėtina, kad pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).

Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20220520/03 matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už papildomų dokumentų pateikimą ir paaiškinimų surašymą advokatų kontorai sumokėjo 60,50 Eur (su 21 proc. PVM) ir atsiliepimo parengimą 484,00 Eur (su 21 proc. PVM). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą taikomas koeficientas – 2,5. Atsiliepimas / rašytiniai paaiškinimai parengti 2022 m. kovo 25 d., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1598,1 Eur. Atitinkamai už atsiliepimo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma 3196,20 Eur (1598,10 x 2,5 x 80 proc.).

Už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje pareiškėjas patyrė 181,50 Eur (su 21 proc. PVM) išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už atstovavimą teisme pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas – 0,1. Šiuo atveju yra aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1679,3 Eur. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė 2022 m. gegužės 26 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1,24 val., t. y. suapvalinus šis teismo posėdis truko 1 val. Sąskaitoje nurodoma, kad pasirengimas teismo posėdžiui truko 1 val. Todėl už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje galima priteisti suma yra 268,69 Eur (0,1 x 1679,3 x 2 val. = 335,86 x 80 proc.).

Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, teismo vertinimu, ši suma mažinama iki 363 Eur, kadangi, kaip minėta, šioje byloje nėra ginčijamas trečiojo suinteresuoto asmens D. B. atsisakymas suderinti Sklypo planą ir Paženklinimo-parodymo aktą, jo atstovės argumentai ir pateikti įrodymai dėl žemės sklypo ribų nėra aktualūs šiai bylai (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. iš pareiškėjo S. B. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.