Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-18 · Administracinė byla Nr. eI2-4504-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
eI2-4504-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09858-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
Y. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
  • 8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-4504-484/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09858-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Z. (Y. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Y. Z. (toliau – pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 23S214828, kuriuo buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Sprendime Migracijos departamentas teigia, jog jis Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pripažintas keliantis grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad jis 1983-2004 m. yra tarnavęs (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, grojęs kariniame orkestre, todėl yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) režimo jėgos struktūroms, gali būti pasitelktas veiklai prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Sprendime atkreiptas dėmesys, kad geopolitinė saugumo situacija po Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą yra dramatiškai pasikeitusi. (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijos agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami. Departamento vertinimu, valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio valstybės piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-3784-662/2016), pažymi, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Pabrėžia, kad tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartį adm. byloje Nr. eA5322-520/2019 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagristi objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą adm. byloje Nr. eA-3776-822/2()17; kt.).

Pareiškėjas tvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog jį su (duomenys neskelbtini) sieja nuolatinio pobūdžio ryšiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, jog jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius jo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagristų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar tam tikri jo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Pažymi, jog nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (žr. pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą adm. byloje Nr. A822-2220/2012).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, visų pirma, pabrėžia, kad jis nebuvo reguliariosios (duomenys neskelbtini) armijos karys. Jis nedalyvavo pratybose, nebuvo ruošiamas koviniams veiksmams. Jo veikla (duomenys neskelbtini) armijoje – muzikanto veikla. Visą tarnybos laiką jis grojo trombonu. Todėl tvirtina, kad jo veikla 1983-2004 m. kariniame orkestre jokiu būdu negalėjo sudaryti grėsmės realumo ir akivaizdumo. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius jo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagristų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Minėtų aplinkybių pagrindu teigia, kad atsakovas nepagrindė jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu priimti sprendimą dėl jam išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

Be to pareiškėjas tvirtina, kad Sprendime neatsižvelgta į jo individualias aplinkybes (jo ilgalaikis gyvenimas, gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, susikurtas gerbūvis, ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai), todėl pritaikyta poveikio priemonė jam sukelia dideles neigiamas pasekmes ir laikytina neproporcinga.

Pažymi, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog jis gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2008 m. , t. y. daugiau nei 15 metų. Teigia, kad iš tikrųjų jis atvyko į Lietuvą 2007 m., turėdamas turistinę vizą, 2008 m. vedė ir gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog jis grojo (duomenys neskelbtini) kariniame orkestre, turėjo būti žinoma nuo pat jo apsigyvenimo Lietuvoje pradžios. Ši aplinkybė iki pat Migracijos departamento Sprendimo priėmimo niekuomet nekėlė jokių abejonių dėl grėsmės valstybės saugumui. Jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, po to – nuolat gyventi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat teigia, kad priimant Sprendimą, nepakankamai atsižvelgta į tai, jog pildydamas VSD pateiktą klausimyną, jis pabrėžė, jog nepritaria Rusijos Federacijos agresijai, kad Krymas iš tikrųjų priklauso Ukrainai. Taigi, jis aiškiai išreiškė savo nuomonę ir lojalumą oficialiai Lietuvos Respublikos ir kitų demokratinių valstybių pozicijai.

Tvirtina, kad jis nesudarė jokios grėsmės nuo pat apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje iki dabar. Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo teiginys, kad jis gali būti potencialus priešiškos valstybės verbavimo taikinys, turi būti pagrįstas bent kažkokiais įrodymais. Priešingu atveju bus sudarytos sąlygos taikyti analogiškas prielaidas be galo plačiam asmenų ratui.

Pareiškėjas nurodo, kad jo nuolatinė deklaruojama gyvenamoji vieta nuo 2013 m. yra ta pati (duomenys neskelbtini). Šis būstas priklauso jo sūnui A. Zh. Jo sūnus 2009-2013 m. neakivaizdžiai studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, 2013-2015 m. ten pat baigė magistrantūros studijas. Tuo metu turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) dirba vadybininku sportinių įrenginių įmonėje.

Pareiškėjas teigia, kad jis pats Lietuvos Respublikoje teisėtai dirba nuo 2010 m. – iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015 m. iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. sausio 28 d. jis išlaikė valstybinės lietuvių kalbos egzaminą pagal I-osios kategorijos A2 lygį. Mano, kad tai dar labiau patvirtina jo lojalumą Lietuvos Respublikai, siekį čia nuolatos gyventi. Jis rimtai ketino ir iki šiol ketina įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodo ir tai, kad jo paso duomenys patvirtina, jog jis paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) lankėsi 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Pareiškėjas tvirtina, kad panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis privalės išvykti į (duomenys neskelbtini), kurios pilietis yra. Šioje valstybėje jis neturi jokio turto, darbo, todėl bus priverstas skursti. Toks elgesys prieštarauja demokratinėje valstybėje propaguojamoms vertybėms, elementariam humaniškumui. Papildomai akcentuoja, kad dėl ilgalaikio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, jo anksčiau išreikštos nuomonės apie Rusijos Federacijos veiksmus, (duomenys neskelbtini) jis gali būti persekiojamas autoritarinio režimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškina, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste patvirtina, kad jo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali ir akivaizdi.

Pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus dėl Rusijos Federacijos atliekamų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ir Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos nepatvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini).

Cituodamas LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, atsakovas pabrėžia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą.

Nurodo, kad pagal LVAT praktiką, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Atkreipia dėmesį, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Mano, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, Migracijos departamentas mano, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. VSD vertinimu, pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis), nuo 1983 m. iki 2004 m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių, kariuomenėje tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų / netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti, grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

Nurodo, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti ar pratęsti (pakeisti) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Y. Z. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui, buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2023 m. gruodžio 19 d.

Užsienietis 2023 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą Nr. 2309-LNGK-0051 pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Pildydamas atsakovo pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, pareiškėjas klausimyno 2 punkte, be kita ko, nurodė, kad 1983–2004 m. jis tarnavo (duomenys neskelbtini)

kariuomenėje, kariniame orkestre dirbo muzikantu.

Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 16 d. gavo VSD raštą Nr. 18-12051 (toliau – Išvada), kuriame nurodyta, kad Y. Z. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, 1983–2004 m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, jis privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Y. Z. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Atsakovas, įvertinęs pateiktą VSD Išvadą, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, kadangi jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, (toliau – Tvarkos aprašas) 83 punktu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, privalo patikrinti, ar nėra Įstatymo 54 straipsnyje numatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų, o jeigu nustatomas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ar 5 punktuose ar 54 straipsnio 3 dalyje numatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas – priimti sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi. Tokiu atveju, vadovaujantis Tvarkos aprašo 90 punktu, prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas nutraukiamas.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).

EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis iš esmės yra grindžiamas VSD pateikta informacija ir aplinkybėmis, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Y. Z. VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui ir nors užsienietis atsakydamas į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?) pažymėjo, jog Krymas priklauso Ukrainai, tai nepaneigia aplinkybės, kad Y. Z. 1983–2004 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, grojo kariniame orkestre ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) režimo jėgos struktūroms. Sprendime taip pat konstatuota, kad atsižvelgiant į Y. Z. atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną, bei vadovaujantis VSD raštu, galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, kad Y. Z. gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog Y. Z. būtų veikęs prieš Lietuvą, atsakovo vertinimu, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Sprendime taip pat pažymėta, jog, nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo kilmė, šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Konstatuota, kad Y. Z. dėl šiame sprendime aptartų priežasčių, vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jo pažinčių ir giminių ratas būtų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje jis neturėtų jokių giminaičių ar draugų.

Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad Y. Z. šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti (su buvusia sutuoktine išsituokė (duomenys neskelbtini) m.). Migracijos departamento duomenimis, Y. Z. sūnus A. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau yra nustatyta, kad jis dažnai lankosi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos gali siekti daryti įtaką Y. Z. per jo sūnų. Nustatyta, kad nuo 2010 m. užsienietis dirba Lietuvos Respublikoje, taigi jo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini, kaip ilgalaikiai, tačiau šie ryšiai, atsakovo įsitikinimu, negali būti vertinami aukščiau už užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, Y. Z. leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenės orkestre, Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste, kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir nėjo vadovaujančių pareigų, anot jo, nebuvo ruošiamas kariniams veiksmams, tačiau tarnavo svarbios reikšmės (duomenys neskelbtini) karinėje institucijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Vien faktas, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2008 m. ir nebetarnauja šios valstybės kariuomenėje, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.

Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes (LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1259-492/2024).

Todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą. VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad kariuomenėje muzikantu tarnavo 1983–2004 m., ir ši aplinkybė Migracijos departamentui buvo žinoma anksčiau, jam išduodant ankstesnius leidimus gyventi Lietuvoje, nekeičia atlikto vertinimo. Pažymėtina, kad byloje surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę rodo, kad geopolitinė situacija (duomenys neskelbtini) ir žymiai pasikeitusi (pablogėjusi) nuo to laiko, kuomet pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Be to, teismo įsitikinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz., buvę kariuomenės draugai) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai, Migracijos departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023). Be to, LVAT suformuotoje praktikoje taip pat pažymėta, kad asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo kariuomenėje vertinimui itin svarbus susiklostęs geopolitinis kontekstas, be kita ko, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) karine agresija prieš Ukrainą

Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybės, kad pareiškėjas dirbo ir rezidavo Lietuvoje nuo 2008 m. nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam nebus panaikintas leidimas nuolat gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti/pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas/pakeitimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus aplinkybių vertinimo, yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš Sprendimo turinio, nors esminis šio Sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tačiau iš šio Sprendimo turinio taip pat nustatyta, kad atsakovas atliko ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2008 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Y. Z. pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2014 m. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytu pagrindu, o 2018 m. leidimas nuolat gyventi buvo pakeistas Įstatymo 53 str. 2 d. 3 p. Nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gegužės 28 d. jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Y. Z. buvusi sutuoktinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d., ištuoka – (duomenys neskelbtini) d.) yra Lietuvos Respublikos pilietė. Y. Z. sūnus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2015 m. kovo 24 d. turėjo leidimą laikinai gyventi, o vėliau dėl leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Yra duomenų, kad Y. Z. nuo 2010 m. Lietuvos Respublikoje dirba, jam yra mokamos draudžiamosios pajamos ir jis moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Y. Z. šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti (su buvusia sutuoktine išsituokė (duomenys neskelbtini) m.). Migracijos departamento duomenimis, Y. Z. sūnus A. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau yra nustatyta, kad jis dažnai lankosi Lietuvos Respublikoje, todėl, atsakovo vertinimu, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos gali siekti daryti įtaką Y. Z. per jo sūnų.

Taip pat nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad nuo 2010 m. užsienietis dirba Lietuvos Respublikoje, taigi jo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini, kaip ilgalaikiai, tačiau šie ryšiai, anot atsakovo, negali būti vertinami aukščiau už užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas savo Sprendime rėmėsi vien tik VSD pateikta išvada, atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Sprendime nebuvo sprendžiamas Y. Z. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl teismas nevertina aplinkybių, kurios galėtų lemti tai, ar užsienietis galėtų būti išsiųstas į savo pilietybės ar kurią nors kitą valstybę.

Vertinant sprendimų atitiktį VAĮ reikalavimams, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismo vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė teismo priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas pareiškėjo ne naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. Z. (Y. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo Y. Z. (Y. Z.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė